skip to Main Content

Mgr. Romas Adomas Vorevičius

judaistikos tyrėjas

 

Kartu su mumis. Žydai. 

Turbūt būtų neatleistina, kalbant ar rašant apie žydus ir judaizmą, iš anksto neatsiprašius tiek skaitytojų, tiek žydų. Juk daugelis žydų istorijos tyrinėtojų viena kita mintimi gali būti tarsi neobjektyvūs, tarsi šališki. Visuomet atsiprašau ir aš, atsižvelgdamas į įvairias liudijimų formas. Kartais net sintaksinė sakinių interpretacija gali sukelti negatyvumo. Kodėl iki šiol dažna žydų tema tarsi kažkas draudžiamo, negatyvaus, nors visi puikiai pažįstame garsių šių dienų pasaulio ir Lietuvos žydų – puikių kaimynų, įvairių profesijų mokytojų, menininkų, ekonomistų, politikų? 

Jėzus Kristus, suprantama, buvo ne lietuvis, o melsdamiesi nesukame sau galvos dėl Jėzaus Kristaus ir jo artimųjų, apaštalų, Biblijos autorių, net angelų  tautybės. Pažymėtina, kad žydai kilę ne iš vienos tam tikros tautos, o iš senųjų semitų genčių, o pats ,,žydiškumas“ dažniau reiškia tam tikras religines kryptis ir ,,bendrus protėvius“. Teigiama, kad svarbiausiu žydų protėviu laikomas Abraomas, gyvenęs apie 1900 m. pr.m. e., tačiau fakto istoriškumo patvirtinti neįmanoma.  

Žydai sudaro 0,2 procento pasaulio gyventojų. Kiti žydų tyrinėtojai gan drąsiai teigia, jog tik XIXa. mėginta ,,formuoti“ (Vokietijoje) žydų tautą. Manyčiau, neteisinga būtų atmesti Dahia al-Kahiną, kilusią iš berberų, kuri VIIa. pasipriešino musulmonams, aktyviai bandžiusiems įsitvirtinti Šiaurės Afrikoje.  Ir turbūt Izraelio žydai yra Judėją Pirmosios ir Antrosios šventyklų laikais apgyvendinusių žmonių palikuonys.                Jie gali būti palikuonys įvairiais laikais judaizmą priėmusių, pažymėtina,  įvairių tautų palikuonys. Ne tik Šiaurės Afrikoje, bet ir Jemene… Taip taip, žydai – įvairių tautų ir tautelių samplaika – kaip ir daugelis pasaulio tautų. Pažiūrėkime, kokie ,,gryni“ yra amerikiečiai, rusai, kinai. O mes, lietuviai, iš ko esame ,,sudaryti“?  Šis turbūt krikščionių seniai sukurtas mitas apie žydų tautos tremtį išties gali būti tik mitas, nes keičiantis socialinei, geopolitinei situacijai žydai paprasčiausiai pasklido, kas jiems buvo naudinga, po visą pasaulį… Tarkim, priėmus islamą, žydams sumažėjo mokesčių našta, o dalis jų (žydų)… asimiliavosi su arabais… 

       O jei tremties nebuvo, tai kur šiandien turėtų būti palestiniečių teritorijos? Pats judaizmas, ne paslaptis, dažnai stengėsi šalia gyvenusius ,,atversti“ į judaizmą. Apie tai mėgsta nutylėti sionistai, kurie puikiai suvokė, jog žydų pagrindinis identifikavimo ,,kodas“ – religija. IVa., klestint krikščionybei, didelė dalis žydų tapo aktyviais krikščionimis. 

     Retai girdime apie klestėjusią chazarų karalystę. Žydai neturėtų pamiršti chazarų karalystės (VIIIa.), kurios teritorijoje – maždaug nuo dabartinio Kijevo iki Gruzijos Šiaurės Rytų, plito judaizmas, turėjęs svarbios reikšmės žydams išlikti. Žinoma, jog visi chazarai, vadovaujami karaliaus, buvo žydai. Kitaip tariant, jie save laikė žydais.

    Šiuo metu Izraelio ir Lietuvos valstybiniai santykiai pakankamai šilti: vieni pas kitus vyksta aukščiausio lygio vadovai, Lietuvoje žydai jaučiasi puikiai, žydų mokyklose mokosi įvairių tautybių mokiniai (tarp jų – lietuviai), nestinga kultūrinės veiklos. O Izraelyje gan darniai gyvena lietuvių bendruomenė, dažnai sudaryta iš darnių mišrių šeimų. Pažymėtina, kad neti 113 Izraelio studentų sėkmingai studijuoja Lietuvoje (daugelis mediciną). Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Izraelyje, atkreipė dėmesį į žydų indėlį  Lietuvos istorijai ir kultūrai. Daug dėmesio Jeruzalėje skirta dvišaliams verslo, ekonomikos, eksporto, išmaniųjų technologijų, mokslo ir kultūros plėtotės  santykiams, Izraeliui palaikyti tarptautiniais klausimais. . Palestinos klausimas paliestas subtiliai.

VII Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas surengtas Izraelyje (4 kartą už Lietuvos ribų). Atkreiptas dėmesys į žydų,  išeivių iš Lietuvos, diasporą Izraelyje. LR Prezidentės Tautų giraitėje pasodintas šimtmečius, tūkstantmečius  žaliuojantis  alyvmedis nuteikia vilčiai

     Šiandien iš Vilniaus į Izraelį, į Šventąją Žemę, nuskristi didesnių problemų nekyla – vos kelios valandos skrydžio, galbūt akylai priekabi muitininkų patikra, ir – įkvepi dykumos pakraščio karščiu dvelkiančio oro. Tiesa, jei neturi ,,kabliukų”, čia pat, oro uoste, ant paso aplanko užklijuojama ,,barkodinė” Izraelio viza, kurią vėliau gali nusilipinti. Daugelyje Izraelio miestų išvysime JAV vėliavų, minias turistų iš Rusijos, o gatvėse akys sunkiai pripras prie gausių ginkluotų ir neginkluotų, tačiau visuomet itin paslaugių kareivių – jaunuolių ir besišypsančių merginų… Izraelyje karinė prievolė visiems būtina.  Vakarais gatvės muzikantai sutraukia būrius klausytojų, kavinėse nestinga turistų. Maisto ir alkoholio kainos lietuviams   didelės. Sunku ir skaudu patikėti, jog bet kuriuo metu, iškilus pavojui, gali tekti skubiai slėptis slėptuvėse nuo atskriejančių raketų… Kada ir ar išvis įmanoma taika… krauju permerktoje Šventojoje Žemėje?

Nuėjus ar nuvažiavus vos keletą kilometrų tarsi ima slėgti dvilypumas, nevalingai suformuotas prieštaringo mąstymo, išankstinių nuostatų. Juolab neteko aptikti dviejų ,,vienodų” judaizmo tyrinėtojų. Ir tai nieko neturėtų stebinti – per 4000 metų žydų istorija iškelia daugiau klausimų nei atsakymų. Trys ketvirtadaliai žmonijos istorijos laiko. Galiausiai, o kas buvo iki tol? Ar žydai – ,,rasinė grupė”, ar tam tikrų socialinių įgūdžių turėję ir turintys hebrajai? Pastaruoju skirstymu patys žydai dažnai nėra patenkinti, kadangi čia yra ir kiek… neigiamo atspalvio. Pastabu, kad daugelis žydų savęs niekada nelaikė hebrajais. Sovietmečiu, pamenu, Lietuvos žydai, geri mano pažįstami,  suprantama, vengdavo panašių klausimų.

Dabar ir anksčiau sudėtinga būtų suvokti pasaulį be monoteizmo (vieno Dievo) ir greta to besivysčiusių trijų didžiųjų pasaulio religijų (krikščionybės, judaizmo, islamo). Abejonių nekyla, kad žydai ,,suvienijo” dievybes ir stabus į vieną Dievą, į Vieno Dievo Įstatymą. Penkiaknygė tapo Toros pamatu. Bent pamėginkime įsivaizduoti to laikmečio ,,europiečius”, kitų žemynų gyventojus. Žydai, priartėję prie ,,Dievo idealo” sukūrimo, neišvengiamai privalėjo sukurti ir idealizmo, tautų sandraugos, teokratinės moralės, novatoriško ir humaniško žmogaus modelius – pavidalus.

   (b.d.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 Mgr. Romas Adomas Vorevičius

judaistikos tyrėjas

 

Kartu su mumis. Žydai. 

 

 

  Kodėl tokia, regis, teisinga  kryptimi ėję žydai gyvena visame pasaulyje, o sionistinės (tautinės?) idėjos kitą pasaulio dalį neretai pykdo ir baugina? Kaip pavadinti dažnai persekiotos, naikintos tautos išlikimo fenomeną einant Pažadėtosios Žemės link? Kodėl, sąlyginai vėlai, įkurta Izraelio valstybė iki šiol nėra pripažinta kai kurių valstybių de jure, o Palestinoje retai išvysime besišypsantį arabą? Galvoje turiu ne tik arabų prarastą Palestinos valstybę.

Kaip begerbtume  Biblijos tiesas, kiekvienas randame sudėtingų, sunkia logika paaiškinamų dalykų netyčia, o gal kažkieno sąmoningai istorijos raštuose parašytų netikslumų, netiesų. Ir pati tekstų autorystė gan mįslinga. Gali būti, jog Spinoza, kuris buvo kaltinamas ateistiškumu (nors savęs ateistu nelaikė), iškėlė tiek Biblijai, tiek judaizmui daug klaustukų, šiandien mums leidžia Bibliją suprasti plačiau ir laisviau, neaplenkiant ir istorinio, ir mokslinio  Mozės  konteksto. Spinoza yra bene pirmasis plačiai ir drąsiai paneigęs angelų egzistavimą. Regis, senųjų laikų Spinozos kritikai ir puolėjai nenorėjo gilintis į pantaeistiškumo vertybes, kurias Spinoza visuomet siejo su judaizmu, nors kabaloje panteistiškumo apraiškų esama. Turbūt daugelio rimtų nemalonių Spinoza būtų išvengęs, jei savo tyrimuose nebūtų pasiekęs ateizmo dogmų, o jo negelbėjo net sąlyginai dažnai jo vartojamas Dievo vardas ir pastangos ,,viską“ paaiškinti logika.

Biblijoje Žemė aiškiai Abromui pažadama,,(…) nuo Egipto upės iki Didžiosios upės – Eufrato(…)”, kur anuomet gyveno pakankamai sėslūs keniečiai, keniziečiai, kanaaniečiai, jebusiečiai ir kiti. Dievas, gal tai ir buvo viena jo klaidų (neironizuoju),  konkrečiai neapibrėžia žemės ribų, kas iki šiol aštrina klausimą – o ką ir už ką Dievas dovanoja, jei ne visam likusiajam pasauliui, tai bent tiems patiems, tarkim,  keniečiams? Gal šis Dievo dosnumas žydams – iki šiol kertinė…  neapykantos žydams priežastis, nors ir tapusi savitu izraelitų religijos bruožu? 

Išliko nemaža sakralinės žydų literatūos, kuri sąmoningai buvo skirta ,,guosti“ įvairiais laikmečiais tarp įvairių religijų vargstančius žydus. Nors dažnai pagrindine žydų  galia buvo laikomi įžvalgumas bei racionalumas, keisčiau nei keisti pasakojimai, paguodimai ar net eilėraščiai sunkmečiais užimdavo svarbų paguodos vaidmenį. Žydai, net ir kęsdami nepriteklius, gana daug lėšų skirdavo vaikams mokyti (sakytina apie turtingesniuosius). Įdomu, kad išprusimas ir jau minėti ,,paguodos“ būdai buvo greta aktyviai naudojamų įvairių magijos ir misticizmo formų. Sunku patikėti, tačiau ypač populiaru būdavo bendrauti su įvairiomis dvasiomis, populiarėjo užkeikimai, siekiant turtinio gerbūvio, sprendžiant meilės ir įsimylėjimo reikalus. Vilties žydams suteikdavo išsamūs rašytiniai šaltiniai, konkrečiai nurodantys kelius į tariamai realius lobynus, nors faktinių šaltinių apie rastus lobius pagrįsti negalėčiau. Šie ,,išskirtiniai“ žydai taip pat tarsi turėję galimybių būti arčiau paties Dievo ir jo paslapčių. 

Šiandieniniame Vilniuje ant namų pritvirtintos atminimo lentelės primena geto buvimą. Būsime teisūs, jei kiekvienam mūsų geto sąvoka sukels ne tik neigiamų asociacijų – juk gete buvo įkurtas ir teatras, buvo vystoma įvairi kita tautiška ir kultūrinė veikla. O Viduramžiais Venecijos žydai primygtinai prašė ,,geto teisių“, aptverti juos aukšta tvora, tarsi galinčia apsaugoti juos nuo neigiamos pasaulio įtakos. Tik… kiti venecijiečiai nebuvo linkę paklusti tokiam žydų poreikiui, nes žydai galėjo būti svarbi Italijos ekonomikos (ypač verslo ir mokesčių mokėjimo) bei  socialinių ryšių dalis… Vilniaus geto žydų lemtis – tragiška – daugelis (apie 40 tūkstančių) Vilniaus geto žydų buvo sušaudyti Paneriuose… Pasaulio holokausto žemėlapis šiurpina.

Žydų negandų priežastis dar XV – XVIa. sandūroje gvildeno klajūnas Saliamonas ibn Verga (gimęs Ispanijoje). Apeliuota į žydų neveiklumą, pasikliovimą Dievu ir menką karybos svarbos suvokimą, nors esti daug pavyzdžių, bylojančių būtent puikiąsias žydų karių savybes. Renesanso laikmečiu Saliamonas ibn Verga  pažymi žydų išdidumą, norą valdyti greta esantį, kas keldavo aplinkinių priešiškumą, todėl pasaulyje vis rasdavosi getai (nuo pat antikos laikų). Be abejo, tokia Saliamono ibn Vergos (tautiškumo šauklio?) kritika galėjo skatinti žydų, žydiškumo tapatybiškumą. 

Ne paslaptis, kad žydai (tautiškumas nustatomas pagal motiną, nes vaikas  beveik visada būdavo su motina, o tėvas  – galbūt prekiaudavo, ar kariaudavo, ar išvis būdavo žuvęs) žino, jog… ne visur ir ne visų yra mėgstami ir laukiami. Tam pasitarnauja kartais, regis, pačių žydų apie save sukurti mitai. Tačiau nepanašu, kad dėl to žydai sielvartautų, nes jie dažnai tai suvokia tarsi dar vieną Dievo Jiems skirtą išbandymą, vis kažkodėl skiriamą jiems, ir šiandien esantiems, gyvenantiems šalia mūsų ir kartu su mumis.

(b.d.)

 

Facebook komentarai
Back To Top