skip to Main Content

Gintaras Furmanavičius

Nesekmadieniniai skaitiniai.

Neužilgo Paryžiaus arbitraže prasidės Rusijos investuotojų gynimo fondo pateikto 1,1 milijardo eurų ieškinio prieš Lietuvos valstybę, tai yra prieš kiekvieną iš mūsų nagrinėjimas (https://www.vz.lt/…/rusijos-investuotoju-gynimo-fondas-del-…).

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/bankai-draudimas/2019/05/07/rusijos-investuotoju-gynimo-fondas-del-snoro-kreipesi-i-paryziaus-arbitraza?fbclid=IwAR0eD2a6l1HM7a0-MFBX4g3QagpRTAYpbr5hL6thR9cui7Ji7qP23Nprcm0#ixzz6EmYGNN8q

Palaukim teismo sprendimo, o aš dalinuosi su jumis savo prisiminimais, turinčiais gana netikėtų sąsajų su artėjančiu teismo procesu Paryžiuje.

2011 metų gruodžio mėnesio 5-9 dienomis Indijos sostinėje Delyje vyko Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) metinė asamblėja (https://fiaaprc.com/2011/12/delhi-to-host-fia-prizegiving/)
Turėjau garbę joje dalyvauti, nes tuo metu buvau Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentu.

Asamblėjose, kurios vykdavo kasmet teko sutikti daug įdomių žmonių ir automobilių sporto legendų.

Ne išimtis buvo ir Delyje vykusi asamblėja.
Tuo metu kartu su Lenkijos autosporto federacija siekėme organizuoti bendrą Pasaulio ralio čempionato WRC etapą (kuris ir įvyko 2014 metais), todėl formalių ir neformalių susitikimų turėjome daug.
Vienas iš žmonių, kuris buvo labai įtakingas priimant mums svarbų sprendimą buvo Suomijos atstovas, atsakingas už pasaulio ralio čempionato organizavimą.
Sėdus darbinių pietų, jis pradėjo guostis, kad 2012 metų pasaulio ralio čempionatas kabėjo ant plono plauko, nes čempionato organizavimo ir transliacijų teisių savininkas patyrė didelių finansinių nuostolių ir tai atsitiko būtent Lietuvoje.
Man sunku buvo paslėpti nuostabą.
Tuomet suomis pateikė savo įvykių versiją.
2011 metų vasario mėnesį kompanija CIS, kurios didysis akcininkas buvo Vladimiras Antonovas, įsigijo WRC organizavimo ir transliacijų teises turinčią anglų kompaniją North One Sport ( http://www.snoras.com/lt/about/news/archive…). Tuo pat metu, t.y. 2011 metų pavasarį Švedijos valdžios institucijos oficialiai leido pagrindiniam Snoro akcininkui tam pačiam Vladimirui Antonovui įsigyti didelę dalį „Spyker Cars N.V.“ akcijų. Beje, Spyker lenktyninius automobilius su Snoro logotipais eilę metų matydavome tarp nugalėtojų 1000 km lenktynėse Palangoje ( https://www.tv3.lt/…/omnitel-1000-km-lenktynes-laimejo-snor… ). Ši įmonė yra „Saab“ savininkė. Įsigyti Švedijos automobilių pramonės gigantą ketino ir amerikiečių koncernas „General Motors“.
Suomis pateikė savo versiją, kad banko Snoras staigus bankrotas galėjo būti susijęs su šiuo sandoriu, nes GM labai nenorėjo konkurentų šiame sandėryje.

 

Tuo metu ši versija atrodė visiškai absurdiška ir neįtikėtina.
Bėgant laikui ir matant tolesnius įvykius suomio pateiktas įvykių aiškinimas ir sąsajos pradėjo rodytis vis logiškesnės.
Visa įvykių seka labai gražiai išdėliota profesoriaus Gedimino Merkio rašinyje (https://komentaras.lt/g-merkys-kam-ir-kaip-ekscelencija-i-…/).

Dėl šios istorijos Seime buvo pradėtas parlamentinis tyrimas, kuris tuometinių valdančiųjų pastangomis buvo sužlugdytas (https://www.alfa.lt/…/135…/seimo-tyrimas-del-snoro-subliusko).

Duoti parodymus aukščiau minėtame teismo procese turėtų būti pakviestas ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, o taip pat ir tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, 2008-2011 metų premjeras Andrius Kubilius, tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tikėtina, kad Paryžiaus arbitražo teismui pavyks sužinoti ir apie Dalios Grybauskaitės vaidmenį šioje skandalingoje banko Snoras užgrobimo byloje.
Šis procesas turėtų būti garsus ir gali labai brangiai kainuoti Lietuvai. Teisingoji žiniasklaida minimaliai nušvies arba bandys visai neinformuoti apie procesą, tačiau šiais laikais viešumo išvengti yra sunku.

Tikėkimes, kad tiesą, kokia ji bebūtų pavyks atskleisti ir šioje ilgai besitęsiančioje istorijoje bus padėtas didelis riebus taškas

Facebook komentarai
Back To Top