skip to Main Content

Klausimas R. Karbauskiui: ar bus išvaikyta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba?

Kristina Sulikienė

Kai Ramūnas Karbauskis, laimėjęs su savo politine jėga rinkimuose, nurodė, jog reikia mažinti valstybės tarnybos apimtis, kad tai išpūstas aparatas – jis nedetalizavo, kurias sritis palies reorganizuodamas.

Ramūnas Karbauskis praktikoje rūpinasi aukštuoju mokslu, yra Šiaulių universiteto rėmėjas ir dalyvauja sprendimų priėmime. Jis puikiai žino padėtį aukštojo mokslo koridoriuose – o ypač, kad etnologija grubiausiais, beveik sovietiniais metodais, naikinama.

Per debatus nacionalinio transliuotojo eteryje 2016 10 20 Gabrielius Landsbergis šaipėsi, jog neva Šiaulių ir Klaipėdos universitetai “nevykdo jokios mokslinės veiklos”. Kadangi mano etnologijos doktorantūra vykdoma kartu su Klaipėdos universitetu, o Šiaulių ir Klaipėdos universitetams esu parašiusi net 7 mokslo straipsnius – G. Landsbergis įžeidė ir mane. Ramūnas Karbauskis, su kuriuo 2015 m. teko susipažinti Šiaulių universiteto P. Aleksos kaimo plėtros klausimų konferencijoje (priminsiu, jog Anūko teigimu, tai reiškia, kad ŠU “nevykdo jokios mokslinės veiklos”), tiesa, nieko, neatsakė į šį oponento išsišokimą.

Gal taip pat, kaip Gabrieliui Landsbergiui, ir atrodo Vilniuje sėdinčiai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įstaigai (vadovas, kurio neteko pamatyti, nes nesiteikė pasirodyti – dr. Vigilijus Sadauskas), kuri nesugeba atsakyti į klausimą – galima skaityti disertaciją 2 dienas ar negalima?

Mano skundas dėl VDU Lyginamųjų kultūrų ir etnologijos studijų katedros veiksmų, jog ji nurodė mano vadovui skaityti disertaciją  2 dienas, pripažintas NEPAGRĮSTU.

Pats skundas buvo tiriamas, renkant visokius įrodymus, siekiant išteisinti universitetą, profesorius – o studentas liko paskutinėje vietoje.

Kažkokia šviesiaplaukė, neva vietoj įstaigos vadovo mane apklausianti, tiesiai paklausė, kodėl aš kitur neperstojau ? Čia skundo, dėl katedros ir dėstytojų veiksmų tyrimas – skundžiami dėstytojų veiksmai, ir pateikiamas “susijęs” klausimas – kodėl aš neperstojau: suprak, pati kalta, kad likai mokytis tokiame “šaršalyne”? Pati įstaiga su tokiu klausimu parodė, jog jie mano, kad man buvo daromas toks spaudimas, kad kitas doktorantas tiesiog būtų susirinkęs visus savo tyrimus ir išėjęs kur nors kitur, kad ir į Gyvulininkystės institutą. (Nes mūsų katedroje atliekami ir arklio tyrimai. Čia ne ironija – o gryni faktai.)

Įstaiga turi turbūt kaip ir visos – apie 15 etatų, kurie nieko neveikia, o jeigu vargšas studentas pasikreipia, jie viską surašys taip, kad atrodytų neva teisėtai – kad paskui jau niekas nebenorėtų kreiptis.

Kadangi ne tik akademinės etikos, aukštojo mokslo principų neatitinka tokia šios įstaigos 2016 11 22 išvada, – nes pačiai yra tekę recenzuoti bakalauro darbus, ir mums duodavo laiko 14 dienų – o čia juk disertacija, ir didelės apimties – ją tereikėjo paskaityti 2 dieneles, kad vadovas nuspręstų, jog ji nieko verta – tai tokią įstaigą reikėtų tiesiog išvaikyti.

Ji nieko neveikia, gauna įstaigos vadovas ir jo patarėjai aukščiausius pareiginius koeficientus, turi krūvas sekretorių, patarėjų – tačiau jeigu su rimtu skundu kas kreipiasi – viską atmeta.

Kiek teko klausinėtis doktorantų pasaulyje, žlugdomų doktorantų skundų net nepriimdavo – neva ne ant specialaus blanko parašyta. Mano antro skundo irgi – dėl 2 dienų skaitymo disertacijos – irgi nepriėmė, liepė ant įstaigos blanko rašyti.

Pirmąjį skundą “tyrė” rinkdami įrodymus prieš mane.

Nepalaikė spaudimu doktorantui, kai man 4 kurso antrame semestre liepė pasikeisti darbo temą (tema suformuluojama stojant, o ne baigiant studijas), arba kai dr. Rasa Pranckevičiūtė per “neelinę atestaciją” man sakė išgalvotus faktus apie “5-oje vietoje surašymo duomenimis esančią baltų religiją”. Ir tai nėra spaudimas, kai tu vietoje to, kad toliau dirbtum su disertacija, ieškai tos “5-os vietos” statistikos valdybos tyrimuose ir nerandi – nes tokio duomens tiesiog nėra.

Nėra spaudimas ir kai doktorantui atestacijas daro kas 2 mėnesius, reikalauja pasikeisti temą, ir dar parašyti mokslinį straipsnį, ir jį pridėti į disertaciją – nors doktorantas turi 4 mokslo straipsnius, o gynimui užtenka 2. Kontrolieriaus įstaiga “nustatė”, jog man niekas neliepė keisti darbo temos: nors 2016 sausio mėnesio atestacijoje bent pusę valandos man įkyriai buvo liepiama, o vėliau vadovas laiškuose siūlė įvairius temos variantus be žodžio “Balkanai”. Tie laiškai pripažinti nepažeidžiantys jokios etikos, kai darbo vadovas 4 kurso 2 semestre įnirtingai siūlo pasikeisti darbo temą, ir parašyti 5-ą mokslinį straipsnį, nors reikalaujama tik 2.

Tokia įstaiga, kuri nieko nesuprato, ką jos buvo prašoma atlikti, turėtų būti tiesiog uždaryta. Tegul lieka tie studentai be jokios formaliai jų teises ginančios įstaigos – nes šioji iš viso nieko neveikia.

Beje, man vadovas būtent grasindavo “akademine etika”, kad neva aš neetiškai elgiuosi. Iš sovietinių laikų įprastas spaudimo studentui būdas – kad visos įstaigos skirtos aptarnauti dėstytoją.

Šioje “akademinės etikos” įstaiga perėmė senąsias tradicijas.

Beje, kai pagaliau atvykau į įstaigą, vadovas nepasirodė: buvo kažkur išvykęs, ir liepė apklausinėti mane be jo. Klausimai buvo labai keisti,nesusiję su mano skundo argumentais. Mano skundas buvo tiriamas kitaip. Jeigu vadovas dr. V. Sadauskas neturi drąsos susitikti su pareiškėju, tai jis nėra įstaigos vadovas. 

Tokia įstaiga yra perteklinė, ir turėtų būti uždaryta.

Nes dabar visi VDU veiksmai, kai ne tik man, bet ir dar keliems prieš mane besimokiusiems gabiems doktorantams buvo atliekamas nežmoniškas spaudimas pripažinti teisėtais (aišku, dar galima skųsti teismui, nes skundai iš viso ir nebuvo tinkamai ištirti) – pasirodo, galima spausti ir visaip terorizuoti doktorantus, kad tik jie neapsigintų, nepateiktų darbo, kelti išgalvotus reikalavimus, pasiūlymus, teikti absurdiškas pastabas.

Paaiškėjo, jog 2 dienas disertaciją skaityti ne tik galima, bet ir būtina.

Gal reikėtų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimą išsiuntinėti visiems universitetams – kad tai yra nauja rekomendacija: jeigu bakalaurinius skaitome 14 dienų, magistrinius darbus irgi panašiai, tai disertacijai užtenka 2 dienų.

Įstaiga be savo patarėjų, sekretorių, turi ir „patariamąjį komitetą“, kuris skirtas 2016-2017 m. laikotarpiui. Šis komitetas irgi matyt „patarė“, jog optimaliausias laikas disertacijai skaityti yra 2 dienas.

Patariamasis kontrolieriaus įstaigos komitetas:

Rimantas Barauskas – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teikimu;

Eglė Bilevičiūtė – Lietuvos advokatūros teikimu;

Aivaras Kareiva – Lietuvos mokslų akademijos teikimu;

Antanas Laurinčikas – Lietuvos mokslų akademijos teikimu;

Augustina Palionytė – Lietuvos studentų sąjungos teikimu;

Ramutė Ruškytė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos teikimu;

Vytautas Sinkevičius – Lietuvos mokslo tarybos teikimu;

Gintaras Šapoka – Lietuvos advokatūros teikimu;

Rita Šerpytytė – Lietuvos mokslo tarybos teikimu;

Algė Šuliakaitė – Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos teikimu.

Kai kas nors klausia, kas dedasi su mūsų aukštuoju mokslu, manęs nebeklauskite – nes aš nebežinau.

Kai mūsų katedroje prasidėjo rimti moksliniai tyrimai, o ne arklio, ar 30 skinhedų, kurių kai kurie dabar trina teisiamųjų suolą kompozitoriaus Dobrovolskio nužudymo byloje, tyrimai – tada prasidėjo disertacijų skaitymai 2 dienas ir atestacijų su neadekvačiomis pastabomis rengimai kas 2 mėnesius.  Kaip tai prisideda prie aukštojo mokslo ir visos mokslo pažangos Lietuvoje ir pasaulyje – nežinau. Matosi tik tai, kad tokia įstaiga, kurią jau šiandien reikėtų uždaryti, yra skirta etatams „įsisavinti“ (matyt, tiems negabiems mokslininkams, kurie neranda darbo, įdarbinti) ir dar kažkokiam dirbtiniam komitetui, kuris irgi turbūt nedirba už ačiū, išlaikyti – kai tuo tarpu šios dešimtys tūkstančių eurų, o per kadenciją turbūt ir visas milijonas, ir galėtų būti skiriamas aukštojo mokslo kokybei gerinti – konkrečiai, doktorantų stipendijoms, bei priedams išmokėti. Juk daugelį totorių, žydų, sentikių bendruomenių ištyriau važinėdama po visą Lietuvą už savo asmeninius pinigus, nes šis tyrimas neva Lietuvos mokslui „neaktualus“, jam „nėra skirta lėšų“ – kai smurtininkų „bendruomenės“ tyrimui buvo suvalgydinta soti 50 000 litų stipendija – o ištirtieji skinhedai jau ir žmones žudyti pradėjo. Ir ne „galimai“. 

Tačiau yra skirta lėšų išlaikyti nieko neveikiančią įstaigą, kuri iš viso, susidaro įspūdis, paskaičius atsirašymus, nesuvokia, kas yra aukštasis mokslas; kas yra disertacijos tyrimas, kokie tokio tyrimo tikslai, ir kad 280 lapų per 2 dienas net pažengęs profesorius (nes toks, kur per pažintis gavo mokslo vardą), neperskaitys – disertacijos skaitymas apima ir citatų tikrinimą (apie 10 proc. turi būti patikrinta), ir išvadų dėl darbo teikimą. 

Tiesa, mano vadovas, kuris jau pagaliau nusišalino, nors visi mano skundai yra esą nepagrįsti, buvo pasirašęs išankstinę išvadą, kad neleisti tokio darbo gintis. Išankstinei išvadai ir 1 diena yra pakankama. Ir vienos valandos. O gal ir pusvalandžio.

Komisija taip ir turėjo parašyti „kai akivaizdu, kad vadovas nesutinka, kad darbas turėtų būti ginamas, disertacija skaitoma  2 dienas“. Ir tokią rekomendaciją reikia išsiųsti visoms aukštosioms įstaigoms.

Aš būtinai išsiųsiu, nes turiu pažįstamų mokslininkų įvairiuose universitetuose. Dar reikės busiųsti šitą rekomendaciją prof. Stanislovui Tomui, kuris tikrai pagrįstai kritikuoja tiek mūsų aukštojo mokslo „lygį“, tiek advokatūrą, kuri, beje, turi ir savo atsiųstus atstovus šioje nieko neveikiančioje įstaigoje. Kaip advokatūra susijusi su aukštuoju mokslu – NEĮSIVAIZDUOJU.

 Kaip 2 dienų disertacijų skaitymo reikalavimas pagerins aukštojo mokslo kokybę – nežinau.

Jeigu tas Vilniuje sėdintis komitetas ar įstaiga nesuvokia, kad 2 dienų disertacijos skaitymas galutinai diskredituoja aukštąjį mokslą, o mokslinis vadovas, per 8 metus nesugebantis nei karto pavadovauti darbui, ir nuolat apsimetantis, jog arba nieko nežino, arba negali sakyti, yra doktorantūros iškamša, nes net tarybiniais metais mokslo vadovai pas doktorantus skraidė iš Kijevo į Vilnių – tai tokią įstaigą reikia tiesiog uždaryti.

Iš kur žinau? Kai mano tėvas prof. Romualdas Apanavičius rašė disertaciją Kijevo universitete, jo vadovas prof. Nosirevas ne kartą buvo atskridęs į Vilnių. Tiesiog pamenu savo tėvo mokslinio darbo vadovą. Nes jis lankydavo ir mūsų namuose – vadinasi, betarpiškai bendravo su savo doktorantu, pažinojo jo šeimą. 

Tuo metu nebuvo tokio išsidirbinėjimo, tiesa, už mokslinius tyrimus mano tėvo kolegos siūlė jį suskųsti KGB tiesiog per tezių pristatymą – nes darbas buvo ginamas ir Vilniaus konservatorijoje. Ir kažkas iš katedros pasakė: „Gaila, kad dabar nebe Stalino laikai. Drožtum tu liaudies birbynes iš kedrų pas baltas meškas“.

Tėvas, kaip ir aš savo vadovo, kai jis viešai sakė per neelinę atestaciją, kad mano darbas yra grėsmė universitetui – irgi buvo kaltinamas antivalstybine veikla: kad liaudies birbynės tyrimas yra grėsmė modifikuotai birbynei, kurią labai išplėtojo Lietuvos tarybų socialistinė respublika.

Visa imitacija, kaip vyko tiek mano doktorantūros studijos, tiek ir 4 kurso imitacinės atestacijos, primena tarybinių laikų gabių mokslo kandidatų persekiojimą. Tik kad dabartinių vadovų elgesys nė iš tolo neprimena to meto mokslo vadovų- kurie pas savo studentus netgi skrisdavo iš Kijevo. Manasis nesugebėjo ne karto normaliai susitikti, ir pasikalbėti apie mano darbą, galiausiai, nusišalino, nebeatlaikęs įtampos – nors visos išvados juk jį išteisino. Tačiau kiek jis pats guodėsi, kad nelaimino jo kovos su savo doktorante Lietuvos vyskupų konferencija. Dėstyti religijos mokslus būtinas Katalikų bažnyčios leidimas. Turbūt jis buvo suspenduotas. Nes mano disertacijos vadovas tarsi koks anų laikų saugumietis, pamiršęs, kurie dabar laikai ir santvarka, kaip įnirtingai kovojo prieš disertaciją, kuri yra pusiau krikščioniškos religijotyros darbas, jog pamiršo, kad dirba Katalikų teologijos fakultete. Paskutinis rimtas darbas apie sentikių padėtį ir jų religiją buvo pasklebtas 1936 metais Vyskupo Būčio. Apie krikščionišką atlaidumą karo nusiaubtoje buvusioje Jugoslavijoje, spėju, nėra nei vieno mokslo darbo. Apie lietuvišką tapatybę, kuri šiuo metu yra krikščioniška, o ne pagoniška – tokių darbų iš viso stengiamasi nerašyti, nes visi etnologijos mokslo tyrimai kreipiami būtent gyvūnų, dvasių, senovės dievaičių tyrinėjimo kryptimi.

Dėl viso pikto parašiau laiškutį į Vyskupų konferencijos sekretoriatą, ir paprašiau, kad jie kreiptųsi į Ypatingąjį archyvą. Patys turbūt suprantate – kokiu klausimu.

Įstaiga, kurią reikėtų uždaryti, nurodo, jog niekas nebuvo pažeista, kai buvo daromas spaudimas, kad tik doktorantas nepraeitų kurios nors atestacijas: tam specialiai jų buvo padauginta iki 4 vietoj 2.

Linkiu naujai valdžiai ne neegzistuojančių embrionų (nes tų embrionų, kuriuos jie „gina“, iš viso ir nėra – kaip galima daiktą, kuris neegzistuoja, taip įvirtingai ginti, ir sukelti visus visuomenės sluoksnius šiai „kovai“ – juk čia dvasių kova?) dvasių ar sielų gynimu užsiiminėti, kai tarkime, užsienyje reikia gelbėti iš vaikų namų ir lesbiečių globėjų tikrus, gyvus Lietuvos piliečius vaikus, o užsiimti išpūsto valstybės aparato reorganizacija. Nesu nieko prieš naujosios valdžios vertybines nuostatas – tik kad jos prasilenkia su „degančiais“ reikalais: tai užpuvusio ir dirbtino kažkokių dėdžių ir tetų etatų išlaikytinių įstaigų uždarymo klausimas, ir iššvaistomų pinigų perskirtymas kad ir kaimo mokykloms ir ambulatorijoms išlaikyti – kas yra nuostabi naujosios valdžios iniciatyva.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top