skip to Main Content

Kariuomenės pirkimus toliau vertins teismas – dėl 40 mln. Eur multifunkcinio laivo įsigijimo pateiktas apeliacinis skundas

UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“, priklausanti „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei, kovo 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą byloje dėl Lietuvos kariuomenės vykdomo viešųjų pirkimų konkurso teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivui įsigyti.

„Esame sunerimę, kad iki šiol nebuvo skirta pakankamai dėmesio šiam Lietuvos kariuomenės konkursui, kuris aktualus visai šaliai ne tik dėl tarptautinių įsipareigojimų, bet ir mūsų visų saugumo. Turime akivaizdžių įrodymų, kad konkurso nugalėtoju paskelbtas Suomijos įmonių pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų. Kyla pagrįstų abejonių tiek dėl konkurso objektyvumo, skaidrumo, tiek dėl to, ar pasirinktas laivas tinkamai atliks multifunkciniams laivams priskiriamas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, mums nesuprantamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas atmesti mūsų pateiktą ieškinį dėl konkurso rezultatų, todėl jausdami pareigą pasirūpinti Lietuvos ir jos žmonių saugumu pateikėme apeliacinį skundą“, – bendrovės poziciją pristato „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Pasak įmonės vadovo, išanalizavus Suomijos įmonių pateiktus dokumentus kyla abejonių dėl laivo funkcionalumo. „Brėžiniuose aiškiai matoma, jog gelbėjimo darbams reikalinga įranga, t. y. konteineriai, ritės bei buksyravimo gervė yra išdėstyti ant laivo denio taip, kad jie negali būtų naudojami gelbėjimo darbų atlikimui vienu metu, o tai reikšmingai sumažina laivo gebėjimą operatyviai atlikti gelbėjimo darbus jūroje“, – dėsto jis.

A. Šileika skaičiuoja, kad Suomijos pasiūlytam laivui atlikti skirtingas gelbėjimo ir paieškos funkcijas prireiktų dvigubai daugiau laiko (papildomai apie 16 valandų), negu tą galėtų atlikti šiuolaikiškas modernus laivas, kuriam nėra reikalinga grįžti į krantą, kad pasikeistų įrangą.

„Vakarų laivų gamyklos“ generaliniam direktoriui abejonių kelia ir tai, ar Suomijos bendrovių laivas galės tinkamai atlikti gaisro gesinimo funkciją, nesukeldamas pavojaus tiek pačiam gelbėjimo laivui, tiek jo įgulai. Pasak A. Šileikos, pagal Suomijos bendrovių pateiktą pasiūlymą laivo antstatas bus pagamintas iš aliuminio, nors tai tiesiogiai prieštarauja pirkimo sąlygoms. Bendrovės atstovo teigimu, aliuminis turi gerokai žemesnę lydymosi temperatūrą nei plienas, todėl už gaisro gesinimą atsakinguose laivuose aliuminio korpuso elementų nėra priimtina naudoti.

Galiausiai, A. Šileika atkreipia dėmesį, jog gelbėjimo laivas, kaip ir numatyta kariuomenės pirkimo dokumentuose, turi būti remontuojamas nedarant laivo korpuse techninių išpjovų. Tuo metu Suomijos bendrovė nenurodo, kad jų laive bus specialūs liukai, todėl laivo techninio aptarnavimo metu, A. Šileikos įsitikinimu, vis tiek turės būti daromos techninės korpuso išpjovos.

Tokiu atveju, pasak bendrovės atstovo, laivas negalės būti naudojamas ganėtinai ilgą ir sunkiai prognozuojamą laiko tarpą, kadangi išpjovų užvirinimas ir nudažymas dėl nepalankių oro sąlygų gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės ar dar ilgiau. Tai, anot A. Šileikos, lemia didelius remontavimo kaštus ir kelia pagrįstą klausimą, ar laivas, kuris turi būti pasirengęs funkcionuoti 24/7 principu, nestovės Botnijos įlankoje kritiniu momentu.

„Akivaizdu, kad toks laivas Lietuvai nėra geriausias sprendimas. Jis ne tik ilguoju laikotarpiu pareikalautų daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, bet dar svarbiau – tinkamai nesugebėtų atlikti savo funkcijų bei užtikrinti žmonių saugumo jūroje. Todėl būtina atsakingai pažvelgti į Lietuvos kariuomenės organizuojamą konkursą bei kritiškai įvertinti pirkimo procesą, kuris buvo pradėtas prieš daugiau nei metus“, – sako A. Šileika.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));