skip to Main Content

Lukiškių kalėjimo administracija neleido perduoti Henrikui Daktarui kasacijos, tačiau laiškų sunaikinti negalės

Kristina Sulikienė

Visa sistema įsitempusi laukia: kas bus, jeigu „iki gyvos pasodintas“  (daugiausiai spaudos, korumpuotos TV pagalba, nes iki šiol vyksta kasacinis procesa – nes 2016 06 16 LAT atnaujino procesą ir grąžino bylą išnagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, LR BPK 382 str. 5 d.) Henrikas Daktaras pateiks kasaciją?

Juk net du gynėjai – Kristupas Ašmys ir Vytautas Sirvydis paaiškinę, jog nieko jis nebegali padaryti: nesvarbu, jog vyksta procesas, ir jokių faktų, kad jis „sėdi iki gyvos galvos“ kol kas nėra.

Nes asmuo laikomas nekaltu, kol apie tai nepasakė galutinės intancijos teismas.

2016 06 16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo „septyniukė“ apskritai nieko nepasisakė apie 2 Henriko Daktaro kasacijas, bylą „atfutbolino“ atgal į apeliaciją, kažką sumalę rezoliucinėje dalyje, dėl kažkios dalies bylos, ir dviejų nuosprendžių dalies: neišgėręs  – nesuprasi, išgėręs – tuo labiau!

Dėl H. Daktaro kasacijų iš viso nepasisakė. Todėl jis turi teisę reikalauti, kad pasisakytų, tuo labiau, kad nepraleidęs jokių terminų, nes net ir 1 metai nuo atsisakymo nagrinėti jo 2 kasacijas, tiesiog apie jas neprimant jokio sprendimo, nepraėjo, o teismai savavališkai nenagrinėti skundų, kurių jie tiesiog nenori – negali, tuo labiau jog kažką apskritai išteisino paskutinėje instancijoje: dėl to sugriuvo visa byla, ir turėjo būti priimami nauji sprendimai.

To padaryta iki šiol nebuvo. Lietuvos apeliacinis teismas irgi atsisakė vykdyti apeliacinį procesą. Nevykdė įrodymų tyrimo, ir dar apkaltino H. Daktarą Čiapo nužudymu.

Todėl Henrikui Daktarui yra surašyta kasacija, kurios įsinešti į pasimatymą šeimos nariams Lukiškių apsaugininkai neleido – nors iki šiol leisdavo.

Skaitytojai tad gali susimąstyti, koks teisingumas yra atliktas Henriko Daktaro byloje, jeigu sistema bijo, kad jis pateiks kasaciją.

Apie jo gynėjus Ašmį ir Sirvydį, kurie ne tik galėtų, bet ir privalėtų atnešti kasaciją, paimti parašą – ir nunešti į LAT – iš viso patylėsiu.

Tokios „gynybos“ – neduok Dieve!

Lietuvos Teisingumo ministrei pats laikas svarstyti, ar monopolininkė Advokatų taryba nėra pavojinga Konstitucijai, visuomenei ir valstybei.

Juk monopolininkų klano nariai neatlieka savo pareigų – negina žmonių: tačiau šį garbingą pavadinimą „gynėjas“ – uzurpavę.

Priminsiu, jog baudžiamajame procese kasaciją gali parašyti ir pateikti teismui pats kaltinamasis: joks advokatas yra nereikalingas.

Problema yra ta, kad politinėse bylose persekiojamus asmenis uždaro, neprileidžia gynėjų, o jeigu juos turi, kaip H. Daktaras – gynėjai neatlieka savo pareigų – nors pinigus yra gavę, ir nemažus.

Šiuo atveju, gynėjai atsisakė dirbti savo darbą, tačiau jeigu sutartys su jais nenutrauktos, jie privalo vykdyti gynybos veiksmus,  nes priešingu atveju tikrai reikia svarstyti, – kas yra advokatas (lot. Gynėjas, užtarėjas), ir kodėl į vienas rankas sutelkta gynybos teisė – tam, kad nebūtų galima ginti? Bet juk tai prieštarauja pačiam advokatūros principui.

Tuomet Lietuvos advokatų taryba geriau tegul persivadina Neadvokatų taryba: žmonės bent žinos, kur nesikreipti.

Tikras teisininkas turi ginti klientą, nežiūrėdamas jokių politinių užsakymų.

Henrikui Daktarui kasacija išsiųsta sekmadienį.

Besiunčiant iš „Megoje“ veikiančio pašto, Lietuvos pašto sistema (Paštas priklauso Susisiekimo ministerijai) suklastojo Lukiškių kalėjimo adresą, ir parašė „Lukiškių g. 1“, nors tokio adreso Vilniuje nėra.

Ištaisyti sisteminę klaidą – neleido. Teko laišką perregistruoti, ir mokėti papildomai. 

Perregistruojant, pašto sistema suklastojo adresą, ir parašė „Lukiškių skg. 8“, ką paštininkė ištaisė, įrašydama teisingą adresą.

Tada sistema „užlūžo“ – nebeleido apmokėti čekio.

Prie pašto langelio pradėjo būriuotis žmonės, šitą atvejį matė apie 10 žmonių.

Paštininkė labai atsiprašinėjo, bet aš, su Edita Gvozdeve (Henriko Daktaro giminaite), sumokėjusi du kartus už tą patį laišką, kartu buvo ir Andrejus Gvozdevas – paaiškinome, jog mes net nesitikėjome, kad sistema laisvai leis siųsti laiškus Henrikui Daktarui.

Atvykusi į „daktarynę“, gavau pastabą, kodėl išsiunčiau, juk reikėjo atvežti jiems, niekur neturi būti mano pavardės, o jie neva nuvešią. „Kad Sirvydis galėtų prisiskirti laurus?“ – pasipiktino Edita Gvozdevė. „To nebus. Nedirbo – negynė: nebus ir laurų“.

Kaip sekėsi nuvežti vakar į pasimatymą – jau žinoma: niekaip.

O Sirvydis su Ašmiu iš principo neveš.

Nors turi įgaliojimus įeiti laisvai pas klientą. Vytautas Sirvydis užuojautą pareiškė po 2016 06 16 teismo sprendimo panaikinti visus sprendimus ir vykdyti bylą iš naujo.

Atjautė, kad sėdėsi Henrikai iki gyvos galvos. Aišku, su tokia gynyba, tai ir tris kartus galima gauti iki gyvos.

Kai meluojama pati proceso stadijama, o gavus įgaliojimus atstovauti – tie įgaliojimai uzurpuojami, manipuliuojant „advokato“ vardu.

Tik, jeigu negini žmogaus – ar ne gėda vadintis gynėju?

 

Facebook komentarai
Back To Top