skip to Main Content

Kam naudos siekia gyvūnų teisių gynėjai – sau ar gyvūnams

 

Rugsėjo pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė šokiruojantys vaizdai apie kailinių žvėrelių fermose neva kankinamas audines, tačiau jau kitą dieną į reportaže minėtą kailinių žvėrelių ūkį nuvykę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ne tik nerado VšĮ “Tušti narvai” išvardytų gyvūnų gerovės pažeidimų, bet ir pastebėjo, kad vaizdo įrašuose matyti narvai buvo kitokios formos nei realybėje.

 

“Vakarų šalių žiniasklaida jau įprato prie sufalsifikuotų šokiruojančių vaizdo įrašų apie gyvūnų kančias fermose, kuriuos pateikia veganišką gyvenimo būdą propaguojančios organizacijos, todėl jais nepasitiki ir jų  neviešina. Teisėsaugos ar veterinarijos priežiūros institucijos gyvūnų gynėjų viešai skleidžiamos informacijos taip pat nevertina  kaip įrodymo, kad kažkur kankinami gyvūnai”,- sako Česlovas Tallat – Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas. Visgi, pripažįsta Č.Tallat-Kelpša, kasmet pastebimas vis kritiškesnis ir objektyvesnis žiniasklaidos požiūris į šią Lietuvoje gan naują problemą: “Žurnalistai vis labiau rūpinasi informacijos patikimumu, tad net ir į jausmingus gyvūnų teisių gynėjų spektaklius ar pateiktą neva sensacingą medžiagą žvelgia atsargiai”. Ūkininkai ir maisto ir veterinarijos specialistai kelia klausimą, kodėl norėdamos padėti gyvūnams veganų organizacijos kreipiasi į žiniasklaidą, o ne į teisėsaugą ar Maisto ir veterinarijos tarnybą.

 

2012 m. gruodžio 12 d Danijos aukščiausiasis teismas pripažino, kad gyvūnų teisių gynėjai “slaptą” vaizdo  medžiagą apie neva fermose kenčiančius gyvūnus sukūrė daužydami narvus ir skatindami juos kovoti tarpusavyje arba filmuodami ligotus žvėrelius jiems skirtose gydymo zonose, o nelegalų aktyvistų lankymąsi fermose pasmerkė dėl galimybės pernešti įvairias ligas. Dėl įsiveržimo į įstaigas ir chuliganiškų išpuolių įvairiose šalyse gyvūnų gynėjais save vadinantys radikalai kasmet nuteisiami laisvės atėmimo bausmėmis ir didžiulėmis baudomis. Pavyzdžiui, šių metų liepą JAV FTB pareigūnai suėmė du gyvūnų teisių ekstremistus Joseph Brian Buddenberg ir Nicole Juanita Kissane, jie kaltinami terorismu ir gali tikėtis iki 10 metų nelaisvės bei 250 tūkst. JAV dolerių baudos.  Beje FTB savo oficialiame tinklalapyje gyvūnų teisių gynėjų organizacijas vadina teroristinėmis ir net taiko joms atskirą terminą – ekoteroristai.

 

“Mūsų asociacija mano, kad gyvūnų teisių gynėjai, tokie kaip VšĮ “Tušti narvai”, galėtų realiai prisidėti prie  gyvūnų gerovės, jei pakviesti apsilankyti ūkiuose jie išdėstytų savo pastabas, pasiūlymus, pasidalintų savo žiniomis apie gyvūnų poreikius, nes būtent konstruktyvi informacija reikalinga kuriant gyvūnų auginimo taisykles, nustatant įvairius teisinius reikalavimus šiai žemės ūkio šakai. Deja kol kas į mūsų kvietimus jie nereagavo”, – teigia  Č.Tallat-Kelpša. Tos pačios nuomonės laikosi ir gyvūnų gerovės specialistai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

 

Sunku apskaičiuoti, kiek finansinės paramos padeda sulaukti kiekvienas įrašas socialiniuose tinkluose apie skriaudžiamus gyvūnus, tebūnie ir sufalsifikuotas, tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai Lietuvoje pirmajame dešimtuke pagal gautą paramą iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio net trys buvo gyvūnų globėjų organizacijos. Tuo tarpu ginančios vaikus – nė vienos. Sužinoti, kur leidžiami, pavyzdžiui, VšĮ “Tušti narvai” gaunami pinigai nepavyko, tačiau tinklalapyje actyvistfacts.com teigiama, kad, tarkim, finansiškai sėkmingiausia radikalia organizacija laikoma PETA (People for Ethical Treatment of Animals – Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais) labai menką dalį lėšų teskiria gyvūnų gerovei, nors, pavyzdžiui, pernai surinko daugiau nei  50 mln JAV dolerių biudžetą.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AUSTĖ KORBUTĖ, INFORMACIJOS VADYBOS CENTRAS

Facebook komentarai
Back To Top