Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams ( kaip tai nustato Šilumos ūkio įstatymas), yra neįmanomas dėl šių priežasčių:
1. Panaikintos kvartalinės boilerinės.
2. Karšto vandens tiekimo atvira šildymo sistema įvedimas praktiškai būtų su sveiko proto logika visiškai nesiderinantis anachronizmas.
3. Šilumos ūkio įstatymas nuo 2011 11 01 šilumos tiekėjų šilumos punktus, esančius daugiabučiuose namuose, perdavė prižiūrėti (eksploatuoti t.y. su jais ruošti karštą vandenį ) daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, vienkart kategoriškai uždraudžiant šilumos punktų prižiūrėtojais pasirinkti šilumos tiekėjus – t.y. jiems ruošti karštą vandenį.
Todėl esamoje situacijoje daugiabučių namų savininkai gali tiktai patys sau su savo, aršilumos tiekėjų šilumos punktais sau ruošti karštą vandenį.
Arba karšto vandens su šilumos punktais neruošti, o ruošti jį butuose.
Deja situacija yra sekanti:
1.Šilumos tiekėjai, nors ir suvokdama, kad jie dargi karšto vandens neruošia ir negali ruošti, ima vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta centralizuotai paruošto Karšto vandens kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Kainų komisijai ir savivaldybėms centralizuotai paruošto karšto vandens kainų dedamųjų projektus.
2.Savivaldybės teikia Kainų komisijai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir „pagrįstas pastabas“.
3.Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, visiškai nevertindama tiek Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio, tiek Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
[1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.]
nuostatų, tiek realios situacijos, taikydama vien tik iš konteksto išplėštą, ir tuo savo prasmę praradusią, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas
nuostatą:
2. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.
„išnagrinėjusi savivaldybių pastabas“, nustato neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens kainų dedamąsias, o šilumos tiekėjai jas taiko.
Tokiu būdu :
- Šilumos tiekėjai,
- Savivaldybės,
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
solidariai dalyvauja šiame totalinio valstybinio „REKETO“ procese.
Tačiau savaime suprantama, kad neteikiama paslauga solidarizuojasi su neteisėtomis pajamomis, su žala šilumos vartotojams.
Tuo tarpu štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, tai žinodamas, viešai skelbia, kad jis gyvena teisinėje valstybėje ir ja tiki …
Tarkime taip, jis gyvena jam teisinėje valstybėje, nes galimas atvejis, kad jis gyvena nuosavame bungale ir jam terūpi tiktai savo problemos ………………..
Betgi yra toks Seimo Ekonomikos komitetas, kurio pirmininkas tau jau tikrai šią problemą žino.
Jau žino šią problemą ir Seimo Energetikos komisija.
Prezidentės patarėjai ją irgi žino.
O ar ją žino Prezidentė – kas žino ??
Faktas tik tas, kad šalies vadovė tyli ….
Būkime geranoriški ir manykime, kad Prezidentės patarėjai jos apie šį valstybinį „REKETĄ“ neinformavo.
Todėl ir prašymas patarti, kokiu būdu ir kaip informuoti Prezidentę apie šį totalinį valstybinį „REKETĄ“ …..
Vienkart ir prašymas savivaldybėms – pradėti vadovautis sveiko proto logika, Civiliniu kodeksu, liautis dalyvavus šilumos vartotojų skriaudime.
Lietuvos šilumos tiekėjų ( kaip ir jų asociacijos ) ramybės netrikdysime- palinkėsime,kaip sakoma, ilsėtis ramybėje …ir laukti, kol reikės šilumos vartotojams atlyginti jų patirtą žalą …..
Prokuratūra, kurios konstitucinė priedermė yra ginti viešąjį interesą, irgi žino, tačiau ko gi norėti iš valdžios institucijos kuri „sukasi“,kaip liaudis sako, „KAIP APATINĖ GIRNAPUSĖ …“
