KAM ministras R. Karoblis Seime bandys legalizuoti LK buvimą Ukrainoje
Kristina Sulikienė
Iki šiol nei vienas teisės aktas taip ir nepaaiškino, kokiu pagrindu Lietuvos kariuomenė kišasi į Ukrainos vidaus reikalus. Nei vienas “karo ekspertas”, ar tai būtų bobučių pasakų mėgėjas Saldžiūnas, ar “karys” Pancerovas irgi neatsakė į klausimą – ką Ukrainoje veikia vis stambėjantis Linas Linkevičius – jeigu URM nuostatuose aiškiai parašyta, jog jis ten gali lankytis, tik jeigu ten kariauja mūsų kariai?
O viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog Lietuvos pajėgos betarpiškai dalyvauja konflikte Ukrainoje, suskubta “pasitaisyti” – teikiamas 2015 metų gruodžio 22 d. Seimo nutarimo, kuris reglamentavo karių dalyvimą karinėse specoperacijose – tikslinimas.
Tikslinimas atliktas skubotai, matyt, nervingai – kur nesinervuosi, kai visa priešiška Rusijos ir ne Rusijos spauda pastarosiomis dienomis rėkė apie Lietuvos specialiųjų pajėgų dalyvavimą kare Ukrainoje – o jokio Lietuvos įstatymo, kuris būtų tai leidęs – nėra.
Ukraina yra SSRS šalis, o su tokiomis šalimis jungtis į karinius vienetus draudžia ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir konstitucinis įstatymas dėl nesijungimo į postsovietinius junginius.
Kadangi nutarimas taisomas skubotai, tai Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turi labai daug pastabų, jas ir pateikiame. Trumpai tariant, net paprastas Teisės departamentas nesupranta, kodėl bendradarbiavimas dėl kariuomenių įrašomas po karinių specoperacijų priedanga, ir kodėl KAM ministrui prireikė keisti įstatymus, jeigu jis pats gali priimti nutarimą ir išsiųsti karius? O gal jis bijo atsakomybės?
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2015 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. XII-2232 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ VIENETŲ DALYVAVIMO
TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“
PAKEITIMO
2017 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:
1 straipsnis.
1. Papildyti 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Siųsti į Ukrainą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.“
2. Buvusią 1 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.
2 straipsnis.
Šis nutarimas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Seimo Pirmininkas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2015 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. XII-2232 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ VIENETŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“ PAKEITIMO
2017-06-06 Nr. XIIIP-790
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo nutarimo 1 straipsnio 3 dalimi siūloma „siųsti į Ukrainą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“ (pabraukimas – mūsų).
Seimo nutarimo, kurį siūloma keisti teikiamu projektu, preambulėje yra nurodytas nutarimo teisinis pagrindas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 5 dalys. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Seimas Respublikos Prezidento teikimu priima sprendimą tuomet, kai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai siunčiami dalyvauti kitoje karinėje operacijoje.
Iš teikiamame projekte pateiktos formuluotės – „Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais“ – nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos kariniai vienetai būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje ar kokiais kitais tikslais. Mūsų vertinimu Lietuvos Respublikos karinių vienetų siuntimas į Ukrainą jos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis – „tarptautinės operacijos“, „kitos karinės operacijos“, „kitų karinio bendradarbiavimo renginių“ sąvokomis – turėtų būti traktuojamas ne kaip siuntimas dalyvauti tarptautinėje operacijoje, bet kaip siuntimas dalyvauti kitame karinio bendradarbiavimo renginyje. Tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į teikiamame nutarime siūlomą siųsti karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių, sprendimą turėtų priimti ne Lietuvos Respublikos Seimas, o Krašto apsaugos ministras.
2. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į aukščiau pateiktą pastabą, teikiamo nutarimo preambulėje reikėtų įrašyti teikiamo nutarimo teisinį pagrindą – atitinkamą Įstatymo straipsnį bei Prezidento dekreto, kuriuo yra teikiamas Seimo nutarimo projektas, priėmimo datą, pavadinimą bei numerį.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. liucija.schulteebbert@lrs.lt
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko@lrs.lt
Panašūs straipsniai
