skip to Main Content

Karantino poveikis: darbuotojai iš užsienio išvažiavo namo

  • Kelerius pastaruosius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius po pirmosios karantino bangos sumažėjo penktadaliu
  • Lietuvoje likusių užsieniečių vidutinės pajamos ženkliai mažėjo
  • Daugiausia Lietuvoje dirba vairuotojų, statybininkų, elektrikų, virėjų iš trečiųjų šalių

 

Kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.

Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje apdraustųjų skaičius rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 8 tūkst., iš jų užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius šiuo laikotarpiu sumažėjo beveik 5 tūkst.

Be to, užsieniečių vidutinės darbo pajamos dėl karantino ženkliai mažėjo, nors kai kurių tų pačių profesijų šalies gyventojų pajamos netgi augo.

„Stebime tendencijas, kad užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje karantinas paveikė labiau nei vietinius darbuotojus. Didesnė jų dalis, tikėtina, išvažiavo į savo gimtąsias šalis ir nebesugrįžo atgal.

Be to, sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia užsieniečių, jų vidutinės darbo pajamos mažėjo, o tuos pačius darbus dirbančių Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos vienose profesijose mažėjo ne taip sparčiai, kaip užsieniečių, o kitose – netgi augo“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Lietuvoje daugiausia dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir kito krovininio transporto vairuotojų, suvirintojų, betonuotojų, tinkuotojų, mūrininkų, statybininkų, virėjų, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojų, vadovų iš trečiųjų šalių.

Iš jų per karantiną (rugpjūtį, palyginti su vasariu) labiausiai sumažėjo virėjų (-44 proc.), tinkuotojų (-37 proc.), elektrikų (-30 proc.), mūrininkų (-29 proc.), suvirintojų, betonuotojų (-26 proc.), statybininkų (-22 proc.), sunkvežimių vairuotojų (-14 proc.), vadovų (-7 proc.). Palyginti, šių pačių profesijų dirbančių šalies gyventojų skaičius nemažėjo arba smuktelėjo ne daugiau nei 5 proc.

Vidutinių pajamų tendencijos irgi rodo, kad užsieniečiai Lietuvos darbo rinkoje patiria didesnį spaudimą, negu šalies gyventojai. Pavyzdžiui, visų apdraustųjų be užsieniečių betonuotojų vidutinės pajamos šalyje augo 15 proc., elektrikų +10 proc., sunkvežimių vairuotojų +11 proc., virėjų +10 proc. Palyginti, tų pačių profesijų užsieniečių iš trečiųjų šalių vidutinės pajamos mažėjo: betonuotojų -38 proc., elektrikų -24 proc., sunkvežimių vairuotojų -8 proc., virėjų -6 proc.

Ir iki šiol šalyje dirbančių užsieniečių darbo pajamos įprastai buvo mažesnės, negu dirbančių Lietuvos piliečių. Tik aukštesnės kvalifikacijos specialistų, tokių kaip programinės įrangos specialistų ar sistemų analitikų, darbo pajamų analizė rodo, kad užsieniečiai gauna panašų atlygį kaip ir Lietuvos specialistai, tačiau dirbančių šiose sferose yra vos keli.

„Pastaruosius kelerius metus iš užsienio atvykstantys darbuotojai sėkmingai papildė Lietuvos darbo rinką – jų skaičius nuosekliai augo ir šių metų pradžioje siekė 25,7 tūkst. – dvigubai daugiau negu 2018 metų pradžioje.

Matome, kad karantino laikotarpiu užsieniečių atvykimo į Lietuvą ribojimai ir vėstanti darbo rinka sumažino dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių, skaičių.

Darbdaviams tapo iššūkiu priimti užsieniečius iš trečiųjų šalių dėl reikalavimo izoliuotis atvykėliams. Be to, dalyje paveiktų sektorių sumažėjo ir darbų, taigi sunkesniu laikotarpiu įmonėms teko mažinti įsipareigojimus ir vienas iš tokių būdų šiuo laikotarpiu – samdyti mažiau darbuotojų, tarp jų ir užsieniečių.

Pandemija tapo iššūkiu ne tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, bet ir atvykstantiems uždarbiauti iš trečiųjų šalių. Kadangi dirbančių užsieniečių skaičius smuktelėjo būtent balandžio mėnesį, galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turėjo pandemija. Prognozuojame, kad įveikus pandemijos iššūkius darbo rinkoje stebėsime atsigavimo ženklus“, – sako K. Zitikytė.

Daugiau informacijos ir viešų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus rasite atvira.sodra.lt

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SAULIUS JARMALIS, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS (SODRA)
Facebook komentarai
Back To Top