skip to Main Content

 

Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimui pateikė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1K-434, kuriuo pasiūlė pritarti Editos Dambrauskienės skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore.

 

„.Kandidatės pasirinkimą lėmė visų pirma tai, kad jos profesinė kvalifikacija yra aukšta ir įgytas patyrimas dirbant tiek ikiteisminio tyrimo įstaigose, tiek prokuratūroje, tiek teisme yra svarus. Taigi per savo, kaip teisininkės karjerą, kandidatė yra susipažinusi su visų teisingumo vykdymo sistemos grandžių darbu ir tai jai suteikia neabejotiną pranašumą kandidatuojant į prokuratūros vadovo poziciją. Kandidatė yra ne tik profesionali, patyrusi teisininkė, tačiau turi ir vadovaujančio darbo patirties ir šias pareigas jau penkerius metus vykdo nepriekaištingai“, – sakė R. Svetikaitė.

 

Pretendentė į generalinio prokuroro pareigas atskleidė apsisprendimo kandidatuoti priežastis: „Mano apsisprendimą dėl šio pasiūlymo nulėmė aiškus situacijos šioje sistemoje suvokimas ir mano, kaip Lietuvos valstybės piliečio siekis turėti nepriklausomą ir nešališką instituciją, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės, ginamas viešasis interesas, būtų užtikrintas kokybiškas, savalaikis, kvalifikuotas, teisės aktais priskirtų funkcijų atlikimas“.

 

Pasak E.Dambrauskienės, jei būtų paskirta generaline prokurore norėtų išvengti per ilgo bylų nagrinėjimo, nepagrįsto pasiklausymo priemonės naudojimo, siektų pagerinti prokurorų atranką ir garantuoti jiems karjeros galimybes, užtikrinti aiškią ir skaidrią skatinimo sistemą.

Apie Kaišiadorių teismo darbą ir Dambrauskaitės „rūpestį“ žmogaus teisėmis LL jau rašė – šis teismas į kalėjimą už „nepagarbą teismui“  pasiuntė Aurelijų Beržinį, kuris tik įvardino daiktus tikraisiais vardais – įvardino plėšikais teisėjas, dėl kurių neteisėtų nutarčių jis buvo apvogtas antstolės. Nors A.Beržinis įrodė, kad pinigus prarado, nes teisėjai nemokėjo „elementarių aritmetikos veiksmų“, ir  Aukščiausias teismas ir išteisino A.Beržinį (nutartis teksto apačioje), tačiau Dambrauskaitės vadovaujamas Kaišiadorių apylinkės teismas nusispjovė ant įstatymo, ir nurodė A.Beržinį suimti. Ar galėjo apie tai nežino teismo pirmininkė Dambrauskienė? 

„Ji yra Kaišiadorių teismo pirmininkė, kuri ir organizavo šią bylą, mano pats A.Beržinis, – ją dabar ir kelia į generalinius prokurorus tik todėl, kad Aukščiausias teismas nebedarytų tokių fokusų ir nenaikintų nuosprendžių. Dambrauskienės vadovaujamame teisme – toks teisinis brokas, kad nebėra kur dingti“.

Dar vienas D.Grybauskaitės pasirinkimas – Kauno apygardos teismo pirmininkas Meilutis taip pat Seimui labai meiliai kalbėjo, koks jis bus nepriklausomas ir savarankiškas. Tačiau šio teismo nuosprendžiai tik rodo, kad jis yra įrankis kovoti su teisingumo siekiančiais žmonėmis.

 

 

Kodėl D.Grybauskaitė nuolat į generalinius prokurorus siūlo teisėsaugos mafijos atstovus? (pildom)

Aurimas Drižius

Kodėl Dalia Grybauskaitė į generalinius prokurorus siūlo žmones, kurie atsakingi už nuolatinį įstatymų laužymą ir organizuotų nusikaltėlių dengimą. Naujoji D.Grybauskaitės favoritė – Kaišiadorių teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė kartu su ankstesniu kandidatu, Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu yra atsakingi už siaubingus nusikaltimus, vykusius šiuose teismuose.

Visą šią istoriją apie Dambrauskienę ir Meilutį papasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis. Jam iki šiol keršija prokuratūroje ir
teismuse įsitvirtinusi mafija už tai, kad A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, buvusį generalinį prokurorą ir dabartinį Vilniaus apygardos teismo teisėją Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai ­ jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai ­ aut. pastaba). Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė (o jėzau, rajone nebus kam dirbti“). Dar vienas A.Beržinio demaskuotas veikėjas ­ Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Bagdonavičius, sodinęs į kalėjimą žmones, kurie nesutikdavo atsisakyti savo turto prokuroro naudai.

Ši prokurorų ir teisėjų mafija neliko skolinga – ­ pagal melagingus skundus A.Beržinis buvo nuteistas ir praleido kalėjime kelis metus. Tik po kelių metų A.Beržiniui pavyko įrodyti, kad visa ši Ksuno apygardos prokuratūros sufabrikuota byla yra neteisėta ir jis buvo išteisintas. Iki šiol ši mafija persekioja A.Beržinį ­ – neseniai jis buvo suimtas vykdant E.Dambrauskaitės vadovaujamo Kaišiadorių teismo nuosprendį. Nors tą nuosprendį A.Beržiniui panaikino Aukščiausias teismas, E.Dambrauskienės vadovaujamas teismas išsiuntė nuosprendį vykdyti. Šioje byloje A.Beržinis buvo nuteistas už tai, kad savo skunde pasiskundė, jog teisėjai nemoka elementarios aritmetikos, prievartauja ir atiminėja turtą. Nors tuos dalykus A.Beržinis įrodė teisme, tačiau už tai, kad pavadino daiktus tikrais vardais, gavo 1,1 metų kalėjimo už „nepagarbą teismui“.

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis – jo vadovaujama įstaiga jau trečią kartą teisia A.Beržinį už tai, kad jis teisėjus pavadino plėšikais ir reketininkais. Nors A.Beržinis įrodė, kad sakė tiesą, gavo už tai 1,1 metų kalėjimo. Ne keista, kad D.Grybauskaitė tokį kadrą siūlė į generalinius prokurorus

Kovotoją su korumpuota teisėsauga A.Beržinį doroja tie patys veikėjai, kuriuos D.Grybauskaitė siūlo į generalinius prokurorus – Kauno apygardos teismo pirmininką N.Meilutį, ir jį vienašališkai prisidengiant Prokurorų profesinė sąjunga pasiūlęs Kėdainių vyr. prokuroras S.Kasiulis, atnaujinęs bylą A.Beržiniui. Tuo metu E.Dambraskienės vadovaujamas Kaišiadorių apylinkės teismas įkalina A.Beržinį vieneriems metams, ir išsiunčia vykdyti nuosprendį policijai, nors ir žino, kad šį nuosprendį panaikino Aukščiausias teismas.

Apie tai LL papasakojo pats A.Beržinis:Kokiu

­– Kokiu  pretekstu dabar tave perskioja lietuviška teisėsaugos mafija?

­ – Viskas prasidėjo, kai dar 2010 m. antstoliai man ir mano tėvui neteisingai priskaičiavo skolas, neteisėtai pasisavindami kelis šimtus litų. (Jonavos teismo teisėja 
Lidija Deksnienė nagrinėjo A.Beržinio skundus dėl antstolio veiksmų ­ du paliko nenagrinėtus, o vieną atmetė. Vėliau šį sprendimą panaikino Kauno apygardos teismas. Kaltinamajame akte rašoma, kad L.Deksnienė iš teisėjos Petraškienės sužinojo, kad teisme gautas Beržinio skundas, kuriame ji paminėta kaip nemokanti aritmetikos veiksmų, ir kartu su kitais teisėjais prievartaujanti A.Beržinio turtą ir plėšikaujanti) Apskundžiau šį sprendimą teismui, teismas pripažino, kad antstolė plėšikauja. Tačiau vėliau byla buvo gražinta tai pačiai antstolei Mikliušienei, kuri dar kartą apiplėšė mane su tėvu.  Vėliau teisėja Deksnienė kreipėsi, kad man būtų iškelta baudžiamoji byla už nepagarbą teismui.

Prokuratūra pradėjo tyrimą, ir po kiek laiko jį nutraukė – nerado nuikaltimo sudėties. Buvau ir pamiršęs tą istoriją, kai staiga 2011m. gegužės 3 d. mane gatvėje sulaikė policija ir nuvežė tiesiai į tardymo izoliatorių. Paaiškėjo, kad man skirtas suėmimas už tai, kad aš neva pažeidinėju rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tai buvo man naujiena, nes jokio pasižadėjimo neišvykti nebuvau pasirašęs, tuo labiau nežinojau, kad ta byla dėl nepagarbos teismui yra atnaujinta. Net jeigu būčiau žinojęs dėl paskirto pasižadėjimo, vis tiek jie negalėjo manęs suimti, nes visą laiką sėdėjau namuose Jonavoje, nuolat siuntinėjau iš namų faksus į teismą. Tačiau 
policija atėmė mano dokumentus, ir mane nuvežė tiesiai pas išgarsėjusį Kėdainių teisėją Varsackį – jis iš karto man skyrė mėnesį arešto. Apskundžiau šį Varsackio nutarimą Panevėžio apygardos teismui, ir šis iš karto nusprendė mane paleisti. Kodėl mane suėmė gegužės 2 d. Todėl, kad negalėčiau duoti parodymų gegužės 5 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas gerai žinomo kriminalinio nusikaltėlio teisėjo Paštuolio ir organizuotos grupės veiklos, kuri nekėlė baudžiamosios bylos dėl mano turto prievartavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Teisėjai turėjo pridengti šį nusikaltimą pridengusius policijos komisarus, todėl mane ir suėmė, kad toje byloje negalėčiau duoti parodymų, ir tą bylą palikti nenagrinėtą. Todėl buvau suimtas gegužės 5 d., o Panevėžio apygardos teismas gegužės 16 d. nurodė mane paleisti. Jie turėjo paleisti mane nedelsiant, tačiau dar vieną dieną pralaikė kalėjime visiškai be jokio pagrindo. Manau, kad jie tą parą smaugė mane paleidusią teisėją, kad ji pakeistų savo nutartį. Tačiau ši atsisakė – suimti mane nėra pagrindo.

Tada padaviau į teismą tuos veikėjus, kurie mane neteisėtai buvo sulaikę, neteisėtai darė kratas, atėmė dokumentus, kurie įrodo, kad aš jokių pažeidimų nepadariau, ir atiduoda juos tada, kai gaunu nutartį mėnesį pasėdėti kalėjime. Teisėjas Gaputis mano skundą atmetė – tai, kad kalėjime sėdėjau 15 parų visiškai neteisėtai, jo galva, nieko baisaus, ir normali procedūra – teisėjas nurodė, kad visi tie teisėjų ir prokurorų veiksmai „nereiškia, kad buvo padaryta veikla, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių“, ir kad nėra „pagrindo manyti, kad aš buvau suimtas tyčia“. Jis taip pat nurodė, kad jeigu būsiu išteisintas, tada galėsiu prašyti žalos atlyginimo. Nieko panašaus, nes dėl neteisėto sulaikymo ar nuteisimo žala turi būti atlyginama, o teisėjas jau įskaitė mano atsėdėtų 15 parų į nuosprendį, nes jie vis tiek padarys apkaltinamąjį nuosprendį.

Mano bylą dėl nepagarbos teismui nagrinėjo Kaišiadorių apylinkės teismas, kurio pirmininkę Dambrauskienę prezidentė siūlo į generalinius prokurorus. Tiesa, sužinojau dar vieną naujieną – prokuroras Bagdonavičius gražintas į darbą Kauno apdylinės prokuratūroje. Jis išteisintas, nes aš galvoju, kad kitaip ir būti negalėjo, nes priešingu atveju visi jo bendrininkai būtų sėdę į kalėjimą. Tada ir sužinojau, kad Bagdonavičius ir kuruoja Kaišiadorių apylinkės teismą. Šiame teisme iš karto prasidėjo cirkai. Šis teismas mane nuteisė 1,1 metams kalėjimo tik už tai, kad parašiau, kad teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų, sukčiauja ir prievartauja turtą. Nurodo, kad pažeminau teisėjas ir pan.

Tai ką parašei tame skunde – ar kad teisėjai yra banditai ir pan?

∙ Jie paėmė tik mano vienintelį skundą, kurį parašiau teisėjai dėl jos nušalinimo. Teisėja nusišalino, ir ta istorija baigėsi. Tačiau prokurorai paėmė tą mano 
nušalinimo pareiškimą, ir jį panaudojo kaip įrodymą, kad aš negerbiu teismo. Byloje atsirado mano senas pareiškimas, tačiau jau su kita data. Žodžiu, mano 
nuosprendyje kaip nepagarba teismui buvo įvardinta tai, kad teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų, užsiima turto prievartavimu ir plėšikavimu.

Dar įdomiau, kad šią bylą atnaujino teisėja Deksnienė, kad aš neva ją pažeminau. Į teismo posėdį neatvažiavo nė viena „įžeista“ teisėja, išskyrus teisėją Deksnienę. Posėdžio metu greitai ją pagavau, kad nemoka aritmetikos, ir ji tai pati pripažino, tačiau pasakė, kad tai padarė netyčia. Nors apygardos teismas jau buvo nurodęs, kad Deksnienė neteisingai skaičiuoja skolą, ji ir toliau priėmė analogišką sprendimą. Kauno apygardos teismas manęs net nekvietė į posėdį, nevertino, kad proceso metu teisėja Deksnienė prisipažino, kad nemoka aritmetikos veiksmų. Šis teismas paliko man metus kalėjimo, tik nurodė, kad iš nuosprendžio išmesti kaip įžeidimą ir frazę apie tai, kad „teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų“. Manau, kad čia jau veikė ir  prokuroras Bagdonavičius, ir būsima generalinė prokurorė, nors prieš tai šiame teismui vadovauja Meilutis, vėliau paskirtas Kauno apygardos teismo pirmininku. Padaviau skundą Aukščiausiam teismui, kuris nuosprendį 
panaikino ir bylą gražino iš naujo nagrinėti, nurodęs, kad nepamatė būtino dalyko – tiesioginės tyčios, ir kad tai yra mažareikšmė veikla, ir kad tai tik administracinės atsakomybės klausimas. Byla gražinama į Kauną, tačiau čia jau seniai viskas suderinta – manau, kad Bagdonavičius jau buvo garantavęs,  kad su teisėju Paštuoliu viską sutvarkys. Ir kaip čia taip Aukščiausias teismas gražino bylą atgal. Kaune byla toliau nagrinėjama, manęs nekviečia, ir bausmę 
sumažina iki penkių mėnesių laisvės atėmimo. Nors Aukščiausias teismas jau supranta, kad čia nėra nusikaltimo sudėties, ir mano veiksmuose nemato 
tiesioginės tyčios. Tačiau Kaune galvojama, kaip išsisukti – visi šie teisėjai Jonavoje, Kaišiadoryse ir Jonavoje yra susiję, ir visi tik galvoja, kaip vienas kitą ištraukti. Todėl Kauno apygardos teismas nusprenbdė, kad aš negaliu būti atleistas nuo atsakomybės, nes esu recidyvistas, ir nuolat įžeidinėju „daugelio  kitų valstybės pareigūnų veiklą“. Nors kaltinime niekur nebuvo parašyta, kad aš negerbiu „daugelio kitų pareigūnų“, tačiau nuosprendyje toks motyvas atsirado.

 Tačiau Aukščiausias teismas antrą kartą panaikino šį nuosprendį, ir vėl bylą gražino nagrinėti apeliacine tvarka. Bandžiau nušalinti Kauno apygardos teismą, tačiau Apeliacinis teismas atmetė tą mano prašymą. Nuosprendis buvo antrą kartą panaikintas, tačiau tas pats Kauno apygardos teismas šią bylą nagrinėja jau trečią kartą. Gaunu pranešimą, kad byla bus nagrinėjama šių metų kovo 25 d., ir kad mano neatvykimas netrukdo nagrinėti bylos. Manęs nereikėjo du kartus nagrinėjant, todėl nenuėjau ir trečią dieną. Vėliau pasigailėjau – mat gegužės 29 d. sužinau, kad yra priimtas nutarimas šioje byloje skelbti mano paiešką ir mane suimti, nes aš neva nesilaikau rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir kviečiamas neatvykstu į teismo poėdžius. Nors Aukščiausias teismas jau buvo panaikinęs šį nuosprendį, kartu ir mano pasižadėjimą neišvykti. Nuėjau į parduotuvę Jonavoje, kai mane sustabdė čigonas policininko uniforma, pareiškęs, kad aš slapstausi. Nuvežė į areštinę, 
atėmė visus daiktus – paklausiu, dėl ko mane sulaikė. Policininkai man paaiškino, Kaišiadorių teismas atsiuntė policijai 2013­06­17 nuosprendį vykdyti. Jie mane suėmė šių metų rugpjūčio 8 d., kad vykdyti dar 2013 m. priimtą nuosprendį, kurį jau panaikino Aukščiausias teismas. Tačiau policija mane nuvežė į tardymo izoliatorių – jie vykdo tą patį panaikintą nuosprendį. Nors viskas panaikinta, ir turi būti nagrinėta iš naujo. Tada teisėja Giačaitė panaikino areštą, ir skyrė man namų areštą. Bylą dar tik nagrinės, tačiau Dambrauskienės vadovaujamas Kaišiadorių teismas jau vykdo nuosprendį.

Nes niekas nesitikėjo, kad Aukščiausias teismas panaikins šį nuosprendį man. ∙ Žiūrėk, kas pasiūlė Meilutį į generalinius prokurorus – tas pats prokuroras Kasiulis, 
kuris buvo prokurorų profsąjungos pirmininkas. Kas turi gelbėti prokuroro Kasiulo, kuris atnaujino šią bylą dėl nepagarbos teismui, šikną? Kodėl? Todėl, kad 
Kauno apygardos teismas nuolat vykdo tai, kas jam nurodyta, ir susidoroja su tokiais, kaip tu ir aš. Nors net jeigu teisme įrodai, kad teisėjai nemoka aritmetikos ir tave apiplėšia, tačiau vis tiek daiktų įvardinimas tikrais vardais yra nepagarba teismui. Kasiulis, kaip prokurorų profsąjungos pirmininkas, pasiūlė Meilutį prezidentei į generalinius prokurorus, nes tai ta pati gauja.

D.Grybauskaitė, kaip A.Brazauskas ir Adamkus, yra tik sistemos varžtelis, todėl ir pasiūlė Meilutį Seimui – reikia gelbėti šią bylą Kauno apygardos teisme. Juk pyktis su generaliniu prokuroru nenorės net Aukščiausias teismas, ir viskas pasirengta tam, kad mane pasodinti. Tačiau Meilutį Seimas atmeta. 

Tada D.Grybauskaitė siūlo dar vieną kandidatę – Dambrauskienę, kurios vadovaujamas teismas ir sufabrikavo tą bylą, nors Aukščiausias teismas ir nurodė, kad nėra tyčios.

Tačiau ar pati Dambrauskienė nagrinėjo šią bylą?

∙ Ji yra Kaišiadorių teismo pirmininkė, kuri ir organizavo šią bylą. Ją dabar ir kelia į generalinius prokurorus tik todėl, kad Aukščiausias teismas nebedarytų tokių fokusų ir nenaikintų nuosprendžių. Dambrauskienės vadovaujamame teisme – toks teisinis brokas, kad nebėra kur dingti.

 

Panevėžio apygardis teismo nutartis: 

Panevėžio apygardos teismo teisėja nurodė, kodėl reikia nedelsiant paleisti A.Beržinį : Skundu įtariamasis prašo panaikinti 2011 m. balandžio 12 Kėdainių rajono apylinkės prokuroro nutarimą kuriuo jam paskelbta paieška ir 2011 m. gegužės 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė ­ suėmimas, BPK 97 straipsnio pagrindu išreikalauti 2010 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartį Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamoje byloje. Skunde nurodyta, kad nutartis dėl suėmimo paskyrimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nenustatyta, kad jis pažeidė kardomosios priemonės ­ rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas bei buvo pasislėpęs. Jam nebuvo žinoma apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą ir paskirtą kardomąją priemonę ­ rašytinį pasižadėjimą neišvykti, todėl jis negalėjo pažeisti pareigos apie kurios privalomą laikymąsi jis nežinojo.

Žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas, jis būtų jį apskundęs. Be to, Panevėžio miesto ir Kauno rajono apylinkės teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose jam paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, tačiau šiose bylose nenustatyta, kad jis pažeidė paskirtos kardomosios priemonės nustatytas sąlygas, todėl negalėjo jų pažeisti ir minimo ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad jis nesislėpė patvirtina jo siustų ir gautų faksogramų suvestinės, kurios iš jo buvo paimtos kratos metu. Nutartyje nenurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad jis žinojo apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą ir 
kad jis privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl šio tyrimo. Vieną kartą žmona telefonu jį informavo, kad jai į darbą Jonavos rajono PK darbuotojas pranešė, kad jis turi nuvykti į Kėdainių rajono policijos komisariatą bet dėl ko ir pas ką ji pamiršo ar nesuprato.

Faksu jis išsiuntė pareiškimą kad tą dieną vyks į Vilniaus teismą ir dėl to negalės atvykti į Kėdainių rajono PK, tikėdamas šaukimą dar gauti telefonu ar paštu ir sužinoti dėl ko yra kviečiamas. Tai patvirtina, kad jis nesislėpė ir nevengė atvykti. Nepagrįsta ir neteisėta 2011­ 04­12 nutarimas, kuriuo jam paskelbta paieška, nes sunkiai sergančios motinos slaugymas Kaune nepažeidžia rašytinio pasižadėjimo neišvykti daugiau kaip 7 paras sąlygos ir negali būti laikoma pasislėpimu. Įtariamojo A.Beržinio nuomone įrodymai apie jo nesuradimą buvo sufabrikuoti, nes jo ir jo mamos nuolatinės gyvenamosios vietos buvo žinomos Kauno ir 
Panevėžio PK pareigūnams, o Jonavos PK darbuotojams “ nežinomi“ dėl to, kad dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos atlyginimo prieš jį teismuose yra nagrinėjamos bylos. Skunde teigiama, kad pareigūnams yra žinomi ir jo telefonų numeriai bei faksai, kuriais jis gauna teismo šaukimus, todėl paieška paskelbta sąmoningai neteisėtai, siekiant jį suimti dėl politinių motyvų ir tikslu nužudyti jo motiną tuo sukeliant jam skausmą.

Aukščiausias teismas : A.Beržinis nekaltas

Šia nutartimi Aukščiausias teismas panaikino nuosprendį A.Beržiniui, nurodęs, kad nebuvo tyčios reikšti nepagarbą teisėjams, tačiau W.Dambrauskienės vadovaujamas teismas spjovė ant Aukščiausiojo teismo nutarties, ir nurodė A.Beržinį suimti:

 

Baudžiamoji byla Nr. 2K -146-222/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.4.4.2.8;

2.3.4.5;

2.6.8

LIETUVOS AUKSCIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo

posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo

Aurelijaus Beržinio kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d.

ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d.

nuosprendžių.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Aurelijus Beržinis

nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį laisvės

atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime

išbūtas laikas: 2010 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo

2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d.

nuosprendis pakeistas – nuteistajam Aurelijui Beržiniui laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki

penkių mėnesių.

Teisėjų kolegija

nustatė:

A. Beržinis nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 24 d. pareiškime Jonavos rajono apylinkės

teismui (dėl nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009), kuris šiame teisme gautas 2010 m.

vasario 24 d. (registracijos Nr. GD-804), nurodė, kad teisėja L. Tamulionienė užsiima turto

prievartavimu kartu su antstolė Ramune Mikliušiene, teisėjos J. Bučmienė ir L. Deksnienė nemoka

aritmetikos ir kartu prievartauja turtą bei plėšikauja; taip jis viešai raštu užgauliai pažemino

teisingum ą vykdančias Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Jūratę Bučmienę, Lidiją Deksnienę

ir Larisą Tamulionienę dėl jų veiklos.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Beržinis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės

teismo 2013 m. sausio 24 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios

instancijos teisme.

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra

nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, suvaržytos jo procesinės teisės

2

(ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu), teismai buvo šališki ir netinkamai

pritaikė BK normas.

Kasatorius atkreipia dėm esį į BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį,

nurodo, kad nagrinėjamoje byloje priimta nutartis (2014 m. sausio 7 d.), kurioje Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl šio BK straipsnio taikymo ir įpareigojo apeliacinės instancijos

teism ą išsiaiškinti, ar jo (A. Beržinio) išsakyti teiginiai traktuotini kaip užgaulus pažeminimas, ar jis

veikė tiesiogine tyčia, ar nėra pagrindo veiką vertinti kaip mažareikšmę arba kvalifikuoti kaip

administracinį teisės pažeidimą. Kasatorius, remdamasis Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos

išvadomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais (bylose Lingens v. Austrija ir O ligi

M onoragon v. Ispanija), nurodo, kad apie teisėjus negali būti skelbiama neobjektyvi, faktais

nepagrįsta informacija, tačiau sąžininga kritiška nuomonė, net kai ji nėra pakankamai pagrįsta

faktais, negali būti vertinama kaip nusikaltimas; savo nuomonės reiškimas yra demokratinės

valstybės garantas. Nuteistasis A. Beržinis teigia, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose

padarytos išvados dėl jam taikyto BK 232 straipsnio prieštarauja BPK 6, 7 ir 10 straipsniuose

įtvirtintoms nuostatoms, nes nebuvo įvertinta, ar byloje esančios (A. Beržinio pateiktos) Jonavos

rajono apylinkės teismo nutartys, kurios Kauno apygardos teismo panaikintos, neįrodo neteisėtų

teisėjų J. Bučmienės, L. Deksnienės ir L. Tamulionienės veiksm ų (turto prievartavimo ir pan.).

Kasatoriaus manymu, kai tyčia nevykdomi įsiteisėję teismų sprendimai, kai aukštesnės instancijos

teismas panaikina teisėjų sprendimus ir neužtikrinama teisė į gynybą ar kitaip netinkamai teisėjas

vykdo savo pareigas, asmens pareiškimo (pranešimo) apie tai nėra pagrindo vertinti kaip tyčinio

užgaulaus teismo ar teisėjo pažeminimo. Kasatorius teigia esąs nepagrįstai nuteistas šioje byloje dėl

to, kad pranešė apie tyčia darom ą nusikalstamą veiką, kurią būtina tirti (BPK 166-168 straipsniai) ir

nušalinti teisėją nuo tolesnio civilinės bylos nagrinėjimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad

byloje nėra įrodymų, kokiu būdu ir kada buvo pateiktas teisėjos J. Bučmienės nušalinimas civilinėje

byloje, nėra tokio dokumento originalo. Teismai nurodė, kad 2010 m. vasario 24 d. pareiškimas

pateiktas faksu, o po to paštu, siekiant nušalinti teisėją J. Petraškienę, tačiau 2014 m. gegužės 20 d.

apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. Beržinio pareiškimas dėl nušalinimo

gautas Jonavos rajono apylinkės teisme (reg. Nr. GD-804). Kasatorius pažymi, kad po

2010 m. vasario 2 d. (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje) teisėja J. Bučmienė

nusišalino nuo tolesnio bylos nagrinėjimo, todėl antrą kartą pareikšti jai nušalinimo nebuvo

pagrindo. Taigi pareiškimas dėl teisėjos J. Bučmienės nušalinimo į Jonavos rajono apylinkės teismą

galėjo patekti per klaidą, o tai paneigia tyčios (2010 m. vasario 24 d. nušalinimo pareiškimu)

užgauliai pažeminti teisėją buvimą. Pasak kasatoriaus, teism ų nuosprendžiuose tik formaliai

konstatuota, kad neva nepateikta duomenų apie kreipimąsi į kompetentingas institucijas dėl teisėjų

nusikalstamų veikų arba kad nėra įsiteisėjusių teismų nuosprendžių dėl tokių veikų. Iš tiesų nėra

duomenų, kad ginčijami nuosprendžio teiginiai pagrįsti faktais. Kasatorius teigia, kad apeliacinės

instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą taip ir neišsiaiškino, ar jo išsakyti

teiginiai yra užgaulus pažeminimas, ar jie gali būti vertinami kaip mažareikšmė veika, ar jis

tiesiogine tyčia siekė pažeminti teisėjus. Nors šis teismas pašalino dalį inkriminuotos veikos – dėl

teisėjų apibūdinimo kaip nem okančių elementarių matematikos veiksmų, tačiau tai pripažino pati

nukentėjusioji L. Deksnienė (teisėja). Be to, minėtos aplinkybės yra susijusios su turto

prievartavimu ir plėšikavimu, kurį, pasak kasatoriaus, padarė teisėja ir antstolė. Kasatoriaus

įsitikinimu, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 232 straipsnyje, sudėties

požymių, teismų nuosprendžiai (kaltinimas) grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais ir faktais. Be

to, kasatorius teigia, kad norima ir politiškai susidoroti su juo, o dėl to jam fabrikuojamos bylos.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai netinkamai taikė BK 66 straipsnio

nuostatas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiuose į bausmės laiką įskaitytas nuo

2010 m. rugpjūčio 2 d. sulaikymas ir nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d.

kardomasis kalinimas (suėmimas), kuris, pasak kasatoriaus, buvo pripažintas neteisėtu. Apeliacinės

instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad suėmimo pagrįstumas nėra apeliacinės

instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, nes skundai dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo

nagrinėjami atskira baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka, o duomenų, kad sulaikymas ar

6

Nuteistojo A. Beržinio kasacinis skundas tenkintinas.

D ėl kaltinamojo teisės pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius)

Pažymėtina, kad tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toli

Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punktas, tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstat\

(BPK 44 straipsnio 7 dalis), užtikrindami kaltinamojo teisę i teisingą teismą, garantuoja jam ir i

pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba turėti galimybę, kad tie liudyt

(nukentėjusieji) būtų apklausti. Pagal EŽTT praktiką ši teisė suprantama taip, kad įrodymai turi i

pateikiami viešame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungiir

principo laikymąsi nagrinėjant bylą. Iš esmės tai reiškia, kad kaltinamajam turi būti šutei

pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jie.

klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese (žr. Delta v. France, r

11444/85, judgm ent o f 19 December 1990; Saicli v. France, no. 14647/89, judgement

20 September 1993; Luca v. Italy, no. 33354/96, judgement of 27 February 2001; M ild and Virtam

v. Finland, no. 39481/98 and 40227/98, judgm ent o f 26 July 2005). Luo atveju, kai liudyto

neįmanoma apklausti arba neįmanoma, kad jie-būtų apklausti dėl to, jog jie yra nežinia kur, valstybe

institucijos turi imtis reikiamų pastangų jų dalyvavimui procese užtikrinti (Delta v. France, ne

11444/85, judgm ent of 19 December 1990; Rachdad v. France, no. 71846/01, judgement o

13 November 2003). Apie būtinumą užtikrinti minėtą įstatymų garantuojamą kaltinamojo procesini,

teisę savo nutartyse taip pat ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz..

kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009, 2K -476/2013).

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo A. Beržinio teisė apklausti kaltinimo liudytojus

(nukentėjusiuosius) nebuvo užtikrinta. A. Beržinis šioje byloje nuteistas už tai, jog viešai raštu

užgauliai pažemino teisingumą vykdančias Jonavos r. apylinkės teismo teisėjas J. Bučmienę,

L. Deksnienę ir L. Tamulionienę dėl jų veiklos. L. Deksnienč ir J. Bučmieiiė pripažintos byloje

nukentėjusiosiomis (T. 1 b. 1. 22, 24). Svarbiais įrodymais šioje byloje laikytini ir liudytojos

J. Petraškienės (teisėjos, kuri inicijavo baudžiamąjį procesą prieš A. Beržinį), taip pat

nukentėjusiosios statusą turinčios R. M ikliušienės (anlstolės) parodymai. Visų šių asmenų

parodymai yra tiesiogiai susiję su aplinkybėmis, kuriomis ir dėl kurių buvo rodoma nepagarba

teismui. Kita vertus, proceso metu A. Beržinis turėjo galimybių užduoti klausimus tik

nukentėjusiajai L. Deksnienei, kuri buvo apklausta teismo posėdyje. Tuo tarpu J. Bučmienė.

L. Tamulionienė, J. Petraškienė ir R. M ikliušienė buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo,

jų parodymai teismo posėdyje buvo paskelbti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šios liudytojos ir nukentėjusiosios prašė teismo bylą nagrinėti joms

nedalyvaujant, vadovautis jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Neatvykus šioms

liudytojoms ir nukentėjusiosioms, teismas bylą išnagrinėjo jom s nedalyvaujant. Iš teismo posėdžio

protokolo matyti, kad, teisėjai paskelbus minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus

parodymus, kaltinamasis išsakė norą, jog visi šie asmenys būtų apklausti teismo salėje kaip to

reikalauja procesas, taip pat pareiškė apie savo teisę tiesiogiai užduoti jiems klausimus. Tokiam

kaltinamojo prašymui pritarė ir jo gynėjas, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė (T. 5, b. 1. 94-95).

Pažymėtina, kad A. Beržiniui pareikšto kaltinimo pobūdis suponuoja būtinumą įvertinti ne

tik objektyvią formą, kuria teismui buvo demonstruojama nepagarba (šiuo atveju rašytinis

pareiškimas), bet ir konkrečiai pažemintų ir įžeistų asmenų (liudytojų ir nukentėjusiųjų) subjektyvų

požiūrį j kaltinamojo veiksmus, kaip jie suprato A. Beržinio teiginius ir kaip juos įvertino. Tai

svarbu ne tik išaiškinant visą padarytos veikos kontekstą, bet ir sprendžiant klausimą, ar išsakyti

teiginiai iš tiesų traktuotini kaip užgaulus pažeminimas, ar jie negali būti įvertinti kaip mažareikšmė

veika, ar kaltinamasis, išsakydamas juos, turėjo atitinkamą tyčią pažeminti teisėjus, ar nėra pagrindo

veiką traktuoti kaip teismo negerbimą, užtraukiantį administracinę atsakomybę (Administracinių

teisės pažeidimų kodekso 186( 1 ’ straipsnis), ir pan. Todėl kaltinamojo A. Beržinio išsakytas

pageidavimas tiesiogiai užduoti klausimus minėtiems asmenims šiuo atveju nevertintinas kaip

formalus ir neturintis reikšmės bylai teisingai išspręsti.

7

Teismas, nusprendęs netenkinti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymų apklausti teismo posėdyje

minėtas liudytojas ir nukentėjusiąsias, suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises (BPK

369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šio procesinio pažeidimo neištaisė, o

atsakydamas i apeliacinio skundo atitinkamą argumentą, klaidingai nurodė, kad A. Beržinis šių

asmenų j teismo posėdį iškviesti neprašė, nors teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad toks

prašymas buvo pateiktas, teismo svarstytas ir atmestas (T. T. 5, b. !. 94-95). Tai vertintina kaip

pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neįvykdymas (BPK

320 straipsnis 3 dalis) ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu. Darydama tokią išvadą, teisėjų

kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje A. Beržiniui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, įo

apeliacinis skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant, jo ir jo gynėjos prašymai atidėti apeliacinį bylos

nagrinėjimą ir kviesti į posėdį anksčiau teisme neapklaustas liudytojas ir nukentėjusiąsias atmesti

(T. 6, b. 1. 82, 89-90).

Dėl minėtų procesinių pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina

perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas). Kadangi visi

kiti kasacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su apeliacinio skundo argumentais ir bus

nagrinėjami iš naujo, šioje nutartyje atskirai dėl jų nepasisakoma.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų

sprendimuose nėra tinkamai aptartas A. Beržiniui paskirtos bausmės klausimas. Viso proceso metu

nei A. Beržinis, nei jo gynėjai neišsakė pozicijos šiuo klausimu. Iš pirmosios instancijos teismo

nuosprendžio matyti, kad reali laisvės atėmimo bausmė A. Beržiniui paskirta iš esmės atsižvelgus

vien j jo teistumus. Kadangi bausmės klausimas nebuvo keliamas nuteistojo apeliaciniame skunde,

apeliacinės instancijos teismas dėl A. Beržiniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės nepasisakė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje nagrinėjant klausimus dėl baudžiamosios

atsakomybės už panašaus pobūdžio nepagarbos demonstravimą teismui (kaip ir šioje baudžiamojoje

byloje) suderinamumą su Konvencijos 10 straipsniu (saviraiškos laisvė ir jos ribojimai), ypatingas

dėmesys kreipiamas į taikomų sankcijų proporcingumą ir būtinumą demokratinėje visuomenėje.

Teisinės priemonės, susijusios su asmens laisvės ribojimu, tokiais atvejais paprastai vertinamos kaip

kraštutinės (Skalka v. Poland, no. 43425/98, judgement of 27 May 2003; Saday v. Turkey, no

32458/96, judgement of 30 March 2006; Ūmit Bilgię v. Turkey, no. 22398/05, judgement of

3 September 2013 ir kt).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Facebook komentarai
Back To Top