skip to Main Content

Kiek teisingumo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT)?

Kas pasidarė su teisingumu Lietuvoje? Ar kas nors dar gina mūsų šalies pilietį? Ar kam nors rūpi Lietuvos jaunuolio ateitis ir jo išsilavinimas?  Klausimų daugiau negu atsakymų… Yra vilties, kad žmogų, tuo labiau jaunuolį, kuris tampa valdžios vyrų auka, bent gali apginti teismas. Pasirodo, ne visada… Net ir teismuose, matyt, nėra teisingumo ir teisybės. Bet nuo pradžių…

Liepos 29 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl 9 mokyklų pertvarkymo iš vidurinių mokyklų į pagrindines. Mokyklų bendruomenės stojo ginti savo mokinių teisėtus lūkesčius ir teises baigti savo pasirinktą prieš 10 ar 11 metų vidurinę mokyklą. Juolab kad Seimas priėmė LR Švietimo įstatymo pataisą ir Prezidentė pasirašė, kad mokyklos gali išlikti vidurinėmis iki 2017m. rugsėjo 1 d. Bet Vilniaus valdžios vyrams nerūpi 500 jaunų  vilniečių ateitis ir išsilavinimas, o jiems yra svarbiau greitai vykdyti švietimo reformą, neatsižvelgiant į įstatymo pataisą. O gal kuo blogiau, tuo geriau? Ryžtingos mokyklų bendruomenės, ir net neketino pasiduoti jauno mero ar vicemero šantažams ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. 

Rugpjūčio 11 d.  Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį dėl Vilniaus S.Konarskio vidurinės mokyklos ir nusprendė patenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones –  iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą ir įgyvendinamą Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos pertvarką. Šioje administracinėje byloje mokyklos mokinių  tėvai ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą pertvarkyti Vilniaus S. Konarskio vidurinę mokyklą. Skundo nagrinėjimas iš esmės numatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo spalio 5 dienos posėdyje. Mokyklos bendruomenė tiki teismais ir teismų teisingumu, bet kuo toliau tuo įdomiau…

– Rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas raštu „Dėl administracinės bylos perdavimo“ informavo byloje dalyvaujančius asmenis (tame tarpe ir pareiškėjus) apie tai, kad administracinė byla kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-08-11 nutarties, perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Šiuo raštu teismas taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys, t.y. mokykla ir mokinių tėvai  per 14 dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo dienos turi LVAT raštu pateikti išsamius atsiliepimus į atskirąjį skundą. Mokyklos bendruomenė paskaičiavo,  jog 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigsis 2015-09-07.  Mokykla pradėjo ramiai ruoštis naujiems mokslo metams bei rengti atsiliepimą Teismui. 

Staiga, kaip lietus iš giedro dangaus, rugpjūčio 31 d. 16.35 val. mokykla gauna iš „pavyzdingai“ vykdančios pareigas švietimo specialistės skambutį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 patenkino Savivaldybės atskirąjį skundą ir panaikino reikalavimo užtikrinimo priemones dėl S. Konarskio mokyklos pertvarkos sustabdymo. Tuo pat metu išsiunčiama ir nutartis su prierašu „Siunčiu teismo nutartį. Prašom vykdyti Tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.  1-127 reikalavimus: nedelsiant informuoti mokinius apie Teismo nutartį ir užtikrinti, kad mokiniai nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. tęstų netrikdomai mokslą pagal vidurinio ugdymo programą“.  Nutartis gauta darbo dienos pabaigoje, t.y. 16.55 val., o juk terminas atsiliepimui pateikti baigiasi, primenu, tik rugsėjo 7 d., o čia jau ir „pagreitinto“ teisingumo nutartis. Jei jau teismuose nėra teisingumo, tai kur jis yra? Dar įdomiau, kad šios nutarties dar ir negalima skųsti. 

Tikėtina, kad LVAT nutartis yra akivaizdžiai neteisėta, pažeidžianti esminius administracinio proceso principus ir teises. 2015-08-31 LVAT nutartimi akivaizdžiai pažeistas vienas esminių tinkamo administracinio proceso principas – teisės būti išklausytam. Nutartis be jokio teisinio pagrindo visiškai apribojo mokyklos bendruomenės teisę išdėstyti savo poziciją dėl mokyklos ateities ir pateikti bylą nagrinėjančiam teismui savo nuomonę bei argumentus. O ar 2015-08-31 LVAT teisėjų kolegijos nutartis pažeidė šalių rungimosi principą? Nagrinėdamas administracines bylas teismas privalo užtikrinti, kad bylos šalys turėtų vienodas galimybes dėstyti savo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad šalims turi būti suteikiama galimybė pasisakyti dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo. Tuo tarpu LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, nesuteikė S.Konarskio mokyklos bendruomenei  galimybės pasisakyti dėl Vilniaus miesto  savivaldybės pateiktų įrodymų pagrįstumo ir pateikti kontrargumentus.

LVAT teisėjų kolegija 2015-08-31 nutartyje pasisakė dėl administracinės bylos esmės – vertino Vilniaus miesto savivaldybės  pateiktus įrodymus, pareiškė išankstinę nuomonę apie vykdomą mokyklų pertvarką ir ją įvertino teigiamai, nors Vilniaus miesto savivaldybės ir mokyklos bendruomenės  ginčas dėl mokyklų pertvarkos teisėtumo ir pagrįstumo dar tik bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-10-05 posėdyje. Tokiu atveju yra pagrindo teigti, jog LVAT, kaip apeliacinės instancijos teismas, pareiškęs išankstinę nuomonę dėl pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėto ginčo esmės, akivaizdžiai pažeidė teisėjų nepriklausomumo principą bei administracinėje byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nepriklausomą teismą. 

Bet nieko gal ir nuostabaus… Juk LVAT teisėjų kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis ir Vilniaus meras R.Šimašius yra baigę tą patį Vilniaus universitetą teisės fakultetą 1997 metais. Iki tampant LVAT teisėju, I. Jarukaitis dirbo Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skyriaus vedėju, gen. direktoriaus pavaduotoju, o dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius (kurio pasirašytus sprendimus dėl Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkos mokyklos bendruomenė  ir skundžia administracinėje byloje) tuo metu ėjo Teisingumo ministro pareigas. 

Labai daug abejonių kelia tas teisingumas ir nešališkumas, todėl tikiuosi, kad Teisingumo ministras J. Bernatonis ištirs minėtus šiurkščius įstatymų pažeidimus ir užtikrins teismų nešališkumą.

 

 

Valdemar Tomaševski

Europos Parlamento narys

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ELŽBIETA SADAISKA, LIETUVOS LENKŲ RINKIMŲ AKCIJA

Facebook komentarai
Back To Top