skip to Main Content

Kristina Sulikienė

Kaip žinot iš vakar dienos rašinėlio, kad baisioji propagandistė, “nuskalpavusi” su samčiais ir šakutėmis patį generolą, leido sau ilsėtis pasienyje, palei pat Rusijos sieną.

 

Ajajai – į kurią pusę bėgsit – klausė Tauragės kultūros centre, kai bus karas?

 

Į ten,- parodė į dangų ji.”Kai bus atominis karas, pas Dievulį”.

 

Ar čia propaganda? Kas dieną po naujieną.

 

Nežiūriu TV. Nepernešu. Bet ką veikti Tauragėje? Ir dar nepasiėmus kompiuterio.

 

Vanagaitės “Mūsiškius” perskaičiau. Kažkaip jaučiau, kad važiuoju pas žiaurius žmones, pasikėlusius, pasipūtusius, ir nemėgstančius intelekto. Mėgstančius padlaižiavimą.

 

Apkalbas. Pletukus. Gal ir kontrabandą.

 

Nes Tauragėje 600 eurų – čia labai maži pinigai.

 

“Ką? ji važinės? Iš Kauno? Ir kiek ji tikisi gauti?”- lakstė nuo ryto iki vakaro kavutės gėrėjos.

 

Kaip supratau, pasienis nesiskundžia   pragyvenimu. Gal po 3 etatus dirba. Juk ten etatas, ten ketvirtis. O juk visur būti nereikia – kas tave kur sukontroliuos.

 

Juk “aš išeisiu, ir jūs nerasite į mano vietą nieko”.

 

Palikim tą gyvatyną ramybėje, ir pakalbėkime apie karo propagandą, kurią kurstė mūsų mielosios TV nuo sausio 9 iki 10, toliau nebemačiau, nes grįžau iš pasienio namo.

 

Vieną dieną buvo pranešamos baisios naujienos, kad ties Vilniumi atsisakoma kurti duomenų centrą, nes nustatyta, kad Rusija perims visą informaciją.

 

Primenu, jog dar prieš savaitę išaiškinau apie kibernetines skyles VSD, KAM ir visų kitų ministerijų sistemose: kad matosi, kas kada kavą geria ir ką skaito.

 

Paskaitė klaikiąją propagandistę, ir atsisakė steigti dar vieną kiaurą duomenų centrą, kad galėtų visas pasaulis tyčiotis.

 

Nes Amerikoje registruoti “blogai” viską”matys”.

 

Išvertus į lietuvių kalbą, Amerika – tai Kremlius.

 

Nes viskas, kas susiję su Amerika – ne paslaptis, aš irgi turiu dolerinę sąskaitą ir klientų JAV – yra “Kremlius”.

 

O jeigu tu prekiauji rusiškomis dujomis, ir sėdi Gazpromo kišenėje- tu patriotas.

 

Nežinau, ką šitie paranojikai darys po sausio 20 dienos, bet iki tol yra bandoma bent simuliuoti karą. Simuliakrų pagalba.

 

Nebepamenu, kiek ten sausio 9 dieną buvo nesąmonių per žinias, dar Dariaus Jauniškio susirūpinęs veidas ir minkštosios galios. Ar kietosios. Nežinau, kas tai yra, nes tai totalus kliedesys. Tos visos pasakos, jog jeigu tu turi interpretatyvų mąstymą, tau moka Kremlius, kai tu mąstai, o gal Ged-i -Min buvo totorius? Kaip ir Min- daugas?

 

O kas čia tokio mąstyti apie savo valdovų kilmę – juk Lietuvoje totoriai mūsiškius vadino “baltaisiais chanais”.

 

Nuo kada istorijos mokslo interpretacija yra “Kremliaus darbas”? Nuo tada, kai Lietuvoje visuotinai uždraudžiama MĄSTYTI.

 

Nes patrankų mėsa nemąsto. Ji vykdo.

 

Kaip ir kareivukai, kurie sausio 11 dieną treniruojasi Tauragės mieste: jie nežino, kad taikos metu draudžiama vaikščioti po miestą kariškiams. Treniruotis. Bauginti žmones. Bet Lietuvoje jau keleri metai paskelbtas “nekovencinis hibridinis karas”, todėl viskas yra galima.

 

Kitą vakarą naujiena, jog žinia apie agurkų kainas yra propaganda. Na ir tada kokias 15 minučių kliedimos nesąmonės apie agurkus. Plius priduriama, jog pagaliau Seimas apsisprendė dėl embrionų.

 

Ir tada programuojant  mūsų smegenis, ir ruošiant mus atominiam karui, pasakoma per vakaro žinias ramiu tonu:

 

“Embrionai bus užšaldomi neribotam laikui, kad, įvykus atominiam karui, jie specialiose kapsulėse būtų iššaunami į kosmosą, ir gyventų amžinai”.

 

Žmonės, kažką gal plaudami virtuvėje, ar vaikščiodami po namus, kuriuose TV eina kaip fonas, net neatkreipia dėmesio, kas yra pasakoma. Atominis karas pateikiama kaip visiškai normali kasdienė naujiena, o embrionų iššovimas į kosmosą, paskutinę minutę prieš susinaikinant žmonijai – kaip tikėjimo aktas.

 

Lietuva visiškai nuprotėjo, vykdydama “šeimininko” užsakymus.

 

Agurkų kainos ir embrionai kosmose. Vakaro naujienos. Kareivukai, vaikščiojantys po miestą po 2. Karo indoktrinacija.

 

Pjautynės kiekvienoje valstybinėje įstaigoje.

 

Džiovinta duona.

 

O gal tušti podėliai.

 

Apsidairykime. Yra karo metas, norėjau parašyti taikos, bet parašiau karo.

 

Taigi, iš naujo rašau. Yra taikos metas, bet viskas veikia kaip karo metu.

 

Pasienyje su Rusija sutelktos nenormalios pajėgos.

 

Rusijos ambasadorius Udalcevas, nebeatlaikęs keliamos įtampos, pasiprašo susitikti su Seimo pirmininku, ir remiantis diplomatiniu protokolu, yra priimamas.

 

Lietuva atsipeikėja: mes nenorime diplomatinio skandalo.

 

Tada visos TV ir rėkia, kad baisu – Rusijos ambasadaorius lankėsi Seime.

 

Šiandien per socialinius tinklus apie tai verkia išsilavinęs vyras Mantas Adomėnas.

 

Žmogus su daktaro diplomu, bet jis nežino, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo idealūs 1990-1993 metais, o vėliau jie palaipsniui atšalo.

 

Ir tai diplomatai vadina prarastu šansu.

 

Ir jeigu Rusija pirma tiesia ranką – megavalstybė, galinga valstybė- reikia džiaugtis.

 

Reikia ir pateikti gyventojams žinią: valio, Rusija, po mūsų visų nesąmonių, ant mūsų nepyksta, ir broliškai, kaimyniškai tiesia ranką.

 

Ambasadorius lankėsi Seime – valio!!!

 

Ne!! TV pateikia su pašaipa, o vėliau kitos naujienos – vėl karo kurstymas.

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));