skip to Main Content

Klaipėdietės Samantos patirtis: gydytojų apatija ir jokios psichologinės pagalbos

Karantinas sukėlė sumaištį kone visur, tačiau net neįsivaizdavau, kad būdama nėščia gydymo įstaigose turėsiu išgyventi tokį chaosą. Dabar jau emocijos atslūgo, esu laiminga, kad tiek aš, tiek mano vaikelis esame sveiki, bet tada verkiau kone kasdien“, pasakoja 33 sav. sūnų Daną birželio viduryje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pagimdžiusi Samanta Adomaitytė. Šiandien moteris dalinasi nelengvais savo nėštumo išgyvenimais, tačiau džiaugiasi, jog jau nuo šio rudens šeimos emocinės pagalbos, patarimų ir atsakymų į jai rūpimus klausimus, kurių gydymo įstaiga, deja, nesugebėjo užtikrinti, galės ieškoti neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ kuriamoje nuotolinėje edukacinėje platformoje „Auginu Lietuvą“.

Paklausta apie savo nėštumą karantino metu, moteris atvira – ji tikėjosi visiškai kitokios patirties. Pasak jos, buvo visko – nuo netiksliai aprašytos diagnozės, laiku nepaskirtų tyrimų, atšiauraus ir net pašaipaus medikų bendravimo iki žiūrėjimo pro pirštus į moters nuogąstavimą dėl nuolatinio kraujavimo ir dėl to ne iš karto pastebėtą priešlaikinį gimdymą. Samanta teigia, jog nėštumo metu ji jautėsi tarsi nuolat turėjo kovoti su medicinos specialistais tam, kad užtikrintų kuo geresnę savo ir mažylio sveikatą.

„Tiesa, tada buvo visko ir mano nėštumo patyrimai nebuvo labai teigiami daugeliu aspektų. Tačiau vis dėlto turbūt sunkiausia tuo laikotarpiu buvo be emocinės paramos. Į visas apžiūras ėjau viena. Gimdžiau irgi viena. Po gimdymo lankymas dėl karantino taip pat nebuvo galimas. Nuolat išgyvenau dėl mažylio ir jo sveikatos, mat nors kūdikio plaučiai buvo subrandinti iš anksčiau, vis dėlto pirmosiomis dienomis po gimdymo jam buvo sunku kvėpuoti. Tad nei savo kūdikio iškart po gimdymo negalėjau glausti prie širdies, nei šalia turėjau artimojo petį, ant kurio galėčiau išsiverkti. Gulėdama ligoninėje labiausiai norėjau, kad vyras galėtų ateiti bent 15 minučių tiesiog pabūti šalia ir palaikyti už rankos“, – prisiminimais iš Klaipėdos universitetinės ligoninės dalinasi S. Adomaitytė.

Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė teigia, jog situacija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje išties prasta: „Deja, tačiau reikia pripažinti, jog mes nuolat sulaukiame mamų pasakojimų ir neigiamų patirčių iš šios gydymo įstaigos. Kone visos moterys pabrėžia ten dirbančių kai kurių medikų abejingumą, apatiją. Todėl mes kaip organizacija stengiamės įvairiais būdais pagerinti toje ligoninėje gimdančių moterų patirtį – esame skyrę ir papildome, jei trūksta tėvams skirta informacine knyga „Ankstukas“, dar prieš karantiną įrengėme specialiai tėvams, lankantiems kūdikius reanimacijoje, skirtą kambarį, dovanojome 8 kengūravimo kėdes, jog mamos galėtų pradėti glausti kūdikius nuo pirmųjų dienų, padėjome personalui įsigyti tam tikros įrangos. Tačiau iš skirtingų moterų pasakojimų suprantame, jog šiomis priemonėmis kai kada mamoms yra net neleidžiama naudotis arba jos nėra informuojamos apie tokią galimybę. Samanta taip pat minėjo, jog kengūruoti, t.y. padėti mažylį ant nuogos mamos krūtines ir leisti jausti odos kontaktą su mama, ligoninėje leisdavo vos keli gydytojai. Kiti šaltai atšaudavo, jog vaikeliui to nereikia ir jam geriau inkubatoriuje“.

Niekas nepaklausė, kaip jaučiuosi

Jauna moteris teigia, jog ją labiausiai nustebino tai, jog jai, kaip anksčiau laiko kūdikį pagimdžiusiai mamai,  nebuvo pasiūlyta ir suteikta jokia psichologinė pagalba. Taip pat ligoninėje ji nesulaukė ir rekomendacijų apie mažylio priežiūrą namuose ir, kur rasti daugiau informacijos apie neišnešiotus naujagimius.

„Man buvo labai keista, kai ligoninėje niekas neatėjo su manimi pasikalbėti, pasiteirauti, kaip jaučiuosi. Aš pirmosiomis dienomis verkiau kone kasdien ir tai matė gydytojai, seselės bei likęs personalas. Tačiau vos keli sveikatos specialistai pasiteiravo apie mano jausmus, savijautą. Juk aš tuo metu buvau nežinioje, pasimetusi ir išsigandusi dėl savo vaiko. Todėl man tikrai reikėjo, jog kažkas nuramintų ir pasakytų, jog viskas mano vaikeliui bus gerai. Trūko paprasčiausio žmogiškumo ir empatijos. Tačiau liūdniausia tai, jog neretais atvejais verkdavau ne dėl to, kad man ar mano vaikeliui blogai, o dėl to, kaip jaučiausi pačioje ligoninėje ir kokie atšiaurūs bei abejingi sveikatos specialistai mane supo“, – pasakoja 28-erių moteris.

  1. A.Speičytė-Radzevičienė įsitikinusi, jog psichologinė pagalba neišnešiotų naujagimių šeimoms yra būtina.

„Aš iš patirties bendraudama su mamomis matau, jog dažna jų po gimdymo jaučiasi sutrikusios, kaltos. Jos kaltina save, kad neišnešiojo iki galo, kenčia, nes negali kaip kitos mamos iškart būti šalia ir glausti savo mažylio prie krūtinės. Tačiau, pavyzdžiui, KUL administracijos požiūriu – psichologinė pagalba tuo laikotarpiu moterims nėra būtina – pasakoja A. Speičytė-Radzevičienė. – Todėl matydami šiuos sunkumus, su kuriais susiduria neišnešiotų naujagimių susilaukusios šeimos, mes drauge su partneriais ėmėmės kurti pirmąją Lietuvoje nuotolinę edukacinę platformą „Auginu Lietuvą“. Joje ypatingą dėmesį skiriame būtent psichologinei pagalbai ir jos tinkamam užtikrinimui nuotoliniu būdu. Laisvai prieinamame puslapyje mamos galės rasti nemokamus sveikatos specialistų ir medicinos profesionalų patarimus ir rekomendacijas, kaip atpažinti ir valdyti savo emocijas. Taip pat atsakymus į dažniausiai gimdyves neraminančius klausimus. Pavyzdžiui, kaip elgtis grįžus namo su kūdikiu – kokios dažniausios ligos, jų požymiai ir kita. Be to, platformoje pateikiama informacija ypač reikalinga ir pasaulinės pandemijos metu. Mat šalyje bet kuriuo metu vėl gali būti įvestas karantinas ar tam tikri apribojimai, dėl kurių šeimos susiduria su naujais sunkumais“.

Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, platformoje bus pateikiamos aukščiausios kvalifikacijos akušerių, ginekologų, neonatologų, kinizeterapeutų, pediatrų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir kitų sveikatos ir švietimo specialistų rekomendacijos. Nurodoma išsami, kvalifikuota ir mokslu grįsta informacija apie lytinį švietimą, nėštumą, gimdymą, neišnešiotų bei sergančių naujagimių priežiūrą, gydymą, reabilitaciją. Galiausiai pateikiama kontaktinė bei kitą šeimoms aktuali informacija.

Ši nuotolinė edukacinė platforma yra kuriama pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo paramą. Ji – pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės globojamos nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“, kuri prisideda prie vaikų emocinės gerovės ir naujagimių gyvybės saugojimo bei puoselėjimo valstybiniu lygmeniu, dalis. Iniciatyvą organizuoja asociacija „Neišnešiotukas“, kuri rūpinasi neišnešiotais ir sergančiais naujagimiais visoje Lietuvoje, vykdo paramos projektą „Ankstukai“.

Daugiau informacijos:
Jolanta Grigorjevienė

Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene

jolanta@neisnesiotukas.lt
+37061125183

Back To Top