skip to Main Content

Kas galėjo pagalvoti, kad praėjus tokiam trumpam laiko tarpui Lietuva taps kitų tautų nepriklausomybės siekius traiškančia valstybe.

Lietuvos URM šefas, jau tris kartus kailį dėl išlikimo valdžioje  pakeitęs Linas Linkevičius paskelbė, kad Lietuvos pozicija yra nepritarti katalonų laisvės siekiui.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad nekoretiška lyginti Katalonijos norą atsiskirti nuo Ispanijos su Baltijos šalių nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos judėjimu.

Linas Linkevičius – klestinčios ir nepriklausomą užsienio politiką vykdančios Lietuvos simbolis. Tiesa, loti jam leidžiama tik ant Kremliaus

 

Taip jis kalbėjo artėjant nepriklausomybės referendumui šiame Ispanijos regione. Jį Madridas vadina neteisėtu. L.Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva Sovietų Sąjungos buvo okupuota ir patyrė represijas, tai yra nepalyginama patirtis su Katalonija, kuri autonomijos teisėmis yra demokratinės valstybės dalis. „Lyginti, matyt, nebūtų korektiška, kalbant apie sovietų okupaciją ir visus tuos įvykius, kurie mums žinoma, deportacijas į Sibirą. (…) Tai yra visiškai kitas kontekstas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras. Jis teigė, kad Lietuva atidžiai stebi padėtį Ispanijoje ir tikisi, kad situacija bus sprendžiama konstruktyviai.

„Ispanija yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje yra demokratija, yra teisės viršenybė ir mes pasitikime ta sistema, bet kartu tikimės, kad dialogas su kitaip manančiais vyks konstruktyviai ir nebus naudojamos perteklinės priemonės“, – tvirtino L.Linkevičius. Katalonijos regionas žiniasklaidoje kartais palyginamas su Lietuva, Latvija ir Estija. 2013 ir 2014 švenčiant nacionalinę Katalonijos dieną vietos gyventojai suformavo žmonių grandines, demonstraciją pavadinę Katalonijos keliu. Tokią akciją įkvėpė 1989 metais vykęs Baltijos šalių gyventojų protestas, kai žmonės sudarė 650 kilometrų ilgio grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako, kad praeityje Lietuvos padėtis kai kuriais atžvilgiais buvo panaši į Katalonijos. „Tiesa, Ispanija yra demokratija, SSSR buvo autoritarinė represinė valstybė, bet kai Lietuva veržėsi į laisvę, Maskvos ranka buvo gerokai sušvelnėjusi. (…) Nepriklausomybės siekiantys Sąjūdžio vadovai nebuvo suiminėjami, nesistengta atšaukti rinkimų į Aukščiausiąją tarybą, nors buvo aišku, kad Sąjūdis juos laimės“, – portale delfi.lt šią savaitę paskelbtame komentare teigė apžvalgininkas. „Kaip maža tauta turėtume užjausti katalonų aspiracijas, bent tyliai raginti Madridą permąstyti savo politiką, ieškoti būdų tenkinti katalonų siekį įgyti gerokai svaresnį žodį, lemiant savo likimą. Kadaise kritikavę Vakarus dėl jų baikštumo, šiuo svarbiu klausimu juos mėgdžiojame. Drąsos, gal ir principingumo nė kvapo“, – rašė jis. Katalonijos pareigūnai nepriklausomybės referendumą planuoja surengti šį sekmadienį. Prieš savaitę Ispanijos policija konfiskavo apie 10 mln. balsalapių, kurie galėjo būti panaudoti per plebiscitą. Policininkai taip pat sulaikė 13 katalonų Vyriausybės pareigūnų, o tai iššaukė dešimčių tūkstančių žmonių protestus regiono sostinėje Barselonoje. Vėliau jie buvo paleisti.

 

 

Dž. Asanžas: Katalonijoje prasidėjo pirmasis pasaulinis internetinis karas 34

Paskelbta: 2017-09-30 15:59 Autorius: ekspertai.eu

 

WIKILEAKS įkūrėjas Džulianas Asanžas (Julian Assange) savo tviterio paskyroje pareiškė, kad Katalonijoje prasidėjo pirmasis pasaulinis internetinis karas, nes prieš Katalonijos Nepriklausomybės referendumą Ispanijos žvalgyba atakuoja katalonų telekomunikacijas, uždarinėja jų tinklalapius, okupuoja telekomo pastatus, cenzūruoja viską, kas susiję su katalonų laisve.

Pasak Dž. Asanžo, tai, kas dabar vyksta Katalonijoje, yra svarbiausias konfliktas Vakaruose tarp žmonių ir valstybės nuo Berlyno sienos griuvimo 1989-aisiais.

Rugsėjo 29 d., vykdydama Ispanijos teismo sprendimą, korporacija GOOGLE užblokavo Katalonijos vyriausybės tinklalapį, kuris leistų pasižiūrėti, kur katalonai galėtų balsuoti referendumo metu.

 

Pastarosiomis dienomis savo palaikymą Katalonijai išreiškė ir tokie žinomi visuomenės veikėjai kaip Edvardas Snoudenas (Edward Snowden) ir Noamas Chomskis (Noam Chomsky). Pasak pastarojo, tai, kas dabar vyksta Katalonijoje, primena fašistinį Ispanijos diktatoriaus, generolo Fransisko Franko (Francisco Franco, 1892–1975), valdžiusio šalį nuo 1939 m. iki savo mirties, režimą.

Nepaisant Ispanijos vyriausybės veiksmų, katalonai ketina dalyvauti referendume. Aktyvistai užėmė daugybę mokyklų, kuriose įrengtos balsadėžės, kad apsaugotų jas nuo policijos įsikišimo į referendumą.

Šaltinis: twitter.com

 

 

Ispanijos MIP priskyrė katalonus „penktajai Kremliaus kolonai“

 Ispanijos MIP priskyrė katalonus „penktajai Kremliaus kolonai“ rugsėjo 30 12:30 2017

Ispanijos spauda naudoja „Rusijos pėdsaką“, kad „sutelktų tautą kovai prieš vidinį priešą“ Katalonijoje, rašo Telepolis.

Straipsnio autorius Florianas Rötzeris įsitikinęs, jog kalbos apie „penktąją Kremliaus koloną“ reikalingos išimtinai tik tam, kad būtų diskredituotas judėjimas už Katalonijos laisvę. Vakaruose tapo įprasta už kiekvieno nepatogaus įvykio matyti Kremliaus ranką, rašo Telepolis. Rinkimų kovos už JAV prezidento postą metu šią koncepciją išplėtojo demokratai ir nusiteikusios prieš Donaldą Trampą amerikiečių MIP, paaiškina straipsnio autorius Florianas Rötzeris. O neseniai ja ėmė naudotis ir ispanų spauda. Likus savaitei iki referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, stambus leidinys El País publikavo straipsnį apie „Rusijos įsikišimą“, kurį perskaičius „darosi gėda“ už jį parašiusį žurnalistą, teigiama straipsnyje.

Ispanijos leidinys tvirtina, jog Rusijos MIP naudojasi konfliktu Katalonijoje „Europos destabilizavimui“. Rusijos „įtakos aparatas“ dirba „visu greičiu tam, kad visuomenės akyse prilygintų krizę Katalonijoje su kurdų konfliktu ir konfliktu Kryme“. Rötzeriui susidarė įspūdis, jog pagrindinis El Pais tikslas yra judėjimo už Katalonijos nepriklausomybę diskreditacija, ir tam leidinys bando susieti jo veiklą su Rusijos interesais. Informacija pateiktoje medžiagoje pateikiama labai vienpusiška, tuo pačiu leidinys remiasi nepopuliarių Katalonijoje politikų pasisakymais, o taip pat ataskaitomis nuo demokratijos gynimo Aljanso, kuris buvo įkurtas Vokietijos Maršalo fondo, propagavusio transatlantinius interesus. Organizacija tiria Twitter socialiniame tinkle temas, haštagus ir nuorodas, kurių platinimu užsiima taip vadinamas „Rusijos įtakos tinklas“. Beje, aljanse daroma išlyga, jog ne visus prorusiškų publikacijų autorius reikėtų iškart priskirti Kremliaus agentams. El País rašo, jog nuo rugsėjo 16 iki 23, Twitterio tendencijose buvo įrašas apie „separatistinių judėjimų palaikymą Kurdistanui, Katalonijai su užuomina – kelvedžiu po Krymą“. Ispanijos leidinys tvirtina, jog tokiu būdu naujajame šaltajame kare įpučiama paranoja.

„Su tuo galima sutikti, kai matai, kaip RT savo straipsniuose dramatizuoja Barselonos konfrontaciją su Madridu. Tačiau Vakarų MIP ir vyriausybės taip pat neišsiskiria ypatingu objektyvumu ir neutralumu nušviečiant įvykius Kryme ir Donbase“, – pabrėžia Rötzeris. Kitame straipsnyje El País rašo, jog „RT platina straipsnius apie Kataloniją su neteisingomis antraštėmis“, o Džulianas Asandžas (Julian Assange) – „Rusijos agentas“ ir vos ne pagrindinis Ispanijos priešas. Reikalas tame, jog iki tol WikiLeaks įkūrėjas išreiškė palaikymą katalonams jų autonomijos siekiuose. Jo žinutės Twitter tinkle greitai tapo virusinėmis, ką ispanų spauda aiškina botų veiklos rezultatu. Asandžas – pagrindinis tarptautinis agitatorius“, kuris pateikia „nuomones ir pusiau tiesą, kaip naujienas“, rašo El País, o tuo pačiu leidinys kaltina Edvardą Snoudeną (Edward Snowden) bendradarbiavimu su Rusijos spectarnybomis. Pagrindiniu „Rusijos botų armijos mobilizacijos“ įrodymu El Pais mato tame, jog Katalonija – kaip ir Sirija, Rusija, Ukraina, Trampas, Hillary Clinton ir „Islamo valstybė“ – pateko į socialinių tinklų trendus (tendencijas). Rötzeris mano, jog tai „silpnas argumentas“, juk Ispanijoje konfliktas tarp Barselono sir Madrido taip pat tik neseniai tapo viena iš pagrindinių temų. Tačiau El País tame mato „Kremliaus skaitmeninės armijos“ ir „interneto-karių“ ranką, kuri skelbia „naujienas su melagingais pareiškimais ir perdėjimais“. Pagrindinė mintis slypi tame, jog tas, kuris palaiko Judėjimą už Katalonijos nepriklausomybę, yra susijęs su „Rusijos įtakos tinklu“, ir todėl milijonai katalonų, palaikančių autonomiją, – „prorusiški agentai“. „Apkaltinti išorės jėgas vidiniuose konfliktuose – tai ne nauja strategija, – pastebi Rötzeris. – Penktosiomis kolonomis buvo naudojamasi nuolat, siekiant sutelkti tautą kovoje prieš vidaus priešą“. Pasidalinkite su infa.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu! 

 

 

 

 

Skaityti daugiau: http://infa.lt/17873/ispanijos-mip-priskyre-katalonus-penktajai-kremliaus-kolonai/

© infa.lt

 

Facebook komentarai
Back To Top