skip to Main Content

Kas stovi už unijų reformos priešininkų?

Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) nusprendė kreiptis į teisėsaugą prašydamos ištirti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimą suinteresuotų asmenų ar grupių įtaką politikams priimant kredito unijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. ALKU primena, kad dar prieš 3 savaites įspėjo LR Seimo narius apie galimus suinteresuotų grupių siekius stabdyti kredito unijų reformą.

 

„Struktūrinei kredito unijų reformai, kurią pateikė LR finansų ministerija ir pritarė didžioji kredito unijų dalis, Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas, aktyviai priešinasi kai kurios kredito unijos, vadinančios save „savarankiškai veikiančiomis“. Atstovaudamos mažiau nei 20 proc. sektoriaus, šios unijos paskubomis Seime inicijavo pataisų teikimą, kurios, mūsų vertinimu, neturi nieko bendra su kooperatine bankininkyste, sukuria sąlygas rizikingai ir nekontroliuojamai finansinei veiklai“, – sakė asociacijos Lietuvos kredito unijos  valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

 

Kredito unijų reformos teisės aktų projektus, kuriems pritarė didžioji rinkos dalyvių dalis, LR finansų ministerija Seimui pateikė dar 2015 m. lapkričio 10 dieną. Remiantis šiais aktais, visos kredito unijos turėtų susivienyti į centrines kredito unijas, sukurdamos vieningas mokumo užtikrinimo sistemas.

 

„Tokiu būdu bendrai veikiančios unijos taptų patikima alternatyva bankams, prisidėtų prie stabilaus Lietuvos ekonomikos augimo, o sukurta mokumo užtikrinimo sistema užkirstų kelią tolesniems unijų bankrotams, taip saugant ir mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

 

Tačiau šių metų kovo 14 d. buvo netikėtai įregistruoti alternatyvūs teisės aktų projektai, kuriuos aktyviai remia vadinamos „savarankiškai veikiančios“ kredito unijos. Įteisinus alternatyvų sumanymą, kredito unijų misija būtų pakreipta ne tenkinti unijų poreikius, o investuoti į vertybinius popierius, priimti valdymo sprendimus, apribojant kredito unijų narių dalyvavimą ir atsisakant pagrindinio kooperacijos principo.

 

„Mūsų vertinimu, šios pataisos būtų naudingos tokiems rinkos dalyviams, kurie turėdami unijų statusą renka valstybės apdraustus indėlius ir šiais pinigais finansuoja galimai abejotinas ir rizikingas veiklas. Primenu, kad nuo 2013 m. Lietuvoje jau bankrutavo 5 kredito unijos, 4 iš jų priklausė „savarankiškai veikiančių“ unijų grupei. Bankrutavusių unijų indėlininkams jau išmokėta 114 mln. eurų“, – sakė ALKU vadovas R. Stonkus.

 

Alternatyvūs įstatymų projektai sulaukė neigiamo Lietuvos banko ir LR finansų ministerijos įvertinimo.

 

„Šią savaitę ir Tarptautinis valiutos fondas atkreipė dėmesį į tai, kad delsimas įteisinti struktūrinę kredito unijų reformą kenkia visos valstybės finansų sistemos stabilumui. Todėl Seimo narių prašome apsvarstyti ir priimti daugiau nei du metus su visuomene, rinkos dalyviais ir Lietuvos banku derintus ir LR finansų ministerijos pateiktus kredito unijų ir centrinių kredito unijų įstatymo projektus“, – sakė R. Stonkus.

 

atgal

Facebook komentarai
Back To Top