skip to Main Content

 

 

Klaipėdos muzikos teatro vadovė Laima Vilimienė : “iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus”.

 

Aurimas Drižius

 

Naujoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė paskelbė : “Žinau, kaip reikia tvarkytis, ne veltui perėjau G.Kėvišo mokyklą, tai jūs man neaiškinkite, kaip reikia dirbti”.

 

Ilgai padirbėjusi pas G.Kėvišą pavaduotoja rinkodarai, L.Vilimienė (nuotr. viršuje su G.Kėvišu) pernai buvo paskirta Klaipėdos muzikinio teatro vadove.

Kaip tvarkėsi Gintaras Kėvišas, visi puikiai prisimena –  pvz., Operos ir baleto teatras už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. Tėvas pirko iš sūnaus paslaugas, kurios dažniausiai nieko nekainuodavo. Visa tai turėjo prižiūrėti ir G.Kėvišo pavaduotoja rinkodarai Laima Vilimienė.

 

Kaip žinia, G.Kėvišas už milijonus, išplautus neva rekonstruojant Operos teatrą, neatsakė niekaip. Dabar Operos teatras vėl skundžiasi, kad jis griūna. Nors jo remontui, valdant G.Kėvišui, buvo išleista kelios dešimtys milijonų eurų.

Matyt, pasimokiusi iš mokytojo, panašiai ėmė elgtis ir jo buvusi pavaduotoja.

Šiuo metu Klaipėdos muzikos teatre vyksta didelės reformos – metami lauk žmonės, kurie čia dirbo dešimtmečius ir staiga tapo nereikalinga. Viena jų – teatro profesinės sąjungos vadovė Aušra Mieleikienė, kuri 20 metų teatre grojo fleita, tačiau po 20 metų darbo staiga jos kompetencija tapo per menka.

Pati moteris mano, kad vejama iš daro todėl, kad žino per daug šio teatro vadovų paslapčių ir bando ginti teatro profsąjungos narių interesus. Netgi naujasis koncertmeisteris, kuris moteriai pasakė, kodėl jos tiesiog neatleidžia iš darbo, atsakė, kad “turi būti išlaikytos procedūros”.

 

Nuotr. – Klaipėdos muzikiniame teatre verda aistros

 

Žmonės kalba, kad fleitininkė A.Mieleikienė staiga tapo nereikalinga, nes teatro vyr. Dirigentas Tomas Ambrozaitis užmezgė itin artimus santykius su viena jauna latve, kuri buvo laikinai įsidarbinusi teatre vietoj vaikų priežiūros atostogų išėjusios muzikantės. Šiai sugrįžus, latvė nusprendė pasilikti Klaipėdoje, ir todėl A.Mieleikienės kompetencija staiga tapo per žema.

Buvo paskelbta teatro muzikantų atestacija. Ji susideda iš trijų etapų – pirmame etape orkestro dirigentas parašo vertinimus kaip jis vertina orkestro muzikantus.

 

“Dirigentas parašė, kad groju gerai, tačiau “susiklosčius nepalankioms aplinkybėms”, man teks įrodinėti, kad aš groju gerai, – pasakojo A.Mieleikienė (nuotr. viršuje), – viena muzikantė buvo išėjusi dekretinių atostogų, ir į jos vietą priimta muzikantė iš Latvijos laikinai. Tačiau grįžus moteriai po vaiko priežiūros atostogų, latvė atsisakė išeiti, ir kadangi mūsų, grojančių fleita, yra keturios, o reikia trijų, vieną reikėjo išmesti. Tada koncertmeisteris mums pasakė, kad “mums reikės persimesti”, t.y. pagroti, ir tada jis spręs, kuri groja geriausiai. Tam, kad palikti etatą tai latvei. Tada mums pasakė, kad reikės groti Mocartą. Nors aš groju muzikiniame teatre, o ne simfoniniame orkestre, ir Mocartą reikia groti apskritai stojant į Teatro akademiją”.

 

Nors A.Mieleikienė dirba teatre jau 25 metus, ir visą laiką buvo nepakeičiama : “Orkestre yra tys pagrindinės kėdės – tai koncertmeisteris, reguliatorius ir pirmoji fleita. Mažiausiai 20 metų buvau orkestro reguliatorė – kai pirma fleita negali groti, aš atlieku jos funkciją. Kadangi 20 metų grojau pirma fleita, manau, kad pilnai atitikau visus reikalavimus. Kai atėjo latvė, orkestro vadovai manęs paprašė atsisakyti reguliatorės pareigų, nes, kaip pasakė teisininkė, “arba mes jus išmesime iš daro”. Taip “savo noru” išėjau iš šių pareigų, tačiau toliau teroras tik stiprėjo. Galiausiai mums pasakė, kad “turime persimesti”, tačiau net tokiu atveju, jeigu būčiau sugrojusi geriausiai, vis tiek fleitininkės bus vertinamos pagal tai, “koks požiūris į darbą”. Tai reiškia, kad net jeigu ir labai gerai pagrosiu, mane vis tiek išmes”.

 

“Ne pirmą kartą dalyvavau atestacijose, tačiau pirmą kartą turėjau dvi valandas groti Mocartą ir “Žizel”, – pasakojo A.Mieleikienė, – o visi muzikantai žino, kad bet kuriam jų liepk pagroti Mocartą – ir vis tiek rasi, prie ko prisikabinti”.

 

Galiausiai įvyko atestacija – A.Mieleikienė grojimas teatro administracijos vertinimo komisijos buvo įvertintas “nepatenkinamai”.

“įdomu tai, kad pagal vertinimo komisijos balus aš pagrojau “gerai”, tačiau įvertinimo lentelės apačioje orkestro vyr. dirigentas parašė, kad “siūlau įvertinti nepatenkinamai ir sumažinti algą”.  Beje, įvertinimą moteris gavo tik praėjus trims mėnesiams po atestacijos.

Tada teatras nutarė surengti muzikantei neeilinę atestaciją – pranešimas apie ją buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuriuo A.Mieleikienė ne kasdien vasarą naudojasi. Galiausiai liepos 9 d. buvo surengta neeilinė atestacija, muzikantė vėl įvertinta blogai, ir daro sutartis su ja nutraukta.

 

Dar žiauriau teatras pasielgė su specialiai į teatrą pakviestu garsiu Rusijos dirigentu Vladimiru Ponkinu.

2016 m. įsidarbinęs Klaipėdos muzikos teatro vyriausiuoju dirigentu, V.Ponkinas tų pačių metų gale buvo paguldytas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur jam buvo padaryta širdies operacija. Po to dirigentas keturias savaites praleido Ligonių kasų apmokamoje sanatorijoje.

Keisčiausia, kad po kažkiek laiko V.Ponkinas bandė susirasti savo operacijos įrašus, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis buvo gydytas šioje ligoninėje, nėra nei Sodroje, nei Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Kur dingo visi įrašai apie žmogui padaryta širdies operaciją, ir kur dingo visos Sodros ir Ligonių kasų išmokos už žmogaus gydymą?

Tai, kad operaciją atliko, patvirtino ir vienas šios ligoninės chirurgas, pats operavęs garsų dirigentą – įrašai apie tai liko jo gydytojo užrašuose.

Teatro administracija, negalėdama juo atsikratyti, taip pat surengė jam neeilinę atestaciją. Žmogus nieko nesupranta lietuviškai, todėl A.MIeleikienė pasisiūlė versti į lietuvių kalbą jo atsakymus.

„Mane pribloškė komisijos klausimai – pvz., jo buvo klausiama, kaip jūs įsivaizduojate savo kompetenciją, jūs gi nieko nedirigavote per tuos metus, – prisiminė A.Mieleikienė, – jie apsimetė nežinoję, kad jis sirgo, jam buvo padaryta širdies operacija, o paskui teatras jam nedavė jokio darbo, o galiausiai apkaltino, kad jis nieko nedirigavo. Nes teatras nedavė koncertų.

Jokių kitų duomenų ligoninėje neliko. Gal būt, ligoninės administracija tikėjosi, kad žmogus greitai išvyks iš Lietuvos ir niekam tie įrašai nebus reikalingi?

 

 

Po šio straipsnio minėta direktorė kreipėsi į Žurnalistų etikos inspekciją, kurios vadovė Gražina Ramanauskaitė priėmė tokį sprendimą:

 

 

 

DĖL ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS PRIIMTO SPRENDIMO

Siunčiame Jums š. m. liepos 23 d. žurnalistų etikos inspektoriaus priimtą sprendimą Nr. (SK- 291, 2019) SPR-201 „Dėl publikacijoje „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė: „Iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus“ (www.laisvaslaikrastis.lt, 2019-08­08, „Laisvas laikraštis“, 2019-08-10 – 2019-08-17, „Darbininkų balsas“, 2019-09, Nr. 9 (313)) paskelbtos informacijos“.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje byloje Nr. eAS-328-575/2020 ir 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje byloje Nr. eAS-358-822/2020 pateiktu išaiškinimu, žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo ir turi būti vykdomi nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, prašome UAB „Patikimas verslas“ įvykdyti sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto reikalavimą – iš interneto tinklalapio www.laisvaslaikrastis.lt pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją ir informuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą apie sprendimo įvykdymą bei pateikti tai įrodančius duomenis.

Justė Bareišaitė, tel. (8 5) 249 6469, ei. p.juste.bareisaite@zeit.lt
PRIDEDAMA. 7 lapai.

 

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
SPRENDIMAS

DĖL PUBLIKACIJOSE „KLAIPĖDOS MUZIKOS TEATRO VADOVĖ LAIMA VILIMIENĖ: „IŠ G. KĖVIŠO IŠMOKAU, KAIP REIKIA TVARKYTI REIKALUS“ (WWW.LAISVASLAIKRASTIS.LT, 2019-08-08, „LAISVAS LAIKRAŠTIS“, 2019-08­10 – 2019-08-17, „DARBININKŲ BALSAS“, 2019-09, NR. 9 (313)) PASKELBTOS

INFORMACIJOS

2021 m. liepos/#. Nr. (SK-291, 2019) SPR- ¿0-4 Vilnius

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas Laimos Vilimienės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – Pareiškėjai) skundas dėl publikacijoje „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė: „IŠ G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus“ (www.laisvaslaikrastis.lt, 2019-08-08, „Laisvas laikraštis“, 2019-08-                                                                                                                            – 2019-08-17,

„Darbininkų balsas“, 2019-09, Nr. 9 (313)) (toliau – Publikacija) paskelbtos informacijos (toliau Skundas).

Skunde nurodoma, kad paskelbiant Publikaciją pažeminta Pareiškėjos Laimos Vilimienės garbė ir orumas bei pakenkta Pareiškėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalykinei reputacijai.

Skunde teigiama, jog Pareiškėjos Laimos Vilimienės garbę ir orumą žemina teiginiai:

L „<…> iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus“;

  1. „Žinau, kaip reikia tvarkytis, ne veltui perėjau G. Kėvišo mokyklą, tai jūs man neaiškinkite, kaip reikia dirbti“;
  2. „Kaip tvarkėsi Gintaras Kėvišas, visi puikiai prisimena – pvz., Operos ir baleto teatras už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LT D“. Tėvas pirko iš sūnaus paslaugas, kurios dažniausiai nieko nekainuodavo. Visa tai turėjo prižiūrėti ir G. Kėvišo pavaduotoja rinkodarai Laima Vilimienė“; (paryškinta Pareiškėjų – past.)
  3. „Kaip žinia, G.Kėvišas už milijonus, išplautus neva rekonstruojant Operos teatrą, neatsakė niekaip. Dabar Operos teatras vėl skundžiasi, kad jis griūna. Nors jo remontui, valdant G.Kėvišui, buvo išleista kelios dešimtys milijonų eurų. Matyt, pasimokiusi iš mokytojo, panašiai ėmė elgtis ir jo buvusi pavaduotoja“.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalykinei reputacijai kenkia teiginiai:

  1. „Šiuo metu Klaipėdos muzikos teatre vyksta didelės reformos – metami lauk žmonės, kurie čia dirbo dešimtmečius ir staiga tapo nereikalinga. Viena jų – teatro profesinės sąjungos vadovė Aušra Mieleikienė, kuri 20 metų teatre grojo fleita, tačiau po 20 metų darbo staiga jos kompetencija tapo per menka. Pati moteris mano, kad vejama iš daro todėl, kad žino per daug šio teatro vadovų paslapčių ir bando ginti teatro profsąjungos narių interesus“;
  2. „Žmonės kalba, kad fleitininke A. Mieleikienė staiga tapo nereikalinga, nes teatro vyr. Dirigentas Tomas Ambrozaitis užmezgė itin artimus santykius su viena jauna latve, kuri buvo laikinai įsidarbinusi teatre vietoj vaikų priežiūros atostogų išėjusios muzikantės. Šiai sugrįžus, latvė nusprendė pasilikti Klaipėdoje, ir todėl A. Mieleikienės kompetencija staiga tapo per žema“;
  1. „Buvo paskelbta teatro muzikantų atestacija. Ji susideda iŠ trijų etapų – pirmame etape orkestro dirigentas parašo vertinimus kaip jis vertina orkestro muzikantus“;
  2. „Teatro administracija, negalėdama juo atsikratyti, taip pat surengė jam neeilinę atestaciją“.

Pareiškėjai žurnalistų etikos inspektoriaus prašo Skundą pripažinti pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VII) 19 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant teiginius, žeminančius L. Vilimienės garbę ir orumą bei kenkiančius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalykinei reputacijai, ir reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskelbtų ginčijamos informacijos paneigimą.

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) UAB „Patikimas verslas“ ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjų Skunde nurodytų argumentų.

Pažymėtina, kad UAB „Patikimas verslas“ per nurodytą terminą paaiškinimų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Patikimas verslas“ buvo tinkamai informuota apie prašymą pateikti paaiškinimus.

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga paaiškinimuose nurodė, kad Publikaciją perspausdino iš „Laisvo laikraščio“, gavus Publikacijos autoriaus Aurimo Drižiaus sutikimą. Anot viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Pareiškėjai, prisidengdami taip vadinama „atestacija“ ir orkestro muzikantų „vertinimu“, bei įsakymais paskirdami į komisiją sau palankius vertinimo komisijos atstovus, o po to „vertinimo komisija“ priima sprendimus, kurių išvadomis remiantis atleidžiami iš darbo ilgamečiai tr profesionalūs darbuotojai, kurie taip pat yra Muzikinio teatro Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos nariai. Kadangi teatro vadovybei jie nepalankūs, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomone, Publikacijos atitinka jų turinį.

Paaiškinimuose pabrėžiama, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra atsakovas darbo byloje Nr. APS-109-16267/2019. Ieškovė šioje byloje yra Publikacijoje aprašoma teatro orkestro muzikantė Aušra Mieleikienė.

Išnagrinėjęs Pareiškėjų Skundą, atlikęs tyrimą VII nuostatų laikymosi požiūriu bei įvertinęs Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi dėl visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios bei dalykinei reputacijai kenkiančios informacijos. Pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina Publikacijos paskelbimo metu galiojusi VII redakcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga paaiškinimuose nurodė, jog Publikaciją perskelbė iš jos pirminio šaltinio, gavus autoriaus sutikimą. Tokiu atveju spręstina, ar viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), kuris nėra pirminis informacijos šaltinis, taikytina redakcinės atsakomybės išimtis. Pažymėtina, kad VII 54 straipsnio l dalies 3 punkte nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Vertinamu atveju Publikacijoje nebuvo nurodytas informacijos šaltinis, t. y. nenurodyta visuomenės informavimo priemonė („Laisvas laikraštis“), kurioje pirmiausiai buvo paskelbta Publikacija. Vien Publikacijos autoriaus nurodymas nėra pakankamas, kad skaitytojui būtų suprantama, kas yra pirminis informacijos šaltinis. Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjungos atžvilgiu redakcinės atsakomybės išimtis negali būti pritaikyta.

Teisiniam situacijos vertinimui svarbu atkreipti dėmesį į Pareiškėjų statusą. VII 2 straipsnio 78 dalyje numatyta, jog viešasis asmuo valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pažymėtina, kad vadovaujantis Pareiškėjo nuostatais, Pareiškėjas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra biudžetinė įstaiga, t. y. viešasis juridinis asmuo, kurio paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo meno srityje: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovauja ir už veiklą atsako teatro vadovas, kurį konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Įvertinus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kaip viešojo juridinio asmens, veiklos sritį, jos reikšmingumą visuomenei, veiklos tikslus, neabejotina, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras laikytinas viešuoju asmeniu, o už jo veiklą atsakingo vadovo nuolatinė veikla taip pat turi reikšmės viešiesiems reikalams, todėl atsižvelgiant į VII įtvirtintas nuostatas konstatuojama, jog Pareiškėjai laikytini viešaisiais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencijoje akcentuojama, kad viešieji asmenys (taip pat ir viešieji juridiniai asmenys) pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (LAT 2011-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-97/2011). Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus, turi būti atsižvelgiama tik į žymius, esminius nukrypimus nuo tiesos, įvertinant kiekvieno piliečio teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigūno veiklą, iškelti jų darbo trūkumus.

Vis dėlto pabrėžtina, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, o viešajam asmeniui taip pat yra prieinama neturtinių teisių gynyba nuo nesąžiningo jų sumenkinimo, paskelbiant difamacinius teiginius. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, menkina jo įvaizdį visuomenės akyse.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija), skleidžiant apie jį žinias, yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie Pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją). Pažymėtina, kad asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, kurie gali turėti įtakos viešai nuomonei apie asmenį. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

Pagal VII 2 straipsnio 89 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

 

Išsakant nuomonę asmens garbė ir orumas gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas ir neturi jokio objektyvaus pagrindo. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. Europos ŽmogausTeisių Teismo (toliau

  • EŽTT) požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui
  • žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams – nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo1“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt.

Vertinant, ar ginčo teiginiuose, kurie ginčijami kaip pažeidžiantys garbę ir orumą (dalykinę reputaciją), skleidžiamos žinios, ar nuomonės, pažymėtina, kad teiginiai „<…> iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus“, „Žinau, kaip reikia tvarkytis, ne veltui perėjau G. Kėvišo mokyklą, tai jūs man neaiškinkite, kaip reikia dirbtii“, „ Visa tai turėjo prižiūrėti ir G. Kėvišo pavaduotoja rinkodarai Laima Vilimienė.Matyt, pasimokiusi iš mokytojo, panašiai ėmė elgtis ir jo buvusi pavaduotoja“ yra subjektyvaus pobūdžio, jais reiškiami emocionalūs išsireiškimai, subjektyvūs vertinimai ir spėjimai, teiginiams nėra galimybės pritaikyti tiesos kriterijaus, todėl konstatuojama, kad teiginiais skelbiamos nuomonės. Atkreiptinas dėmesys, jog teiginiai ,J5iuo metu Klaipėdos muzikos teatre vyksta didelės reformos – metami lauk žmonės, kurie čia dirbo dešimtmečius ir staiga tapo nereikalinga“, ,/Žmonės kalba, kad fleitininke A. Mieleikienė staiga tapo nereikalinga, nes teatro vyr. Dirigentas Tomas Ambrozaitis užmezgė itin artimus santykius su viena jauna latve, kuri buvo laikinai įsidarbinusi teatre vietoj vaikų priežiūros atostogų išėjusios muzikantės. Šiai sugrįžus, latvė nusprendė pasilikti Klaipėdoje, ir todėl A. Mieleikienės kompetencija staiga tapo per žema“, ,Ji susideda iš trijų etapų pirmame etape orkestro dirigentas parašo vertinimus kaip jis vertina orkestro muzikantus“, „Teatro administracija, negalėdama juo atsikratyti, taip pat surengė jam neeilinę atestaciją yra kategoriški, konstatuojamojo pobūdžio, be abejonių, jiems gali būti pritaikytas tiesos kriterijus. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad teiginiais skelbiamos žinios.

Pažymėtina, jog skleidžiama informacija turi atitikti VII keliamus reikalavimus. Skelbiamos nuomonės turi turėti faktinį pagrindą, būti reiškiamos sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VII 2 straipsnio 36 dalis). Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (VI ( 19 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad 19 straipsnio 2 dalyje kalbama apie žmogaus, t. y. fizinio, o ne apie juridinio asmens teises ir jų apsaugą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, jog VII 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti pripažintas tik tada, kai yra keletas faktinių aplinkybių. Visų pirma, turi būti nustatytas pažeistas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Antra, tokio pobūdžio dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta ne į ką kitą, o į fizinį asmenį, nes garbė ir orumas, kaip socialinės vertybės, betarpiškai susietos su fiziniu asmeniu, o ne su juridiniu asmeniu (LVAT2013-03-20 nutartis byloje Nr. A556– 600/2013). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniais visuomenės informavimo principais turi vadovautis visi viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai visoje jų veikloje, tiek susijusioje su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis (LVAT 2014-01-06 nutartis byloje Nr. A523-2002-13). Taigi šiuo atveju Pareiškėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalykinės reputacijos pažeidimas nagrinėjamas tik pagrindinių visuomenės informavimo principų kontekste.

Vertinant ar teiginiuose „<…> iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus ,./Žinau, kaip reikia tvarkytis, ne veltui perėjau G. Kėvišo mokyklą, tai jūs man neaiškinkite, kaip reikia dirbti“, „Visa tai turėjo prižiūrėti ir G. Kėvišo pavaduotoja rinkodarai Laima Vilimienė“,

Matyt, pasimokiusi iš mokytojo, panašiai ėmė elgtis ir jo buvusi pavaduotoja“ skelbiamos nuomonės apie Pareiškėją L. Vilimienę turi faktinį pagrindą svarbu įvertinti tai, kad Pareiškėjai klaidingai priskirtos citatos, kurių ji nėra išsakiusi. Be to, Pareiškėjos atžvilgiu nevyko jokie ikiteisminiai ar teisminiai procesai, jos veiklos nevertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pažymėtina, kad Pareiškėja teatro vadovės pareigas pradėjo eiti laimėjusi viešąjį konkursą ir po to, kai ją ir jos veiklą patikrino atitinkamos institucijos. Taigi nuomonė apie Pareiškėjos veiklos panašumą su G. Kėvišu, kuris pripažintas supainiojęs viešus ir privačius interesus, neturi jokio faktinio pagrindo.

Sutiktina, kad ginčo teiginiuose skelbiama apie neigiamas Pareiškėjos savybes, vis dėlto vien nepalankios nuomonės apie viešąjį asmenį pareiškimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimą. Be to, žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT2005-02-15 sprendimas byloje Steel irMorris prieš Jungtinę Karalystę). Tačiau pažymėtina, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Nagrinėjamu atveju teiginiais nepretenduojama išsamiai ir detaliai aprašyti Pareiškėjos ir jos veiklos galimą nesuderinamumą su teisės aktais, teiginiuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįvardijama, kokius galimus neteisėtus veiksmus atliko Pareiškėja, taip pat nėra tiesiogiai ir aiškiai išreikšti kaltinimai supainiojus viešus ir privačius interesus. Pažymėtina, jog teiginiuose abstrakčiai ir nedetalizuotai paminėta, kad Pareiškėja veiklos metodų išmoko iš G. Kėvišo. Šiuo atveju matyti, jog Publikacijos autorius neturėjo tikslo išsamiai analizuoti Pareiškėjos galimo veiklos neteisėtumo, o siekė iškelti viešųjų asmenų veiklos trūkumus, nors ir paremtus objektyvaus faktinio pagrindo neturinčiomis prielaidomis. LAT jurisprudencijoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, taikoma atsakomybė (LAT 2006-10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-507/2006). Nagrinėjamu atveju matyti, kad Publikacijos autorius neturėjo tikslo pažeminti Pareiškėją, o siekė išryškinti galimus jos veiklos trūkumus. Nenustačius viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kryptingo tikslo pažeminti Pareiškėją bei įvertinus Pareiškėjos statusą, nėra pagrindo konstatuoti, jog paskleidus ginčo teiginius buvo pažeminta Pareiškėjos garbė ir orumas. Vis dėlto viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskelbė jokio faktinio pagrindo neturinčias nuomones, todėl pripažinti pažeidę VII 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintus nuomonės raiškai keliamus reikalavimus.

Vertinant teiginio ,Ji susideda iš trijų etapų – pirmame etape orkestro dirigentas parašo vertinimus kaip jis vertina orkestro muzikantus“ atitiktį tikrovei būtina įvertinti 2017 m. rugsėjo 29 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-964 patvirtinto Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo nuostatas. Šiame apraše imperatyviai nurodyta, kad atestavimas vyksta dviem etapais, be to, atlikėjus vertina įstaigos vadovo sudaryta 3-7 ekspertų grupė, vadovaujama atestuojamojo tiesioginio vadovo. Taigi konstatuojama, jog teiginyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės.

Nustatant ar skleidžiama žinia yra žeminančio pobūdžio pažymėtina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą; tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan. (LAT Senato 1998-05-15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7l straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6 punktas). Kiekvienu atveju teiginiai negali būti vertinami izoliuotai, būtina atsižvelgti į visos publikacijos kontekstą bei turinį. Šiuo atveju informacija apie atestavimo eigą ir etapus Pareiškėjo atžvilgiu yra neutrali, joje neskelbiama apie jokį gerai moralei ar teisei priešingą elgesį, neteigiama, kad Pareiškėjas atestuodamas darbuotojus nesilaikė kultūros ministro patvirtintos tvarkos, todėl žinios žeminantis pobūdis nekonstatuojamas. Nenustačius teiginio žeminančio pobūdžio, kaip būtinosios sąlygos, Pareiškėjo dalykinės reputacijos pažeidimas negali būti konstatuotas. Vis dėlto viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl pripažinti pažeidusiais V1Į 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Pasisakant dėl žinių apie darbuotojų atleidimą dėl siekio jais atsikratyti atitikties tikrovei būtina įvertinti Pareiškėjo veiklos metodus, vykdytą atestaciją ir jos rezultatus. Skirtingai nei teigia viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), atestacija nėra prisidengiama, ji yra privaloma Pareiškėjui, kaip biudžetinei įstaigai, ir numatyta kultūros ministro įsakymu bei įtvirtinta Profesionaliojo scenos meno įstatyme. Pareiškėjai negali atsisakyti ar kitokiu būdu nevykdyti privalomosios kūrybinių darbuotojų atestacijos. Be to, Pareiškėja iš viso vertino 126 teatro kūrybinius darbuotojus, o ne tik jai tariamai nepalankius 2 darbuotojus. Todėl teiginiai dėl atsikratymo darbuotojais prisidengiant atestacija, neatitinka tikrovės.

Atkreiptinas dėmesys, jog vertinamu atveju Publikacijos teiginiai „Žmonės kalba, kad fleitininke A. Mieleikienė staiga tapo nereikalinga, nes teatro vyr. Dirigentas Tomas Ambrozaitis užmezgė itin artimus santykius su viena jauna latve, kuri buvo laikinai įsidarbinusi teatre vietoj vaikų priežiūros atostogų išėjusios muzikantės. Šiai sugrįžus, latvė nusprendė pasilikti Klaipėdoje, ir todėl A. Mieleikienės kompetencija staiga tapo per žemau yra laikytini gandais. Pažymėtina, kad gandų (t. y. nepatikrintos, nepatikimos informacijos) apie asmenį skleidimas yra nesuderinamas su sąžiningu ir garbingu visuomenės informavimu. Informacijos skelbimas turi būti grindžiamas tiesa, kurią garantuoja atitinkamos patikrinimo bei įrodymo priemonės, žinių pateikimo, aprašymo bei atpasakojimo nešališkumas. Gandai neturi būti painiojami su žiniomis (Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) dėl žurnalistikos etikos, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1-1046, 4p.). Šiuo atveju nesama jokios objektyvios informacijos, kuri leistų daryti prielaidas, jog A. Mieleikienė buvo įvertinta nepatenkinamai ir atleista iš pareigų, nes etatas buvo tariamai reikalingas su T. Ambrozaičiu, kuris vertino A. Mieleikienę, artimus santykius palaikančiai muzikantei. Kaip priešingai patvirtinta Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019-10-14 sprendime Nr. DGKS-6554, teatro vadovo įsakymu buvo patvirtinti 4 fleita grojančių muzikantų etatai, todėl atleisti A. Mieleikienę dėl etatų trūkumo (ir tariamojo reikalingumo muzikantei iš Latvijos) nebuvo jokio pagrindo, o ją atleidus teatre liko laisvas fleita grojančio muzikanto etatas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) ne tik vadovavosi gandais, bet ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos darbo ginčų komisija pripažino, jog atleidžiant A. Mieleikienę buvo laikytasi įstatymų, Darbo kodekso ir kultūros ministro įsakymo nuostatų. Komisija nenustatė jokių nesąžiningų Pareiškėjų veiksmų ar siekio atleisti jiems nepalankius darbuotojus. Šiuo atveju A. Mieleikienės nesutikimas sujos įvertinimu nėra pakankamas pagrindas laikyti Pareiškėjo, kaip darbdavio, sprendimo ją atleisti susidorojimu ir atsikratymu, o Publikacijoje skelbiami gandai negali būti laikomi pateisinimu A. Mieleikienės profesionalumo ir meistriškumo trūkumui, dėl ko ji buvo atleista iš eitų pareigų. Dėl šių priežasčių konstatuojama, jog teiginiuose paskelbtos kategoriškos žinios apie neigiamo darbuotojų įvertinimo priežastis neatitinka tikrovės.

Vertinant, ar skelbiama informacija nebuvo pakenkta Pareiškėjo dalykinei reputacijai, atsižvelgtina į Pareiškėjo statusą ir paskelbtos informacijos pobūdį. EŽTT ir LAT praktikoje akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys
su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės ir jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju. Kaip jau minėta, Pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, todėl turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimas (LAT2006- 10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-507/2006). Ginčo teiginiuose aprašomas Pareiškėjo elgesys su darbuotojais, galimas nekorektiškumas atestacijos metu, nesąžiningumas atleidžiant ilgamečius darbuotojus, kurių kvalifikacija nebėra tinkama. Tokia informacija neabejotinai tenkina teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą. Atsižvelgus į tai, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) gali pagrįstai kelti dvejones, klausimus dėl Pareiškėjo veiklos skaidrumo ir etiškumo. Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) skleisdami šiuos teiginius siekė pozityvių tikslų – iškelti viešųjų asmenų veiklos trūkumus, nors ir paremtus klaidingomis prielaidomis, ir siekti juos pašalinti. Įvertinus šias aplinkybes ir Pareiškėjo statusą dalykinės reputacijos pažeidimas negali būti konstatuotas.

Vis dėlto būtina pažymėti, jog paskelbdami ginčijamus teiginius apie darbuotojų atleidimo priežastis viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl laikytini pažeidusiais pagrindinius visuomenės informavimo principus, reikalaujančius informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis VII 50 straipsnio 1 dalies I ir 5 punktais, 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

  1. Pripažinti Laimos Vilimienės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro skundą dėl publikacijoje „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė: „Iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus“ (laisvaslaikrastis.lt, 2019-08-08, „Laisvas laikraštis44, 2019-08-10 – 2019-08-17, „Darbininkų balsas“, 2019-09, Nr. 9 (313)) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu.
  2. Įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) UAB „Patikimas verslas“ ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą dėl VII 2 straipsnio 36 dalies ir 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė: „Iš G. Kėvišo išmokau, kaip reikia tvarkyti reikalus“ (laisvaslaikrastis.lt, 2019­08-08, „Laisvas laikraštis“, 2019-08-10-2019-08-17, „Darbininkų balsas“, 2019-09, Nr. 9(313)) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.laisvaslaikrastis.lt pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją.

3.1 š s i ų s t i sprendimą Laimai Vilimienei, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, UAB „Patikimas verslas“ ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektorė
CUrt ¿ts’LČLd
Gražina Ramanauskaitė

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));