skip to Main Content

Kauno teisėja Laima Kriaučiūnaitė galimai suklastojo savo pačios nutartį: Editą Gvozdevę pavertė Lukšiene

Kristina Sulikienė

Kai Aurimas Drižius rašydavo straipsnius, su pavadinimu, jog teisėjas toks ir toks pats suklastojo savo nutartį, man kartais būdavo juokingas toks redaktoriaus įvardijimas teisėjų veiklai.

Tačiau įsigilinus į Editos ir Andrejaus Gvozdevų šeimos terorizavimo, pasinaudojant teisėjais, atvejį, akivaizdu, jog Laimis Lukša, garsios pakaunės „banditų“ giminės atstovas (pokaryje Rokų ir Garliavos apylinkėse Lukšos žudė taikius gyventojus, daugiausiai lietuvius – apie tai jie rašė girdamiesi ne vienoje atsiminimų knygoje), manipuliuodamas Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaite, manė, jog jis 2017 01 24 gavo kažkokią nutartį, kuri neva legalizuoja veiksmus, kai jis iš Lietuvos pagrobė ( remiantis 1980 m. Hagos konvencija, reglamentuojančią tarptautinio grobimo civilinius aspektus),  savo paties dukrą Eligiją. Tiesa, su Kauno vaikų teisių „apsaugininkės“ Daivos Stalerevičienės pagalba.

Visiškai nesuprantu – KOKIA byla ir dėl ko čia „nagrinėjama“, kai Lietuvos Respublikos visi įstatymai, kiek paimsi, draudžia pakartotinį bylų nagrinėjimą – o jau dėl skyrybų iš viso neleidžia atnaujinti procesų, jeigu žmonės yra sukūrę kitas šaimas. Teisėja, kuri suklastojo savo pačios nutartį ir įrašė nesąmoningus ir neegzistuojančius dalykus – nenurodo – dėl ko šita byla.  

Edita Gvozdevė ir Laimis Lukša išsiskyrę įsiteisėjusiu 2016 01 11 Kauno apylinkės teismo SPRENDIMU Lietuvos Respublikos vardu, sprendimas Nr. 2-2747-429/2016 nepanaikintas, galioja, turi res judicata galią – juo abudu buvusių sutuoktinių vaikai priskirti auginti Editai tuo metu Lukšienei, šiuo metu – Gvozdevei.

Nors santuoką ir šeimą reglamentuoja LR Civilinio kodekso 3 knygos straipsniai, Laimis Lukša su teisėja Laima Kriaučiūniene ir vaikų teisių „gynėja“ Daiva Stalerevičienė mano kitaip.

Pasirodo, santuoką ir šeimos santykius nustato 3 iš anksto susitarę galimai klastotojai.

Pagal 2017 01 24 nutartį, kurią tyčia galimai suklastojo teisėja Laima Kriaučiūnienė, Edita Gvozdevė pavirsta į Editą Lukšienę.

Teisėja, kuri galimai tyčia ir suvokdama, kad galimai daro galimą nusikaltimą, suklastojo savo pačios nutartį, be kita, ko, šioje nutartyje rašo:

„Išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau tekste – Kauno VTAS) 2017 01 19 pateikė išvadą dėl ieškovo(Laimio Lukšo – Kristinos Sulikienės pastaba) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. IŠVADOJE NURODYTA, JOG LAIMIO LUKŠO IR EDITOS LUKŠIENĖS ŠEIMA (teisėja, tyčia suklastodama savo pačios nutartį, nutartimi nustato, jog Edita Gvozdevė, kuri 2016 12 23 ištekėjusi už kariškio Andrejaus Gvozdevo ir su juo augina sūnų –  2017 01 24 nutartimi paverčiama Laimio Lukšo žmona – nes ji su juo neva turinti šeimą – teisininkės Kristinos Sulikienės pastaba)nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.“

Tai, jog Daiva Stalerevičienė kažką galimai vartoja, ko joks čigonas negaus jokiame  „taške“ įsitikinau pati, jai paskambinus.

„Laba diena. Kodėl jūs rašote savo išvadoje, jog Edita Gvozdevė yra Edita Lukšienė,  kuri nėra išsiskyrusi su Laimiu Lukšu? Ar jums žinomas faktas, jog čia ne sutuoktiniai, o išsiskyrę žmonės, sukūrę kitas šeimas?“

„Ne, nežinau,“ – atsako „apsaugininkė“ Daiva Stalerevičienė, kuri „teikia išvadą byloje“.

Kad kai kurios vaikų teisių apsaugininkės  yra neadekvačios ir absoliučiai nesiorientuoja realybėje – esu apie tai viešai išsakiusi ne vienoje TV laidoje: kad joms ir vaidenasi, ir rodosi nebūti dalykai, ir pastoviai jas bandoma nužudyti, be to visi tėvai, kurie neatiduoda vaikų – narkomanai, alkoholikai ir  žudikai. Šitus kliedesius mes visi žinome, ir deja, nėra dar sukurta pagalbos linija nuo vaikų gelbėjimo nukentėjusioms „apsaugininkėms“. Socialiniai darbuotojai – dar didesni galimai paranojikai: juos ištisai visi nori nužudyti, o vaikai visoje Lietuvoje badauja, todėl juos visus reikia išgelbėti, išvežant būtinai į užsienį.

Tačiau kai pasireiškiančiam asmenybės sutrikimui, kuris gali bet kada pereiti į psichikos ligą (nes paranoidinės šizofrenijos atveju, žmogus mato vaizdus, kurių nėra, ir girdi balsus, faktus suvokia visiškai kitaip, negu jie yra – savojoje realybėje), pasiduoda teisėja Laima Kriaučiūnaitė, ir perrašo šiuos kliedesius į nutartį, po kuria deda savo parašą, be to, nurodo, jog nutartis, kad Edita Gvozdevė iš tikrųjų yra Edita Lukšienė, kuri su Laimiu Lukšu augina 3 vaikus: tai Eligiją, Einorą ir sutuoktinio Andrejaus sūnų Enriką – VYKDYTINA SKUBIAI tada nebesupranti – čia ar tyčinis klastojimas, ar būtent ankstyvos psichinės ligos požymiai?

Aš neteigiu, jog šita trijulė turi psichikos sutrikimų, tačiau, apklausus UK gyvenančius lietuvius, paaiškėjo, jog Laimis Lukša mėgsta išgerti. Nuo alkoholinio sindromo atsiranda ir haliucinacijos, ir išsigalvojami faktai, kurių nėra.

Edita Gvozdevė liudija:

„Tačiau tai, kad aš Edita Gvozdevė esu Laimio Lukšo žmona, man teismo posėdžio metu įrodinėjo teisėja Laima Kriaučiūnaitė. Sutuoktinis Andrejus Gvozdevas sėdėjo koridoriuje, kad ateitų paliudyti.“

Sutuoktinis, kariškis, Andrejus Gvozdevas:

„Teisėja, ko nesu niekada matęs, išėjo į koridorių, atsistojo, stovėjo, giliai įkvėpė, grįžo atgal į salę, „spęsti bylos“, kurioje mano žmoną įtikinėjo, jog ji yra Laimio Lukšo žmona“.

Tai, kad teisėja Laima Kriaučiūnaitė tiki šitais galimai kliedesiai, matome iš nutarties, nes nutartyje ji naudoja LR Civilinio kodekso 3.65 straipsnį, kuris reglamentuoja vaikų laikiną auginimą vykstant skyrybų procesui – kuris tarp Editos Gvozdevės ir Laimio Lukšo yra pasibaigęs. LR CK 3.65 str. ištisai vartojamas žodis „sutuoktiniai“, o 20 17 01 24 nutartis būtent priimta pagal LR CK 3.65 str. „Laikinosios apsaugos priemonės“, kurios taikomos skyrybų bylose. Tačiau jokia skyrybų byla nevyksta, nes buvę sutuoktiniai seniai išskirti.

Laimis Lukša be to, yra pralošęs papildomą procesą dėl sūnaus Einoro Lukšo tėvystės nuginčijimo. Taip pat yra pasirašęs, jog Enrikas Gvozdevas tikrai ne jo sūnus.

Yra labai keista, jog teisėja nutartyje mini, jog žino faktą, kad sutuoktinių santuoka nutraukta jos pačios darbovietės  – Kauno apylinkės teismo   2016 01 11 sprendimu Nr. 2-2747-429/2016.

Tačiau juk antrajame puslapyje ji rašo, jog minėtai Laimio Lukšo ir Editos Lukšienės šeimai teikiamos socialinės paslaugos, „dėl smurto“, taip pat šioje šeimoje auga trys vaikai.

Kaip reikia suprasti – teisėja perrašo neaiškių poveikių pasekoje surašytą išvadą, kurios autorė Daiva Stalerevičienė, taip pat padaro teisėjų tarnybinį pažeidimą – visiškai nepatikrina bylos šalių dokumentų, duomenų, surašo neegzistuojančius duomenis į nutartį, kurią, remiantis Aurimo Drižiaus sugalvota formuluote, ji pati ima ir tyčia suklastoja.

Nes tokio asmens kaip Edita Lukšienė, kuri kartu su Laimiu Lukšu augina 3 vaikus – nėra.

Dar teisėja sekdama vaikų teisių „apsaugininkės“ „išvadas“ nustato, jog vaikui žymiai saugiau yra su tėvu, kurio įsiskolinimas dėl nesugebėjimo išlaikyti abudu vaikus yra 2355 eurų  nutarties priėmimo dieną.

Kaip suprantu, teisėja Laima Kriaučiūnaitė mano, jog Jungtinėje Karalystėje tarsi Čiamba vamba gentyje galioje žemesnis vaikų teisių apsaugos lygis: ten vienišam tėvui įrodinėti, jog jis turi iš ko auginti vaiką – nereikia.

Klastodama vaiko gerovės užtikrinimo aplinkybes, ir galimai dengdama tarptautinį nusikaltimą – vaiko grobimą, teisėja toliau rašo:

„Ieškovas turi savo įmonę statybos srityje, pats reguliuoja savo darbo laiką, jo darbo diena įprastai trunka nuo 7-8 val. ryto iki 16-17 val. vakar“.

Šitus faktus teisėja „nukabina“ nepasirėmus jokiu rašytiniu įrodymu – nes reikia tyčia suklastoti savo nutartį.

Rašytiniai įrodymai rodo, jog ieškovas niekur nedirba, neturi jokio registruoto turto, skolos 2355 eurų nesugeba padengti, ir nežino, kaip sugebės ją padengti, reikalauja sustabdyti išieškojimą – tai irgi pagrindas teigti, kad tiesiog jis neturi iš ko mokėti: nes nutraukti išieškojimą galima tik vieninteliu atveju – kai skola beviltiška- tai yra, skolininkas absoliučiai nemokus.

Tačiau jeigu tėvelis pats prisipažįsta, jog yra absoliučiai nemokus, jam negalima auginti nei vieno vaiko.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė, įsivaizduodama, kad UK yra Čiamba vamba gentis, kurioje iš viso negalioja vaikų teisių apsauga, rašo:

„Dukters pamokos trunka nuo 8:30 iki 16 val. Dukters lankoma mokykla (nenurodo, kokia mokykla, koks adresas, ir kada vaiko įstatyminė atstovė Edita Gvozdevė ten ją užrašė – K. Sulikienės pastaba) yra netoli namų (kur tie namai – kuriame rūsyje, garaže, ar dar kur – teisėja nežino, niekur nutartyje nenurodo, vaiko dabartinės sąlygos, kuriose neva jam yra žymiai geriau – neapžiūrėtos, neįvertintos, prie „išvados“ nėra pridėtas sąlygų UK tikrinimo aktas – K. Sulikienė), ji pati nueina į mokyklą ir pareina (tokie išvedžiojimai yra Children Act of UK 1989 tiesioginis pažeidimas, nes šis įstatymas neleidžia nepinamečių vaikų palikti vienų nei vienai minutei. Vienišas tėtis yra rizikos šeima, todėl laiko klausimas, kada socialinės tarnybos atims vaiką – tuo labiau, jog UK socialinės tarnybos yra įvertinusios Laimį Lukšą – jis auginti vaikų negali, nes šeimoje smurtauja – Edita Gvozdevė dėl UK socialinių tarnybų ir išvyko su vaikais gyventi į Lietuvą, nes jos taip patarė.)

„Ieškovas gyvena atskirame gyvenamame name (nenurodomas nei adresas, nei nuomos sutartis, nei kitoks pagrindas, kad rytoj jis tame name  gyvens – K.S.), jame yra penki kambariai (kodėl ne 10 ar 25? – namo schema nepridėta, kaip ir namo adresas – K.S.), duktė turės savo atskirą kambarį (kartu su kita mergaite, kurią Laimis Lukša irgi „augina“? – K.S.)

Dėl vaiko interesų užtikrinimo teisėja toliau išaiškino, tarsi mes būtume net ne Čiamba Vamba gentis, o Mumbu jumbustanas:

„Dukters bendravimas su mama nebus ribojamas, nes ieškovas kas tris mėnesius grįžta į Lietuvą“.

Priminsiu gerbiamai teisėjai Laimai Kriaučiūnaitei, kad pagal to paties teismo, kur ji dirba, 2016 01 11 nutartį, Eligija Lukšaitė priskiriama gyventi su Edita Lukšienė, šiuo metu Gvozdeve.

4 kartus pamatyti vaiką per metus, kai vaikas to paties teismo yra priskirtas nuolatinei motinos priežiūrai, yra kas? – Teismo sprendimo nevykdymas. Tačiau kadangi 2017 01 24 nutartis yra surašyta suklastojant krūvas faktų, iškraipant vaiko teisių apsaugos reglamentavimą, ir akivaizdžiai tai prieštarauja vaiko interesams – nesvarbu, kad vaikas nori gyventi su išgeriančiu ir smurtaujančiu, niekur nedirbančiu ir neturinčiu jokių pajamų tėvu (priminsiu, iki šiol nei 2355 eurų sloką sumokėjęs, nei nurodo, kaip išlaikys vaikus toliau – koks jo planas vykdyti savo, kaip tėvo pareigas.) LR CK 3.194 str. numato, kad jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, tai valstybė gali netgi kreiptis dėl šios skolos, perimti tokią skolą (teisėjai Laimai Kriaučiūnaitei, kaip supratau, nežinoma, kad ji turėjo pasisakyti, jog vaikų vengiantis išlaikyti tėvas yra galimai nusikaltėlis, ir kažką reikia spręsti dėl skolos.)

Valstybė sukūrusi vaikų išlaikymo sistemą: iš tikrųjų, teisėja turėjo spręsti dėl vaikų išlaikymo, kaip jiems padėti, kaip juos apsaugoti – yra sukurtas vaikų išlaikymo fondas, vėliau skolą valstybė nukreipia skolininkui, gali netgi jį nuteisti, pasodinti  į kalėjimą – jeigu piktybinis elementas vengia dirbti. Nutartyje nerasime nei žodžio apie vaikų išlaikymą, priteisimo veiksmus – teisėja viską daro ir rašo, kad tik Laimį Lukšą apsaugoti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Tokia nutartis negali būti pripažinta teisėta teismo veikla.

Teisėja nesuvokia, kad vaikai yra ginami, visų pirma, apginant juos nuo neadekvačių, niekur nedirbančių tėvų. 

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė, toliau galimai klastodama savo pačios nutartį, rašo žinomai melagingą ir teisiškai nepagrįstą sakinį:

 3. Sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2016 01 11 sprendimo dalies vykdymą dėl išlaikymo išieškojimo nepilnametei dukteriai Eligijai Lukšaitei, iš tėvo Lukšo.“

Pasiskaitau LR CK 3.194 str. kur nurodyta, jog :

„Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus,teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų arba valstybinės vaiko teisių apsaugos  institucijos ieškinį“, ir nieko nesuvokiu – kas nors man gali paaiškinti, kaip esant įstatyminiam reikalavimui, jog vaiką išlaiko abudu tėvai, teismas, tiksliau teisėja Laima Kriaučiūnaitė, paima ir sustabdo ne tik išlaikymą kasmėnesį mokamą Eligijai Lukšaitei, bet iš visos sutabdo to paties teismo, kuriame dirba, ir kurio sprendimus turi vykdyti – nes nežinojimu prisidenginėti negali – sprendimo, kuris priimtas LR vardu, vykdymą?

Lietuvos Respublikos Civilisnis kodeksas aiškiai sako, jog tada tėvas yra duodamas į teismą, ir tai gali ir turi daryti ta pati tarnyba, kurios atstovė Daiva Stalerevičienė rašinėja neįtikėtinas nesąmones, ir kliedesius, „sužendindama“ teismo išskirtą porą.

Laimio Lukšo skundą dėl skyrybų sprendimo panaikinimo Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi atmetė: nes jis pats kreipėsi su taikos sutartimi, kur nurodė, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Edita Daktaraitė 2016 12 23 ištekėjo už Andrejaus Gvozdevo, ir tapo jo žmona. Jokie skyrybų proceso atnaujinimai, apie ką greičiausiai svajoja Laimis Lukša – negalimi.

Nors nutartyje parašyta, kad galima skųsti aukštesniam teismui, man atrodo, čia reikia skųsti prokuratūrai bei visų teismų vadovybei.

Ar gali toliau dirbti teisėju žmogus, kuris nesusigaudo, kokias nesąmones rašo į nutartį.

Beje, dar prideda, jog nutartis, kuria Edita Gvozdevė paverčiama Edita Lukšiene VYKDYTINA SKUBIAI.

Tai pagal šią nutartį išeina, Edita Gvozdevė privalo atsikeisti savo pavardę – nes jeigu skubiai nevykdys nutarties, tai ją dar ir nubausti gali, ar ne taip?

Kokioje valstybėje mes gyvename? Nuo kada teisėja Laima Kriaučiūnaitė gali surašyti į nutartį neįtikėtinas nesąmones (ir dar nurodyti – kad vykdoma skubiai), faktus, kurie neatitinka valstybės registrų, teismų sprendimų – ir toks teisėjas nagrinėja asmenų likimus, priima sprendimus dėl turto, dėl skyrybų, dėl vaikų auginimo tvarkos? Bet juk tai yra labai baisu!

 

 

Facebook komentarai
Back To Top