skip to Main Content

                                                                                 

  Juozas IVANAUSKAS

 

Kieno „zadanijas“ vykdo iš ministro posto verčiamas Saulius Skverelis?

 

Perfrazuojant prezidentinio skandalo metu plačiai nuskambėjusį posakį, man regis, drąsiai galima būtų teigti, jog tiktai asilui raudonais batais iki šiol dar neaišku, kieno „zadanijas“ vykdo ponas S.Skvernelis. Sistemingas specialiųjų tarnybų ir generalinės prokuratūros, pasitelkiant oficiozinę žiniasklaidą, PUOLIMAS prieš partiją Tvarka ir teisingumas bei svarbiausiu taikiniu štai jau 12 metų išliekantį „valstybininkų“ klano nuverstą prezidentą Rolandą Paksą, aiškiausiai parodo, kad visam šitam „paradui“ diriguoja Daukanto aikštės rūmų šeimininkė, „Dėdulės“ V.Landsbergio statytinė ir favoritė Dalia Grybauskaitė!..  

Susipažinus su buvusio policininko (liaudiškai tariant „mento“) pastaruoju metu nuskambėjusiais pareiškimais žiniasklaidoje, nejučiomis pagalvoji, jog šis „reitingų favoritas“ – reto cinizmo, inertiškai mąstantis politikierius, ko gero, nė nesuvokia, jog priėmęs politinį sprendimą rudenį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti kartu su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ ponas S.Skvernelis tuo pačiu IŠDAVĖ į vidaus reikalų ministrus jį delegavusį „tvarkiečių“ lyderį, prezidentą Rolandą Paksą!.. 

Bene įdomiausia tai, jog po tokio niekšiško poelgio ponas Skverelis įžūliai meluodamas postringauja, esą „valstybės ir visuomenės interesas jam visą laiką aukščiau partinių ar suinteresuotų grupių interesų“. Už galimybę dirbti bei įgyti patirties padėkojęs premjerui Algirdui Butkevičiui ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, politikuojantis ministras „draugiškai“ moralizuoja: „Manau, kad reikia valstybėje spręsti problemas, o ne užsiimti politinėmis rietenomis“.

S. Skvernelis priminė, kad vadovauti Vidaus reikalų ministerijai buvo pakviestas „neįprastu būdu, žaibišku greičiu ir kaip ministras, reikalingas spręsti problemas skandalų krečiamoje įstaigoje“. Panašiai esą šį postą ir priverstas palikti: „Sąžininga ar nesąžininga likti ministro poste vertins tie, nuo kurių sprendimai priklauso. Aš nesu nei pozicija, nei opozicija, tai (LVŽS) – neparlamentinė partija, rinkimai dar neprasidėjo, aš jokiu kandidatu dar nesu iškeltas, tai bus gerokai vėliau. Jei tai įmanoma, kad mano apsisprendimas dalyvauti su daugeliu nepartinių žmonių politikoje rinkimuose pakeičia mano kaip ministro darbo vertinimą – tokie sprendimai gali būti“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis. Jis teigė neįsivaizduojantis savęs partijoje, kuriai teisėsauga yra pareiškusi įtarimus dėl prekybos poveikiu. „Kai partijai kaip juridiniam asmeniui pareiškiami įtarimai, turbūt sunku suvokti ir matyti mane, kaip buvusį teisėsaugos institucijų darbuotoją vadovą dalyvaujant tame darinyje, kuris turi didelių problemų su teisėsauga.

Manau, kad visi tą puikiai supranta ir deleguojant mane į šią poziciją, nebuvo jokių sutarimų, kad tapčiau partijos nariu, vykdyčiau kažkokias užduotis. Aš tapau ministru ir vykdau programą, kurią patvirtino Seimas. Ministras pirmininkas yra tiesioginis mano vadovas, aš jam atskaitingas ir jeigu mano kandidatavimas su kita politine jėga trukdo vykdyti Vyriausybės programą, tai tie žingsniai bus padaryti konkretūs“, – surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo iš posto verčiamas vidaus reikalų ministras.

„Būdamas vidaus reikalų ministru visuomet dirbau sąžiningai ir nuoširdžiai, priėmiau sprendimus, kurie nebuvo priimti keletą metų ar dešimtmečių, procesai juda į priekį ir neabejoju, kad bus įgyvendinti. Nedalyvavau ir nedalyvauju politiniuose žaidimuose, tegu tai daro tie, kurie taip įpratę, kuriems visuomenės vertybės, interesai yra kažkur apačioje ir svarbiausia yra tik partinė priklausomybė, partinis lojalumas ir paklusnumas. Kartoju ir jau ne kartą sakiau, kad nebūsiu kliuviniu Vyriausybei. Jeigu yra tokia „politinė kultūra“, toks yra partinis sprendimas“, – BNS trečiadienį pareiškė S. Skverelis, pridurdamas, jog nebėgąs nuo atsakomybės ir yra pasiryžęs tęsti pradėtas permainas ir darbus, „tačiau po šios dienos sprendimų neturiu kitos išeities. Kėdės nesilaikau, todėl tolesnių galimybių darbuotis Vidaus reikalų ministerijoje, matyt, tiesiog nėra“, – apgailestavo ministras, čia pat puoselėdamas viltį, jog dar ne viskas prarasta, esą jam nepriimtini „tvarkiečių“ ultimatyvus reikalavimas atsistatydinti „iki Velykų ar iki balandžio“: „Kiek bevarčiau Konstituciją, neradau pagrindo atsistatydinti partijai atšaukus savo ministrą“, – teigė jis.

Tiesiog absurdiška, kai nuolankus politinės korupcijos SISTEMOS tarnas vaizduoja besirūpinantis teisingumu, esą premjeras ir prezidentė pasistengs, kad naujasis ministras nekeltų jokių abejonių bei grėsmių pradėtoms byloms, kuriose figūruoja R.Paksas bei partija Tvarka ir teisingumas!.. 

S.Skvernelis prisipažino ketinąs važinėti po Lietuvą, susitikti su žmonėmis, tačiau į „Valstiečių ir žaliųjų sąjungą“, su kuria eis į rinkimus, nestos, kaip ir į jokią kitą partiją – „Nes nei sąrašo dalyvis, nieko, aš tik savo ketinimus pareiškiau. Taip, man daug kas sakė, kad reikėjo to nesakyti, slėpti iki paskutinės minutės – rugpjūčio 5 dieną tas terminas yra – bet tai būtų nepadoru tų žmonių atžvilgiu, kurie puoselėjo viltis su manimi“, – gražbyliavo ministras, „pasikuklindamas“, jog nėra LVŽS rinkimų sąrašo dalyvis. Tačiau netrukus šį S.Skvernelio MELĄ demaskavo tik ką iš Kinijos sugrįžęs premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas E.Jakilaičio vedamoje LTV laidoje „Dėmesio centre“:   „Niekas nežinojo, kad vienas mūsų pokalbis įvyko dar prieš mano vizitą į Kiniją. Jis buvo atėjęs kartu su ponu Ramūnu Karbauskiu ir tada aiškiai pasakė, kad dalyvaus su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, bus partijos vedliu, eis pirmuoju numeriu. Apkalbėjome kitus dalykus ir tuo metu jau buvo sutarta, kad mes tos informacijos niekur neviešiname iki tol, kol bus oficialiai pranešta, kad prasideda rinkiminė kampanija.

Tuomet aiškiai pasakytume, kokia yra ministro pozicija ir gal net politinėje taryboje aptartume dėl tolimesnių darbų, kadangi būnant ministru būtų sunku vykdyti rinkiminę kampaniją. Tokio pokalbio, kad jis 100 proc. galėtų dirbti, tikrai nebuvo. Šiandien aš galiu drąsiai pasakyti, kad tas sprendimas, kai buvo reikalaujama, kad jis būtų atleistas ir laikinai vaduotų kitas ministras, man netinka.

… Ponas S. Skvernelis nėra partijos narys. Kai jis buvo pasiūlytas, tą pačią dieną, net girdint R. Paksui, paskambinau prezidentei ir pasiteiravau dėl šitos kandidatūros. Tam, kad paskui nebūtų viešų svarstymų dėl kandidatūrų. Ji pasakė, kad tinkamas. O kadangi ji kažkur turėjo išvykti, tai dekretas per pusę dienos buvo priimtas“, – minėtoje LTV laidoje kovo 29 dieną savo prisiminimais dalijosi A.Butkevičius.

Kaip žinia, 2014 m. rudenį kilus korupcijos skandalui ir gan netikėtai atsistatydus vidaus reikalų ministrui Dailiui Barakauskui, „tvarkiečių“ lyderis R. Paksas kaip mat vietoj jo pasiūlė tuo metu palankiai prezidentūros vertintą S. Skvernelį.

„Nežinau S. Skvernelio pasirinkimo į vidaus reikalų ministro postą prielaidų, tik žinau, kad jo kandidatūra partijoje nebuvo svarstyta. Taip pat man žinoma, kad šį kandidatą pasiūlė partijos pirmininkas R. Paksas ir tiek. Ar S. Skvernelis buvo prezidentūros kandidatas, negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti. Tik, būdamas partijoje, visada pabrėždavau, kad S. Skvernelis nėra partijos į vidaus reikalų ministro postą deleguotas kandidatas. Nuo pat pirmų dienų jis nuo partijos Tvarka ir teisingumas buvo atsižegnojęs ne tik abiem rankom, bet ir kojom“, – LRT pasakojo 2014 m. buvęs pirmasis R.Pakso pavaduotojas, Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis, pridurdamas, – „jei ministras nuolatos kartoja, kad yra absoliučiai nepriklausomas nuo partijos, kuri jį pagal valdančiosios koalicijos sutartį delegavo į ministro postą, o pavaldus tik Vyriausybės vadovui, tai partija Tvarka ir teisingumas tokį ministrą seniai privalėjo atšaukti iš pareigų. Kodėl S. Skvernelis, kaip jis pats sako, iki šiol vyriausybėje atstovavo tai kriminalinei partijai, tik jis pats gali atsakyti. Bet, mano galva, kol teismas nėra priėmęs sprendimo dėl tokių kaltinimų, tai apie kaltumą kalbėti per anksti. Tik, mano įsitikinimu, visi koalicijos partneriai privalo laikytis savo įsipareigojimų. Ministrai – taip pat“, – įsitikinęs V. Mazuronis.

 Pasak Seimo pirmininkės Loretos GRAUŽINIENĖS, paini situacija susikūrė dėka paties S.Skvernelio, kai šis nusprendė pasukti pas „valstiečius“. Dabar viskas priklauso nuo Ministro pirmininko ir jo apsisprendimo. „Kada partijos laimi rinkimus ir rinkėjai patiki daugumos mandatą tokiu atveju yra pasirašoma koalicinė sutartis ir apibrėžiama, kuri partija už kurią sritį atsakinga ir deleguoja savo ministrus. Visoje politinėje sistemoje taip yra. Reikia gerbti tą politinę tradiciją, kuri susiformavusi nuo pat pradžių. Juk negali tas pats žaidėjas žaisti dviejuose komandose, jei palyginsime ir su sportu“, – „Lietuvos rytui“ teigė L.Graužinienė.

LL pasiteiravus „tvarkiečių“ lyderio, prezidento Rolando PAKSO nuomonės, šis principingai pareiškė:

„Ministras, pasirinkęs kitą politinę partiją, turi atsistatydinti. Jis to nepadarė, todėl partija jį atšaukia iš pareigų nuo kovo 29 dienos. Ir tik premjero prerogatyva, ar jį keisti šiandien, ar rytoj, ar poryt. Tokius dalykus reikia atlikti greitai. Kaip greitai buvo pasirinkta kita politinė jėga, taip greitai reikia pastatyti į postą žmogų, kuris atstovautų partijai, teisėtai gavusią teisę deleguoti vidaus reikalų ministrą“, – akcentavo R.Paksas ir pridūrė, kad dar šią savaitę, kovo 31 dieną premjerui bus pateiktos bent kelios kandidatūros į S.Skvernelio vietą.

LL: Tai reiškia, kad dabartiniam vidaus reikalui ministrui išsilaikyti poste tikrai nepavyks, nebent prezidentė D.Grybauskaitė nepritartų jo atleidimui?

R.P.: Apie kandidatavimą į Seimo rinkimus su kita politine jėga paskelbusiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui būtų sąžininga ir padoru palikti užimamą postą. Pagal Lietuvoje nusistovėjusias valstybės valdymo tradicijas koalicija susideda iš kelių partijų, kurios kuruoja skirtingas šalies gyvenimo sritis, o susitaręs dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ S.Skvernelis nebetampa „tvarkiečių“ deleguotu ministru.

Man iš tikrųjų labai keistai atrodytų, kad valdančioji koalicija susideda iš kelių partijų, o vienas ministras būtų deleguotas opozicinės arba net neparlamentinės partijos. Aš manau, atsakingas ministras turėtų pagalvoti ir pats priimti sprendimą. Būtų sąžininga ir padoru Sauliui Skverneliui palikti vidaus reikalų ministro postą.

Mes laikomės elementarios konstitucinės valstybės sandaros – šiandien Lietuvą valdo koalicinės Vyriausybė, į kurią įeinančios politinės partijos yra pasirašiusios koalicinę sutartį. Toje sutartyje juodu ant balto parašyta – kokias sritis bendru sutarimu kuruoja kiekvienos partijos deleguoti atstovai. Bet jeigu koks nors ministras nusprendžia atstovauti kitai politinei jėgai, o ne jį delegavusiai partijai, visiškai natūralu būtų žengti ir kitą žingsnį – geranoriškai atsistatydinti iš pareigų. 

Elementarus dalykas. Politikoje juk visko būna. Tad jeigu vidaus reikalų ministras Saulius Skverelis dabar sako, kad jis negali atstovauti partijai Tvarka ir teisingumas,  kuriai, kaip juridiniam asmeniui, yra pareikšti įtarimai, jeigu ministrui nepakeliui su tokia partija, tai iškart po to, kai partijai buvo pareikšti įtarimai, po kelių dienų galėjo pasitraukti iš užimamų pareigų. Dabar jau balandžio mėnuo, o įtarimai mūsų partijai buvo pareikšti praeitų metų gruodžio mėnesį. Tai viena. 

Šiandien jau tampa mada rinkimuose taikyti įvairias priemones, tame tarpe ir įtarimų paskelbimą. Atsimenu, kas yra nekaltumo prezumpcija. Paskelbti įtarimai ir realūs sprendimai turi skirtumą. Lietuvoje jau tampa vos ne garbe, kai tu kovoji prieš sistemą, už nacionalinę valstybę, tai prieš tave kovoja visais būdais ir net įtarimų paskelbimu. Įtarimai viešai paskelbiami, po to jie užmirštami, ir taip klaidinamas rinkėjas.

Bene pačios didžiausios permainos kiekviename žmoguje ir valstybėje įvyksta kovojant prieš SISTEMĄ!.. Kaip taisyklė, sistema visuomet tam priešinasi. Siekiantys pakeisti politinę sistemą piliečiai disidentinei kovai aukoja savo gyvenimus. Apie milijonas tautiečių, protestuodami prieš tokią politiką, išvyko iš šalies, emigravo. Norintys iš esmės pakeisti situaciją mūsų valstybėje neišvengiamai susiduria su sistemos pasipriešinimu. Taigi ne šiaip sau maištaujantiems žmonėms prikabinamos įvairios etiketės, jie gali būti apšaukiami fašistais, KGB‘-istais, nacionalistais ir panašiai, disidentai būna teisiškai persekiojami, uždaromi į kalėjimus, tremiami. Tereikia pasiskaityti žymiausių pasaulio politikų biografijas ir tampa visiškai aišku, jog jie tokiais tapo kovodami prieš sistemą. Lietuvoje žinomas disidentas Antanas Terleckas net keturis kartus buvo suimtas ir įkalintas. Helsinkio grupės dalyviai arba tas pats Petras Gražulis tris kartus buvo įkalintas už tai, kad kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, dalyvavo leidžiant katalikišką laikraštį. Panašiai ir šiais laikais yra persekiojami ne tik pavieniai asmenys, kovojantys prieš sistemą, bet ir politinės partijos. 

S.Skvernelio pasirinkimas – tai politinės kultūros klausimas. Jeigu žmogus eina su viena politine jėga, kuri jam suteikia pasitikėjimo mandatą, o po to dėl tam tikrų motyvų nusprendžia pasirinkti kitą partiją, tai garbingiausia būtų prieš pasitraukiant atsistatydinti ir drąsiai žengti su kitais politiniais bendražygiais į rinkimus. 

LL: Betgi tuomet, kai partija delegavo Saulių Skverelį į ministrus, turbūt nė minties tokios nebuvo – ar galima juo pasitikėti, ar neišduos?

R.P.: Laikydamas save tikru valstybininku aš taip nepasakyčiau. Manau, buvo padaryta nemažai gerų darbų. Bet kokiu atveju, pareigūnų statuto pakeitimai, atlyginimų pakėlimas bei kiti dalykai neleidžia teigti, jog buvo nueita į minusą. Partijos pasirinktas kandidatas buvo geras, o kad dabar žmogus renkasi savo kelią ir dalyvaus rinkimuose su „Valstiečių“ partija, tai aš galiu tiktai paspausti jam ranką ir palinkėti sėkmės. 

LL: Ar toks rankos paspaudimas reiškia, jog visai nesmerkiate jūs išdavusio ministro Sauliaus Skverelio?

R.P.: Deja, bet jau pasiekiau tokį brandos amžių ir supratimą, kad aš jau nieko nesmerkiu, niekas šiame pasaulyje manęs jau nestebina. Kai gauni daug smūgių į nugarą, jauti, kad esi minios priekyje. Žmonės kritinėse situacijose elgiasi skirtingai. Ne visi atlaiko iššūkius. Pasirenka prisitaikėlių kelią, tai yra, prisitaiko prie esamos politine korupcija ir partiniu egoizmu persmelktos sistemos. Kiti nenori prisitaikyti, siekia nacionalinių interesų politikos. Mes siekiame, todėl gaunam daug smūgių. Taip pat ir į nugarą.

S.Skvernelis pasielgė nesąžiningai. Visų pirmą nesąžiningai prieš rinkėjus. Rinkėjai pasitikėjo partija Tvarka ir teisingumas tiek, kad pagal Seimo mandatų skaičių turėtume du ministrus. Mes pasitikėjome S.Skverneliu, delegavome jį į ministro postą. O jis mat – ne, aš pereinu į kitą partiją. Su ja eisiu į rinkimus. O po „valstiečių“ gal dar į kitą partiją nueis. Tai politinė korupcija, ji nepakenčiama!..

Kalbant apie nesibaigiančias politines intrigas, apie polinių užsakymų vykdymui pajungiamą teisėsaugą, specialiąsias tarnybas, kažkaip savaime prisiminiau genialaus Einšteino posakį: „Visata ir žmonių kvailybė neturi ribų, nors dėl pirmosios aš abejoju!..“.   

——————————————————————————————–

 

 

Facebook komentarai
Back To Top