skip to Main Content

Karo medikai – dviejų sistemų įkaitai: pamąstymai jaunojo šauktinio mirties tema

Kristina Sulikienė

Pamenate įstoriją, kaip, vykstant Eligijaus Masiulio galimo kyšio skandalui, Rukloje susirgęs, Kauno klinikinėje ligoninėje mirė šauktinis karys?

Visa „smala“ buvo verdama MG Baltic koncerno valdomoje TV, o bangas bandė kelti VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas, priklausantis…liberalų kandidatų į Seimą sąrašui.

L. Jakas, kiek pastebėjau, visą ugnį bandė kreipti ne į paties kario aplaidų elgesį, kai jis visiškai nesirūpino savo sveikata ir rytinės rikiuotės metu nepasisakė vadovybei, kad labai serga – 8 ryto jau būtų buvęs apžiūrėtas, ir išvežtas į specializuotą ligoninę, nustačius infekcijos pavojų.

L. Jakas ugnį bandį nukreipti ant Ruklos medicinos punkto gydytojų, kurie mažiausiai atsakingi šioje istorijoje.

Kadangi teko tarnauti būtent Jonušo Radvilos Mokomajame pulke, galiu šiek tiek papasakoti apie „pelkės“ arba kaip dabar pradėta vadinti „Dievų miško“ medikus.

Paslaugesnių ir rūpestingesnių nesutiksi gyvenime – karys, pakliuvęs jiems į rankas, gaudavo 4 dienoms „pliusą“ – atleidimą nuo lauko pratybų. 

Medikai nerizikuodavo nei savo karjera, nei karių gyvybe, ir apsirgusį karį prižiūrėdavo bent 4 dienas.

Kalčiausia yra šio ir kitų dalinių vadovybė, kuri kas rytą duodavo instrukciją, kad eiti į med. punktą yra gėda ir negražu.

Miręs karys, kaip praneša spauda, prieš papuldamas į kariuomenę, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.

Lietuvos šaulių sąjungos nariai Lietuvos kariuomenėje turi „šešto“ vaidmenį – skundžia kolegas, neretai juos paprovokuoja muštynėms, gauna privilegijų.

Tarkime, mano kurse buvo šaulys Jonas, kuris ne kartą ir ne du kurstė kursantus susimušti, o man teko įsikišti ir raminti, pasitelkus moterišką gudrumą.

Mano kambariokė šaulė visą laiką aiškino kažkokius vadovybės perduodamus dalykėlius, mainais gaudavo iš vadų šokolodo – iš mano siuntinio mikčiojantis vyr. seržantas Vilkas bandė paimti šokoladą, bet aš atsakiau, jog kursiokė šaulė turi, ir aš turėsiu. Ir „atkibo“. Leido pasilikti ir mineralinį vandenį.

Šaulys, kuris buvo ir šauktinis karys, sekmadienį skambina mamytei ir sako, jau po rytinės rikiuotės ir pusryčių, jog jam labai bloga: tačiau neina pas vadovybę, neprašo būti palydinimas iki med. punkto, o jeigu ir yra palydimas, turbūt pasako, jog jam yra viskas gerai – nes labai nenori gauti „pliuso“.

Besąlygiškas vadų klausymas „jokiu būdu tik neikite į med. punktą“ dabar krenta juodu šešėliu ant karo medikų. Kodėl?

Karo medikai tarnauja dviem ministerijoms – KAM ir SAM.

Tiesa, Lietuvos kariuomenei irgi galioja krūva SAM įsakymų, instrukcijų, kurių jie visiškai nesilaiko,  nes jiems yra giliai „dzin“. Kaip supratau, vadovybei svarbiausias „rikiuotės statutas“ – bent jau man taip aiškindavo, tyčiodamiesi net iš Konstitucijos – neva jos ginti jie neprisiekę, kariuomenėje yra „savos taisyklės“.

Kad iš šalčio prevencijos normos – jeigu „pralenda“ informacija, jog kariai nušalo kojas, LK vadovybė pradeda viską „glaistyti“ ir meluoti, jog niekas karių per žemesnę nei minus 15 temperatūra nevarė į lauką – nors mano mokymų metu mes žvalgėmės teritorijoje per minus 17, ir man apšalo smakras (nes šalikų ir kaukių gink Dieve dėvėti negalima – dėvi tik vadai.)

Visas glaistymas baigiasi tuo, jog „nei iš šio nei iš to“ miršta karys „Dievų miške“, o visa atsakomybė bandoma perkelti ne tiesioginiams jų vadams, ne Mokomojo pulko vadui, tačiau medikams, kurie neturi teisės kištis į dalinius ir ten vadovauti kareivinėse.

Jų jurisdikcija prasideda tada, kai karys pristatomas į medicinos įstaigą.

Pasitaiko atvejų, jog vadovybė vis tiek kišasi, ir nurodinėja medikams, jog jie turi neduoti ilgų nedarbingumų, arba prikursto karius rašyti prašymus, kad jiems būtų panaikinti nedarbingumai, neva labai reikia vykti į lauko pratybas.

Karo medikai tad yra kvailų vadukų įkaitai.

Ruklos medikai, teisingai TV nurodė majoras Jurgelevičius, viską padarė tinkamai.

Buvo atlikti tyrimai, kurie nerodė infekcijos. 

Vadinasi, skrodimo rezultatai – jog infekcija buvo žaibiška, yra teisingi.

Nors kariai apkalbinėja Ruklos med. punktą, jog visi kariai gydomi Ospamox, pažymėtina, jog Ospamox – jeigu laiku suteiktas ir geriamas tinkamomis dozėmis, yra kaip tik labai geras vaistas nuo tokių pavojingų infekcijų kaip sepsis.

Karys, akivaizdu nesikreipė laiku, kai susižeidė arba kai užsikrėtė, o sekmadienio naktį įvyko komplikacija, kuri baigėsi mirtimi.

Be to, šiame kariniame dalinyje vadovybė visiškai nesilaiko higienos taisyklių: kariai į valgyklą suvaromi tiesiai prie padėklų, nors prie įėjimų yra kriauklės. Kariai nesinešioja spiritinių servetėlių. Gal tokių yra vienetai – tai tie, kurie jau tarnavę – tai yra, vadovybė, kuri turėtų paaiškinti tokią galimybę nepatyrusiems kariams.

 

Einama valgyti nešvariomis rankomis. Nors karo tarnybos statute nurodyta ilgas pavalgymo laikas, kariams yra aiškinama valgyti beprotišku greičiu, dėl ko gali būti neįsisavinamas maistas, ir kilti virškinimo sutrikimų.

Visa šita situacija Ruklos Mokomajame pulke neatsirado per vieną dieną.

O Lietuvos kariuomenės „šestiorkos“ – šauliai – patys kalti, jog vaidina labai didelius didvyrius, ir nesiskundžia ligų simptomais.

Karo medikai iš vienos pusės vykdo Hipokrato priesaiką, bei gydytojo profesinius reikalavimus.

Iš kitos – jie prisiekę tarnauti Lietuvos kariuomenei.

Bet jie nėra visagaliai, jeigu vadovybė kas dieną kartoja kariams, jog tas, kas kreipsis į medikus yra silpnavalis.

Atmestinas ir argumentas dėl antibiotiko „Ospamox“ tariamo netinkamumo gydyti bakteriniams susirgimams, nes būtent šis vaistas labai gerai gydo sepsį, pūlinius uždegimus, ir netgi meningokoką.

Tiesa, vaistai turi būti suteikiami laiku ir geriami arba leidžiami tinkamomis dozėmis.

Kitas dalykas – niekas nedraudžia kariams, jeigu jie mato vadovybės aplaidumą, išsikviesti policiją, greitąją, parašyti pareiškimą ir išvažiuoti su „mirgalkėmis“ į Reanimacijos skyrių, jeigu yra „šakės“.

Skambinimas mamytei „mama man bloga“, bet nesugebėjimas paskambinti kažkur kitur nerodo labai didelio protingumo.

Apie mirusius gerai arba nieko – bet, atleiskite, šitas miręs karys dabar užmetė didelę dėmę Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybai, kurią pradėjo pulti liberalų kandidatas į Seimą Laimonas Jakas – taip kurį laiką bandydamas nukreipti dėmesį nuo liberalų kyšininkavimo, o dabar jau kaip paaiškėjo – or valstybės paslapčių galimo pirkimo – skandalo.

Nesigilinsiu į peripetijas, kodėl Kauno SMU klinikos nepriėmė leisgyvio kario, ir pervežė dar į kitą ligoninę – gal jam jau niekuo nebegalima buvo padėti.

Tačiau pulti karo medikus, kurių finansavimą ir etatus tragiškai sumažino tų pačių liberalų draugė konservatorė Rasa Juknevičienė, „Dievų miške“ sumažinusi etatus iki minimumo, ir palikusi tik karių išvežiojimo po ligonines galimybę – yra mažų mažiausiai neetiška, ir nelogiška.

Rukloje iki Rasos Juknevičienės „taupymo“ reformos medicinos punktas buvo mini- karo ligoninėje, kurioje buvo įsteigti medikų specialistų etatai. Dabar ten belikę yra viršininkas, bendrosios kompetencijos gydytoja ir procedūrinis kabinetas. Oho, kiek pinigų sutaupyta! Bet kariuomenė rėkia, jog jų vis tiek nėra – kur jie dingsta, niekas nežino.

Juozas Olekas ir Rasa Juknevičienė – gydytojai. Jeigu jie nesuvokia, jog didžiuliame kariniame vienete 2 gydytojų specialistų yra šiek tiek na 10 ar 20 kartų per mažai – nes skubiu atveju tiesiog gresia kario mirtis, o vežiojimas po ligonines, kaip parodė nesenas skaudas atvejis – gali niekuo nebepadėti – tai ne karo reikalams jie turi vadovauti.

Be to, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela kažkodėl iš viso  nesikišo šios tragedijos atveju – nors  Karo medicinos tarnybos veiklą reglamentuoja visų pirma SAM nurodymai ir taisyklės…Nors šis junginys ir yra  Lietuvos kariuomenės dalis.

Todėl ir teigiu, jog karo medikai yra dviejų sistemų įkaitai. Gaila, jog jaunasis sveikatos ministras nelabai domisi sveikatos apsaugos sistema pilna apimtimi, palikęs karo medikus kariuomenės globoje – nors kariuomenės vadai ir vadukai nelabai susigaudo, jog net ir gydytojo okulisto etatas tame „Dievų miške“ išgelbėtų akį, o gydytojo chirurgo etatas – ir gyvybę stipraus susižeidimo atveju.

Bet ką jau čia…

Lietuvos kariuomenė skraidino 8 karo medikus į Maidaną Ukrainoje.

O Į Ruklą – pinigų nėra. O gal nėra sveiko proto?

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top