skip to Main Content

Kaip STT pridengia D.Grybauskaitės nusikaltimus?

Aurimas Drižius

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės mano skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nenoro pradėti tyrimą dėl galimai nusikalstamų prezidentės Dalios Grybauskaitės nusikaltimų.

Kaip žinia, dar rugsėjį kreipiausi į STT, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba – prezidentės D.Grybauskaitės ir jos „dvaro“ išvykos į Europos krepšinio čempionato finalą Lilyje, Prancūzijoje, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) transporto lėktuvu „Spartan“. Nurodžiau, kad KOP lėktuvo panaudojimas privačiam turizmui už mokesčių mokėtojų lėšas yra akivaizdus įstatymo pažeidimas. Tačiau prezidentės priešakinis kovos būrys – STT – niekaip nenorėjo pradėti tyrimo dėl D.Grybauskaitės veiksmų. Matydami, kad padarytas akivaizdus nusikaltimas, STT atsirašinėjo raštais, nurodydami, kad prezidentė yra „neliečiama“, ir kad aš turiu kreiptis į administracinį teismą, nes „šis STT atsakymas gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Taip ir padariau – kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodydamas tokias aplinkybes: 

 

Dėl neveikimo ir biurokratizmo  skundžiamas pareigūnas:

Specialiųjų tyrimų tarnybos viršininko pavaduotojas

Romas Zienka

Jakšto 6, Vilnius

PRAŠYMAS ĮPAREIGOTI ATLIKTI VEIKSMUS IŠTIRTI MANO PRANEŠIMĄ IR PATEIKTI IŠSAMŲ ATSAKYMĄ

2016 01 15

Į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri mano prašymus persiųsdavo Atsakovo institucijai STT, kreipiausi dėl fakto, jog buvo panaudotas Karinių oro pajėgų lėktuvas Lietuvos Respublikos Prezidentės laisvalaikio skrydžiui į Prancūziją 2015 metų rugsėjo pabaigoje – įtariau, jog lėktuvas panaudotas neteisėtai, todėl prašiau ištirti naudojimosi faktą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba raštu atrašė, jog negali tirti Prezidento veiksmų, nes tai neliečiamas asmuo (priedas Nr. 2.)

Suformulavęs prašymą iš naujo, ir nurodęs, jog man iš esmės Prezidento asmuo neįdomus, man įdomiausias yra Karinių oro pajėgų lėktuvo galimai neteisėto naudojimo faktas, 2015 11 25 kreipiausi į Prokuratūrą dar kartą. Ir vėl mano prašymas buvo persiųstas STT. Jos pareigūnai neįsigilinę, jog tai NAUJAS prašymas, su pakeista formuluote, nurodant, jog neaiškūs asmenys, kurie piktnaudžiavo tarnyba, ir prašant juos nustatyti, atrašė, jog aš kartą jau kreipiausi, ir nebegaliu daugiau kreiptis. Pagal viešojo administravimo įstatymą, į kiekvieną naują prašymą ir skundą turi būti pateikiamas atsakymas. O jeigu STT traktavo, jog tai tas pats skundas, prašymas, pranešimas, turėjo pateikti įrodymus, jog 100 procentų sutampa raidžių, sakinių struktūra. Deja, pranešimai skyrėsi tiek turiniu, tiek forma, tiek prašomu tirti dalyku.

Prokuratūra irgi atrašinėjo ne nutarimus, o bendro pobūdžio informacinius raštelius, dėl ko man užkirto kelią kreiptis į teismą. Man kreipusis į teismą LR BPK tvarka, teismas paliko skundą nenagrinėtą, nurodęs, jog turi būti nutarimas atsisakyti pradėti bylą, o čia ne nutarimas, todėl iš viso nenagrinės.(Bylos Nr. ITS-19-118/2016, 2016 sausio 4 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis). Taip teismas tik patvirtino tą faktą, jog teisėsaugos institucijos tyčia man rašo neteisingus atsakymus, ypač neteisingus forma, kad negalėčiau apskųsti.

Todėl STT nurodymas man kreiptis į Jus beliko vienintelė galimybė kad būtų įpareigota įstaiga vykdyti savo funkcijas. Tuo labiau, jog pati įstaiga nurodo savo 2015 11 30 rašte, kad kreipčiausi į teismą.

Pagal Specialiųjų tyrimų veiklos taisykles, ir įstatymo reglamentavimą, ši įstaiga tiria tarnybų korupcinio pobūdžio, tarnybinio kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba veikas (pagrindinai LR BK 228-229 str.).

Aš dėl tokios veikos ir kreipiausi. Kodėl Atsakovas atsisako tirti ir prašo jį įpareigoti per teismą, man yra nesuprantama. Be to, LR BPK nedraudžia pradėti tyrimo prieš teisinę neliečiamybę turinčius asmenis, tiesiog dėl bylos iškėlimo, patraukimo juos atsakomybėn yra numatyta apkaltos procedūra, o dėl Seimo narių patraukimo, išsiaiškinus, jog tai jie kaltieji asmenys, numatyta, jog kreipiamasi į Prokuratūrą, o ši kreipiasi į Seimą. Tirti Prezidento veikas nedraudė joks įstatymas, kai buvo siekiama susidoroti su Rolandu Paksu, jam buvo iškelta ir baudžiamoji, ir apkaltos procedūros, todėl STT atsakymas, tiksliau, nenoras nieko tirti, nėra pagrįstas.

 Todėl STT raštuose neteisingai atrašinėja, jog aš net negaliu kreiptis, jeigu aš įtariu, jog piktnaudžiavo galimai Prezidentė. Tai yra neteisingas įstatymų traktavimas. Be to, tyrimas pagal faktą gali būti pradėtas aplinkybių tikslinimui, nepradedant ikiteisminio tyrimo, taip atliekama didžioji dauguma tyrimų, jeigu yra kliūčių vykdyti tyrimą, yra atliekamas aplinkybių tikslinimas, apklausiami asmenys ne ikiteisminiame tyrime. Tokį tyrimą pagal pranešimą Atsakovas pilnai galėtų atlikti. Be to, lėktuvą užsakinėjo ne Dalia Grybauskaitė, o Prezidentūros kanceliarija yra administracinė įstaiga, ten nėra žmonių su teisiniu neliečiamumu, kad būtų neįmanoma apklausti. Tas pats su Karinių oro pajėgų vadovybe, niekas nekliudo apklausti, kokiu pagrindu buvo išskirtas lėktuvas ir lakūnai, kaip tai atitiko „VIP modulį“ .

 Todėl toks raštas Nr. 4-01-84-83 (2015 11 30), kur nurodoma jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko (traktuojama, jog vėl kreipiausi dėl Dalios Grybauskaitės, nors mano visiškai naujame pranešime D. Grybauskaitė neminima) yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas. 

Dėl tikslesnio skundo surašymo aš per atstovę kreipiausi į Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrių, (kreipimasis pakartotas dar kartą), kad atsakytų į klausimą, pagal kokią sutartį buvo leidžiama naudotis lėktuvu ne tarnybos ir ne užsienio vizito tikslams, tačiau į šį paklausimą nebuvo atsakyta.

Vienintelė informacija apie KOP „Spartan“ naudojimą yra čia:

http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/struktura_314/aviacijos_baze_2196/orlaiviai_3135/transportinis_lektuvas_c-27j_spartan.html

„Transportinio lėktuvo C-27J „Spartan“ paskirtis:

 karių ir krovinių transportavimas;

svarbių asmenų transportavimas (naudojamas VIP modulis);

desantavimo užduočių vykdymas; 

medicininė evakuacija.“ 

Kaip matome, yra nurodytas „svarbių asmenų transportavimas“, tačiau svarbus asmuo Dalia Grybauskaitė gali naudotis VIP moduliu ne asmeninėms išvykoms, o valstybiniams vizitams. Krepšinio rungtynių metu jokie vizitai su jokiais Prancūzijos vadovais nebuvo suplanuoti, todėl toks skrydis buvo galimai neatitinkantis KOP instrukcijos dėl VIP modulio taikymo. Savaitgalį Prezidentas yra kaip privatus asmuo, o jo privačios kelionės turi būti aiškiai reglamentuotos. Kol kas nėra jokio atsakymo, kaip buvo reglamentuota ši privati kelionė, ir ar Prezidentas susimokėjo už privatų skrydį. Sutinkame, jog Prezidentas ir atostogose yra svarbus ir saugotinas asmuo, tačiau kyla didelis klausimas dėl pačios kelionės dokumentų įforminimo, pranešimo į tarptautinį skrydžių centrą, koks kai skrydis. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba viską galėtų išsiaiškinti, ir tam nėra jokių kliūčių, tačiau nurodyta, jog niekas nebus tiriama. (Raštas pridedamas, priedas Nr. 2).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo   str., asmuo gali kreiptis  į teismą, jeigu valstybės įstaiga vilkina atsakymo pateikimą. Man atsakymas turėjo būti suteiktas per 30 darbo dienų. Atsakyme turėjo būti nurodytos priežastys, kodėl mano naujas skundas nėra tiriamas. Pridedu skundus, teismas gali matyti, jog tai nėra tie patys pranešimai. Tas pats pranešimas būtų jeigu tą patį jau siųstą pranešimą dar kartą būčiau pateikęs. Kaip matome iš priedų nr. 3 ir Nr. 4, tai nėra tie patys pranešimai, todėl taip yra pažeista Administracinė procedūra, jeigu STT save laiko administracine valstybės įstaiga, ir man nebuvo duotas atsakymas pagal mano naują pareiškimą, kuris iš esmės labai skyrėsi nuo pirmojo, buvo be  to parašytas netgi kito asmens, man buvo parengtas, todėl net ir stilius, ir struktūra rašto visai kita. 

Pridedu STT atsakymą, ir savo skundus, kad matytųsi, jog aš iš esmės ne dėl Prezidentės veiksmų kreipiausi o dėl visuomeninio turto, kuris yra specialios paskirties, ir naudojamos daugiausiai visuomenės labui, naudojimo. Todėl STT atsisakymas tirti visuomeninio turto naudojimą galimai ne pagal paskirtį yra neteisėtas, todėl STT įpareigotinas tinkamai išnagrinėti mano pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą.

Remiantis išdėstytu, teismo prašau:

1. Įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą išnagrinėti mano 2015 11 18 pranešimą ir pagal įstatymų reikalavimus pateikti man motyvuotą atsakymą.

PRIDEDAMA:

1. Skundas teismui (2 egz.)

2. STT 2015 10 20 atsakymas (2 egz.)

3. STT 2015 11 30 atsakymas (2 egz.)

4. 2015 11 18 pranešimas (2 egz.)

5. 2015 10 pranešimas dėl Spartan naudojimo ( 2 egz.)

6. Naujas 2015 11 25 pranešimas dėl Spartan naudojimo (2 egz.)

Aurimas Drižius

 

 

Kaip Generalinė prokuratūra “traukia” prezidentę nuo atsakomybės?

2015-12-15 gavau Generalinės prokuratūros ONTT vyr. prokuroro pavaduotojo R.Petrausko raštas, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano prašymą „dėl galimai nusikalstamos veikos LR BK 228 str.“, nenurodant apskritai jokių motyvų, kodėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šiame rašte nurodyta, kad mano skundai buvo išnagrinėti vadovaujantis viešojo administravimo taisyklėmis. Nors aš prašiau priimti procesinį sprendimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek STT, tiek ir Generalinė prokuratūra išsisukinėjo nuo tokio sprendimo, atsirašinėdamos raštais.

Dar pernai  rugsėjo 20 d. kreipiausi į STT, pranešdamas, kad visas Dalios Grybauskaitės „dvaras“ – prezidentė kartu su artimiausia aplinka, net su Krašto apsaugos ministru Juozu Oleka-  žiūrėti Europos krepšinio finalo Lilyje skrido su Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvu „Spartan“. Nurodžiau, kad tai yra akivaizdžiausias piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – vadinamas elitas pasinaudojo tarnybine padėtimi, kad nuskristi pažiūrėti krepšinio KOP lėktuvu. Neaišku, kiek mokesčių mokėtojams kainavo šis turizmas, tačiau aišku, kad karinių oro pajėgų panaudojimas turizmui ir krepšinio žiūrėjimui yra aiškus pasinaudojimas tarnybine padėtimi. Kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas pagal BK 228 straipsnį. (Piktnaudžiavimas). 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

T.y. prezidentė D.Grybauskaitė arba jai pavaldūs valstybės tarnautojai  nurodė karinėms oro pajėgoms nugabenti juos į Prancūziją vien tam, kad su gauja savo gerų bičiulių jie galėtų pažiūrėti finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes. Jokių tarnybinių pareigų jie ten neatliko, o tik ištaškė dešimtis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad galėtų pamatyti šį reginį.

2015-10-08 raštu man atsakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius. Jis  nurodė : „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.“ Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnyje nustatyti pagrindai pradėti apkaltos procesą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento imunitetas jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Atitinkamai, dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškiname, kad šiuo atveju STT negali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normas ir spręsti dėl procesinio sprendimo, (pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-583-08).

Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Respublikos Prezidentas aprūpinamas specialios paskirties lėktuvu. 

Taip pat informuojame, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Šiuo atveju STT nei pradėjo, nei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik nukreipė mane į administracinį teismą, kuris šioje byloje nieko negali nuspręsti.

Suprantama, kad Respublikos Prezidentas turi imunitetą, t.t. ir negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau paties prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei nebuvo nurodyta, kad tirti reikia tik Prezidentės veiklą (o net jeigu ir taip), tai nereiškia, kad prokuratūra ir STT turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fakto – neteisėto karo orlaivio naudojimo.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, aiškėtų, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, kas tai padarė ir ar pakankamas pagrindas pareikšti įtarimus kam nors. 

Jei ikiteisminiame tyrime paaiškėtų, kad ir Respublikos Prezidentė atliko galimai nusikalstamas veikas, tai prokuroras spręstų, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl apkaltos Respublikos Prezidentei, kad galima po to jai būtų galima pareikšti įtarimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Išvada paprasta – STT vien formaliais samprotavimais apie Prezidentės statusą neturi teisės atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akivaizdaus fakto, t.y. neteisėto karo lėktuvo panaudojimo. Galimai nusikalstamas veikas galėjo atlikti ir, matomai, atliko ir kiti asmenys. Todėl motyvuotai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą STT ir prokuratūra galėjo tik surinkus papildomus duomenis. Bet spręsti, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik pareigūnas, kuris žino, kad nusikalstamą veiką atliko tik Respublikos Prezidentė ir daugiau niekas kitas. Bet ir tokiu atveju įstatymas pareigūnų neatleidžia nuo pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą, jei apie galimai padarytą nusikaltimą yra bent kiek duomenų ar faktų. O faktas akivaizdus.

Atkreiptinas dėmesys, kad STT atsakymas nėra BPK reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas. Tai tik atsakymas, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos (faktiškai STT konstatuoja, kad nusikaltimas padarytas ir kad Prezidentė tikrais kalta) negalima Respublikos Prezidentės atsakomybė, išskyrus apkaltą. Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti surašytas procesinis dokumentas – ATSISAKYMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ, kuris skundžiamas prokurorui, bet ne atsakymas, kuris skundžiamas administraciniam teismui. Tad STT atsakymas yra bandymas neatlikti įstatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos priimti BPK nustatytą procesinį dokumentą – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Remiantis išdėstytu, prašiau priimti procesinį dokumentą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto karo orlaivio panaudojimo – turistinės išvykos į Lilį, Europos krepšinio čempionato finalą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, nesurašiusi tinkamo procesinio dokumento, 2015 11 30 paprastu raštu Nr. 4-01-8483 man atrašė, jog nepradės ikiteisminio tyrimo, nes esą jau kartą pasisakė dėl tokio paties turinio rašto.

Praeitą kartą man Specialiųjų tyrimų tarnyba parašė, jog Dalia Grybauskaitė yra neliečiamas asmuo, todėl jie neturi teisės nieko tirti, kas yra su ja susiję, jeigu prašoma iškelti jai bylą. Tas atsakymas buvo laiško – rašto formos, kurio neįmanoma buvo apskųsti BPK tvarka.

Todėl aš pasitaręs su teisininkais, surašiau pranešimą, jog naudojama galimai neteisėtai Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų nuosavybė, nenurodant tokio naudojimo pagrindo.

Į teisininkės Kristinos Sulikienės paklausimą Krašto apsaugos Viešųjų ryšių tarnyba nurodė, jog jai atsakys Prezidentūros Kanceliarija, tačiau pastaroji neatsakė: koks yra teisinis pagrindas, kad galima buvo be jokio tarptautinės politikos vizito naudotis KOP turtu, taigi ir visų mūsų mokesčių mokėtojų, nuosavybe.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba neteisingai save pristato kaip viešojo administravimo įstaigą, ir nepagrįstai teigia, jog viskas sprendžiama pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo yra priimamas BPK tvarka.

STT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuriai pavesta dirbti pagal konkrečius piktnaudžiavimo tarnyba BK straipsnius (228-229 str.), todėl šita įstaiga privalo priimti nutarimą, o ne atsiųsti bendro pobūdžio informacinį laišką, kodėl ji nenori nieko dirbti, turėdami aukščiausias valstybės tarnautojų kategorijas, ir gaudami papildomą finansavimą, ne taip, kaip kitos įstaigos.

Pirmasis raštas buvo informacinio pobūdžio laiškas, kuriame nurodyta, jog STT nesugeba vertinti veiksmų, jeigu juos atliko Dalia Grybauskaitė.

Tai buvo vėlgi ne nutarimas, o nuomonė: grįsta baime prarasti postus ir pinigus, priedus, dotacijas, nes STT vadą skiria ir atleidžia Prezidentė Seimo pritarimu.

Todėl buvo perrašytas pranešimas, ir jo turinys nėra analogiškas, nes galų gale, jį rašė teisininkas, ir surašė visai kitus aspektus: būtent, dėl neteisėto KOP turto naudojimo, neturint tam jokio legalaus pagrindo.

STT bendro pobūdžio laiškas – raštelis yra ne tik BPK pažeidimas, bet ir toks pats piktnaudžiavimas tarnyba, kaip ir minimi faktai mano kreipimęsi.

Dėl pranešimo apie nusikaltimą yra priimamas nutarimas, arba pradėti ikiteisminį tyrimą (LR BPK 166 str., arba atsisakyti jį pradėti (LR BPK 168 str.) Visais atvejais vadovaujamasi Generalinio prokuroro rekomendacija dėl ikiteisminio tyrimo pradžios (file:///C:/Users/Hp/Downloads/IT-pradzia-registr 2008-08-11 .pdf). Remiantis šia rekomendacija, esant neaiškumams, ikiteisminio tyrimo įstaiga turi apklausti asmenis, ir išaiškinti klausimo esmę, o ne iš karto atsisakyti pradėti tyrimą.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik jeigu yra tam pagrindai, numatyti LR BPK 3 str. 1 d. 3 p., – jog nepadaryta jokia nusikalstama veika. STT rašydama man raštelį – laišką, nieko panašaus nemotyvavo, o praeitame raštelyje net nesugebėjo suformuluoti turinio ir formos, kad tai būtų galima laikyti nutarimu. Todėl aš kaip inicijuojantis baudžiamąjį procesą asmuo, turiu teisę būti išklausytas BPK prasme, o ne viešojo administravimo prasme, kaip neteisingai rašo direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, tarsi niekada nebūtų studijavęs baudžiamojo proceso pagrindų. Labai keista tad matyti, jog STT save laiko viešojo administravimo ir atsirašinėjimo įstaiga, kuri esą nieko nesusigaudo apie Baudžiamojo proceso pagrindus, ir principus, nors yra IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGA.

Nepaisant visų susirašinėjimų ir raštų, tiek GP, tiek ir STT akivaizdžiai ignoruoja įstatymo reikalavimus – priimti sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi fakto – KOP lėktuvo panaudojimo pramogai – skrydžiui stebėti Europos krepšinio čempionato.

Tokie atsirašinėjimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų nurodytai informacijai patikrinti, tam, kad būtų galima objektyviai ir pagrįstai ją paneigti ar patvirtinti, todėl darytina išvada, kad nebuvo visapusiškai aiškintasi dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str., nebuvo išnaudotos visos procesinės priemonės surinkti pakankamai medžiagos patvirtinančios valstybės tarnautojų galimus nusikalstamus veiksmus.

Prokuroras, gavęs pareiškimą su išdėstytomis aplinkybėmis ir pagrįstomis piliečio, kurį turėtų ginti teisėsaugos institucijos, abejonėmis dėl valstybės tarnautojų  veiksmų teisėtumo naudojantis KOP lėktuvu, turėjo įsitikinti ar procese tikrai nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriuos aš nurodžiau. 

Duotuoju atveju, prokuroras neatliko jokių pareiškimo patikrinimo ir leistinų tyrimo veiksmų (BPK 168 str. 1 d.), tuo tarpu remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės dalis (Konstitucinio teisme 1995 m. sausio mėn. 24 d. nutarimas) nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktika, tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams kiltų pareiga atlikti veiksmingą tyrimą, užtenka asmens „tikėtinų teiginių“, kuriuos privaloma patikrinti ir nustatyti jų realų egzistavimą. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtų buvę galima teigti, ar teisėtai buvo panaudotas KOP lėktuvas.

Kai šis prašymas buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėja G.Didjurgienė gražino mano skundą, nurodydama, kad R.Petrausko raštas „nėra nutarimas ir laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, kurio apskundimo ikiteisminio tyrimo teisėjui įstatymas nenumato“.

 

Facebook komentarai
Back To Top