skip to Main Content

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui,

 

Laisvės pr. 79A, Vilnius

Pareiškėjo: Aurimo Drižiaus, a.k. 36808110026 Konstitucijos pr. 23B, Vilnius

SKUNDAS

Dėl 2015-12-11 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį turimą

2015 12 22 Vilnius

2015-12-15 buvo gautas 2015-12-11 Generalinės prokuratūros ONTT vyr. prokuroro pavaduotojo R.Petraukso raštas, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano prašymą „dėl galimai nusikalstamos veikos LR BK 228 str.“, nenurodant apskritai jokių motyvų, kodėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šiame rašte nurodyta, kad mano skundai buvo išnagrinėti vadovaujantis viešojo administravimo taisyklėmis. Nors aš prašiau priimti procesinį sprendimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek STT, tiek ir Generalinė prokuratūra išsisukinėjo nuo tokio sprendimo, atsirašinėdamos raštais.

Dar rugsėjo 20 d. kreipiausi į STT, pranešdamas, kad visas Dalios Grybauskaitės „dvaras“ – prezidentė kartu su artimiausia aplinka –  žiūrėti Europos krepšinio finalo Lilyje skrido su Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvu „Spartan“. Nurodžiau, kad tai yra akivaizdžiausias piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – vadinamas elitas pasinaudojo tarnybine padėtimi, kad nuskristi pažiūrėti krepšinio KOP lėktuvu. Neaišku, kiek mokesčių mokėtojams kainavo šis turizmas, tačiau aišku, kad karinių oro pajėgų panaudojimas turizmui ir krepšinio žiūrėjimui yra aiškus pasinaudojimas tarnybine padėtimi. Kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas pagal BK 228 straipsnį. (Piktnaudžiavimas). 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

T.y. prezidentė D.Grybauskaitė arba jai pavaldūs valstybės tarnautojai  nurodė karinėms oro pajėgoms nugabenti juos į Prancūziją vien tam, kad su gauja savo gerų bičiulių jie galėtų pažiūrėti finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes. Jokių tarnybinių pareigų jie ten neatliko, o tik ištaškė dešimtis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad galėtų pamatyti šį reginį.

2015-10-08 raštu man atsakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius. Jis  nurodė : „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.“ Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnyje nustatyti pagrindai pradėti apkaltos procesą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento imunitetas jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Atitinkamai, dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškiname, kad šiuo atveju STT negali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normas ir spręsti dėl procesinio sprendimo, (pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-583-08).

Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Respublikos Prezidentas aprūpinamas specialios paskirties lėktuvu. 

Taip pat informuojame, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

 

Baudžiamojo proceso kodeksas, 166 str. Ikiteisminio tyrimo pradžia nurodo:  1. Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 (nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.) (Žin., 2007, Nr. 81-3312) redakcija Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. 3. Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 (nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.) (Žin., 2007, Nr. 81-3312) redakcija Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.

Šiuo atveju STT nei pradėjo, nei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik nukreipė mane į administracinį teismą, kuris šioje byloje nieko negali nuspręsti.

Suprantama, kad Respublikos Prezidentas turi imunitetą, t.t. ir negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau paties prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei nebuvo nurodyta, kad tirti reikia tik Prezidentės veiklą (o net jeigu ir taip), tai nereiškia, kad prokuratūra ir STT turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fakto – neteisėto karo orlaivio naudojimo.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, aiškėtų, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, kas tai padarė ir ar pakankamas pagrindas pareikšti įtarimus kam nors. 

Jei ikiteisminiame tyrime paaiškėtų, kad ir Respublikos Prezidentė atliko galimai nusikalstamas veikas, tai prokuroras spręstų, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl apkaltos Respublikos Prezidentei, kad galima po to jai būtų galima pareikšti įtarimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Išvada paprasta – STT vien formaliais samprotavimais apie Prezidentės statusą neturi teisės atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akivaizdaus fakto, t.y. neteisėto karo lėktuvo panaudojimo. Galimai nusikalstamas veikas galėjo atlikti ir, matomai, atliko ir kiti asmenys. Todėl motyvuotai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą STT ir prokuratūra galėjo tik surinkus papildomus duomenis. Bet spręsti, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik pareigūnas, kuris žino, kad nusikalstamą veiką atliko tik Respublikos Prezidentė ir daugiau niekas kitas. Bet ir tokiu atveju įstatymas pareigūnų neatleidžia nuo pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą, jei apie galimai padarytą nusikaltimą yra bent kiek duomenų ar faktų. O faktas akivaizdus.

Atkreiptinas dėmesys, kad STT atsakymas nėra BPK reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas. Tai tik atsakymas, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos (faktiškai STT konstatuoja, kad nusikaltimas padarytas ir kad Prezidentė tikrais kalta) negalima Respublikos Prezidentės atsakomybė, išskyrus apkaltą. Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti surašytas procesinis dokumentas – ATSISAKYMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ, kuris skundžiamas prokurorui, bet ne atsakymas, kuris skundžiamas administraciniam teismui. Tad STT atsakymas yra bandymas neatlikti įstatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos priimti BPK nustatytą procesinį dokumentą – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Remiantis išdėstytu, prašiau priimti procesinį dokumentą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto karo orlaivio panaudojimo – turistinės išvykos į Lilį, Europos krepšinio čempionato finalą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, nesurašiusi tinkamo procesinio dokumento, 2015 11 30 paprastu raštu Nr. 4-01-8483 man atrašė, jog nepradės ikiteisminio tyrimo, nes esą jau kartą pasisakė dėl tokio paties turinio rašto.

Praeitą kartą man Specialiųjų tyrimų tarnyba parašė, jog Dalia Grybauskaitė yra neliečiamas asmuo, todėl jie neturi teisės nieko tirti, kas yra su ja susiję, jeigu prašoma iškelti jai bylą. Tas atsakymas buvo laiško – rašto formos, kurio neįmanoma buvo apskųsti BPK tvarka.

Todėl aš pasitaręs su teisininkais, surašiau pranešimą, jog naudojama galimai neteisėtai Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų nuosavybė, nenurodant tokio naudojimo pagrindo.

Į teisininkės Kristinos Sulikienės paklausimą Krašto apsaugos Viešųjų ryšių tarnyba nurodė, jog jai atsakys Prezidentūros Kanceliarija, tačiau pastaroji neatsakė: koks yra teisinis pagrindas, kad galima buvo be jokio tarptautinės politikos vizito naudotis KOP turtu, taigi ir visų mūsų mokesčių mokėtojų, nuosavybe.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba neteisingai save pristato kaip viešojo administravimo įstaigą, ir nepagrįstai teigia, jog viskas sprendžiama pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo yra priimamas BPK tvarka.

STT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuriai pavesta dirbti pagal konkrečius piktnaudžiavimo tarnyba BK straipsnius (228-229 str.), todėl šita įstaiga privalo priimti nutarimą, o ne atsiųsti bendro pobūdžio informacinį laišką, kodėl ji nenori nieko dirbti, turėdami aukščiausias valstybės tarnautojų kategorijas, ir gaudami papildomą finansavimą, ne taip, kaip kitos įstaigos.

Pirmasis raštas buvo informacinio pobūdžio laiškas, kuriame nurodyta, jog STT nesugeba vertinti veiksmų, jeigu juos atliko Dalia Grybauskaitė.

Tai buvo vėlgi ne nutarimas, o nuomonė: grįsta baime prarasti postus ir pinigus, priedus, dotacijas, nes STT vadą skiria ir atleidžia Prezidentė Seimo pritarimu.

Todėl buvo perrašytas pranešimas, ir jo turinys nėra analogiškas, nes galų gale, jį rašė teisininkas, ir surašė visai kitus aspektus: būtent, dėl neteisėto KOP turto naudojimo, neturint tam jokio legalaus pagrindo.

STT bendro pobūdžio laiškas – raštelis yra ne tik BPK pažeidimas, bet ir toks pats piktnaudžiavimas tarnyba, kaip ir minimi faktai mano kreipimęsi.

Dėl pranešimo apie nusikaltimą yra priimamas nutarimas, arba pradėti ikiteisminį tyrimą (LR BPK 166 str., arba atsisakyti jį pradėti (LR BPK 168 str.) Visais atvejais vadovaujamasi Generalinio prokuroro rekomendacija dėl ikiteisminio tyrimo pradžios (file:///C:/Users/Hp/Downloads/IT-pradzia-registr 2008-08-11 .pdf). Remiantis šia rekomendacija, esant neaiškumams, ikiteisminio tyrimo įstaiga turi apklausti asmenis, ir išaiškinti klausimo esmę, o ne iš karto atsisakyti pradėti tyrimą.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik jeigu yra tam pagrindai, numatyti LR BPK 3 str. 1 d. 3 p., – jog nepadaryta jokia nusikalstama veika. STT rašydama man raštelį – laišką, nieko panašaus nemotyvavo, o praeitame raštelyje net nesugebėjo suformuluoti turinio ir formos, kad tai būtų galima laikyti nutarimu. Todėl aš kaip inicijuojantis baudžiamąjį procesą asmuo, turiu teisę būti išklausytas BPK prasme, o ne viešojo administravimo prasme, kaip neteisingai rašo direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, tarsi niekada nebūtų studijavęs baudžiamojo proceso pagrindų. Labai keista tad matyti, jog STT save laiko viešojo administravimo ir atsirašinėjimo įstaiga, kuri esą nieko nesusigaudo apie Baudžiamojo proceso pagrindus, ir principus, nors yra IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGA.

Man nebuvo joks nutarimas atsiųstas, surašytas, STT save laiko viešojo administravimo įstaiga, neturinčia galios vykdyti ikiteisminius tyrimus, todėl remiantis išdėtystu, GP ONKTD prašiau:

1. STT 2015 11 30 laišką – raštą Nr. 4-01-84-83 panaikinti kaip nepagrįstą, neatitinkantį formos, turinio reikalavimų (LR BPK 168 str. pažeidimas), nepagrįstą jokiais faktais ir teisiniais įrodymais, neatlikus nei vieno procesinio veiksmo, ir priimti naują sprendimą: pradėti pagal mano pranešimą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvo naudojimo asmeniniams tikslams, nesant tam jokio juridinio pagrindo (LR BK 228 str.)

2. Tyrimo metu nustačius kaltuosius asmenis, kreiptis į juos dėl apklausos galimybės, nes galima apklausti ir neliečiamus asmenis, jeigu jie su tuo sutinka.

3. Kadangi lėktuvą užsakinėjo ne pati Prezidentė, o Lietuvos Prezidentūros Kanceliarija, kartu su LK KOP prašome nustatyti visus kaltuosius asmenis ir juos patraukti atsakomybėn.

 

Nepaisant visų susirašinėjimų ir raštų, tiek GP, tiek ir STT akivaizdžiai ignoruoja įstatymo reikalavimus – priimti sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi fakto – KOP lėktuvo panaudojimo pramogai – skrydžiui stebėti Europos krepšinio čempionato.

Tokie atsirašinėjimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų nurodytai informacijai patikrinti, tam, kad būtų galima objektyviai ir pagrįstai ją paneigti ar patvirtinti, todėl darytina išvada, kad nebuvo visapusiškai aiškintasi dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str., nebuvo išnaudotos visos procesinės priemonės surinkti pakankamai medžiagos patvirtinančios valstybės tarnautojų galimus nusikalstamus veiksmus.

Prokuroras, gavęs pareiškimą su išdėstytomis aplinkybėmis ir pagrįstomis piliečio, kurį turėtų ginti teisėsaugos institucijos, abejonėmis dėl valstybės tarnautojų  veiksmų teisėtumo naudojantis KOP lėktuvu, turėjo įsitikinti ar procese tikrai nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriuos aš nurodžiau. 

Duotuoju atveju, prokuroras neatliko jokių pareiškimo patikrinimo ir leistinų tyrimo veiksmų (BPK 168 str. 1 d.), tuo tarpu remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės dalis (Konstitucinio teisme 1995 m. sausio mėn. 24 d. nutarimas) nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktika, tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams kiltų pareiga atlikti veiksmingą tyrimą, užtenka asmens „tikėtinų teiginių“, kuriuos privaloma patikrinti ir nustatyti jų realų egzistavimą. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtų buvę galima teigti, ar teisėtai buvo panaudotas KOP lėktuvas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašau:

1. Panaikinti 2015-12-11 generalinės prokuratūros prokuroro Petrausko atsirašinėjimą, ir įpareigoti generalinę prokuratūra pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybinę padėtimi bei atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje.

 

Pridedama:

1. Generalinės prokuratūros 2015-12-11 raštas

2. STT virš. pav. Radzevičiaus 2015-10-08 raštas

3. STT dir. pav. Zienkos 2015-11-30 raštas

4. STT dir. pav. Zienkos 2015-10-20 raštas

5. Raštas STT – 2015 m. spalio 13 d.

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top