skip to Main Content

Kam naudinga legenda apie tai, kad Lietuva yra NATO narė (pildom)?

 

Kasmetinėse pratybose „Baltops 2016“, kurių jūrinis etapas prasidėjo birželio 6 d., NATO kariai pirmąsyk atvyks į Suomijos, kuri nėra Aljanso narė, teritoriją.

Pratybų dalyviai tris dienas atliks desantininkų užduotis, jose dalyvaus 200 JAV jūrų pėstininkų, 50 britų, 50 vokiečių karių ir italų žvalgai, taip pat JAV desantinis laivas „USS Carter Hall“ ir didžiausias Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno laivas „HMS Queen“.

Pratybose „Baltops“ 2016 m. dalyvauja 6100 karių, 49 laivai, 60 lėktuvų ir 3 povandeniniai laivai. Šios pratybos rengiamos 44-ąjį kartą, jose – dalyviai iš 17 valstybių. Suomija „Baltops“ dalyvauja nuo 1993 m., tačiau jos teritorijoje pratybos dar nėra vykusios.

2016 m. sausį Suomija pareiškė sukursianti specialią komisiją, kuri įvertins šalies galimybę įstoti į NATO. 2016 m. gegužės 1 d. Suomijos prezidentas Saulis Veineimio Nynistio (Sauli Väinämö Niinistö), vadovaujantis šaliai nuo 2012 m., pareiškė, kad Suomija ir Švedija kartu nepriiminės sprendimo stoti į NATO. S. V. Nynistio teigimu, dėl Suomijos narystės NATO būtina surengti referendumą.

Kitaip sakant, Suomija pareiškė, kad atsiklaus savo žmonių, ar jie nori būti NATO. Jeigu suomiai referendume pasakys „taip“, tai ir bus stojama į šį bloką.

Šia proga visi kažkodėl pamiršta, kad Lietuvoje nebuvo jokio referendumo, ar Lietuvos piliečiai sutinka stoti į NATO. Nors toks dalykas yra numatytas Šiaurės Atlanto sutartyje, ir visos šalys, NATO narės, rengė referendumus, tačiau Lietuvos politikai išvengė šios nemalonios procedūros.  V.Adamkus pareiškė, kad „referendumo nereikia“, ir premjeras A.Brazauskas pasirašė kažkokius popierėlius, kurių niekam nerodė. Netgi tas pats kruvinas Ukrainos prezidentas Porošenko pažadėjo, kad surengs referendumą dėl stojimo į NATO, nors tokios dalyko artimiausiame šimtmetyje tikrai nebus. 

NATO Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.

 

Tai koks Lietuvos statusas NATO, ir ar tikrai čia kas nors mums ateis į pagalbą, agresijos atveju?

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));