skip to Main Content

Kaip naujai D.Grybauskaitės „iškeptas“ teisėjas D.Pranka slepia sunkius nusikaltimus

 

Aurimas Drižius

Sunkių nusikaltimų, tarp jų valstybės išdavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo – dengimas Vilniaus miesto apylinkės teisme tapo tradicija – tai daro neseniai D.Grybauskaitės į šias pareigas paskirti neapsiplunksnavę jaunuoliai, save išdidžiai vadinantys „teisėjais“ ir sprendžiančiais ‚Lietuvos Respublikos vardu“.  

Tiesa, visa jų išmintis baigiasi, kai reikia paneigti skunde išdėstytus motyvus – tada šie gudruoliai parašo „tai tik subjektyvi nuomonė“.

 

Kreipiausi su skundu į Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodydamas visą eilę prokurorų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų, o šis teismas, kaip jau tapo įprasta, atmetė mano skundą, nieko nepasisakydamas dėl mano nurodytų aplinkybių, toliau slėpdamas visą eilę sunkių nusikaltimų. 

2016-05-25 kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visos eilės nusikalstamų veikų, kurias atliko tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros darbuotojai.

Tačiau Generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė 2016-06-06 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano prašymą, nenurodydama apskirtai jokių motyvų. Mano pateikti dokumentai, įrodantys prokurorų nusikalstamą aplaidumą, ir tarnybos pareigų neatlikimą, buvo įvardinti kaip „subjektyvi mano nuomonė“. Todėl toks prokurorės Beinarytės sprendimas turi būti naikinamas, ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Skunde nurodžiau, kad jau daugiau nei dešimt metų su persekiojamas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko, kuris melagingu prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą ir paprašė įvesti cenzūrą, t.y.  uždrausti rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių naftą“ ir jos privatizavimu. Nors pats tuo metu buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas ir asmeniškai vadovavo visam šios įmonės privatizavimo procesui.

Teisėjas Pranka apie tai nieko nepasisako.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios cenzūros.

Kreipiausi dėl konkrečių Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Čapliko, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų Ramučio Jancevičiaus, Juliaus Rėksnio veiksmų, dengiant šiuos A.Sadecko nusikaltimus, ištyrimo. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Zojos Monid, Jolantos Vėgelienės, Faustos Vitkienės nusikalstamos veikos, numatytos BK 300, 229 str.  – dokumento klastojimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

T.y. pilietis Alvydas Sadeckas, būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, dar 2008-01-21 kreipėsi į teismą, kad man, Aurimui Drižiui, būtų uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ skelbti straipsnius, kuriuose pilietis A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu bei Gedemino Kiesaus nužudymu. Teismas patenkino šį piliečio A. Sadecko skundą ir uždraudė man savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ spausdinti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

T.y. Vilniaus apylinkės teismo teisėja R.Vancevičienė, patenkinusi piliečio A. Sadecko skundą, šioje civilinėje byloje jo prašymu įvedė spaudos cenzūrą, ką draudžia tiek Konstitucijos 44 str., tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Vien už tai, kad nepaisiau šios cenzūros, ir toliau rašiau straipsnius ir pateikiau dokumentus apie piliečio A.Sadecko ir jo privačios firmos dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme, ir pateikiau įrodymus, buvau nuteistas net septynis kartus, ir šiuo metu esu teisiamas dar trijose bylose. Visuose šiose bylose pilietis A. Sadeckas davė galimai melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. 

Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama.  Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos.

Žinoma, kad teisėjas Pranka apie tai nieko nepasisako, ir toliau dengia savo kolegų – to paties teismo teisėjų nusikalstamą veiką.

Išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos (toliau – Teisėjų kolegija) 2015 10 01 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 nutartyje yra konstatuotos svarbios esminės aplinkybės ir įstatymo aiškinimo nuostatos, reikšmingos civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. priimtam sprendimui (toliau – Sprendimas).

Nors Teisėjų kolegija nekvestionavo įsiteisėjusio teismo Sprendimo, tačiau pažymėjo, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, reikšmingos aplinkybės yra tai, koks sprendime suformuluoto draudimo konkretus turinys, kokios to draudimo nevykdymo galimybės – „Iš aptariamojo teismo Sprendimo matyti, kad draudimas yra bendro pobūdžio, jame aiškiai neįvardintos konkrečios draudimo įgyvendinimo aplinkybės, tuo tarpu iš BK 2 straipsnio nuostatų išplaukia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – tai nustatytas asmens kaltumas už konkrečią nusikalstamą veiką.“

Akivaizdu, kad Sprendime įtvirtintas draudimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje išsakytiems argumentams. O būtent –„… bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių – teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.“

Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 4 str. 1 d.). Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę; to paties Įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse.

Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio Teismo 2004 01 26 d. nutarimas, 2005 09 29 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog įsitikinimų išraiškos laisvė, informacijos laisvė nėra absoliučios, jomis negali būti piktnaudžiaujama, tačiau ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija ne tik pateikė svarią ir aiškią teisinę koncepciją asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją atžvilgiu, akcentavo reguliuojančias šiuos teisinius santykius įstatymines nuostatas, bet ir kelis kartus paminėjo  Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ydingumą dėl jame suformuoto draudimo abstraktumo.

 

Dėl prokuroro D.Čapliko dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo

prokuroras D.Čaplikas – dešinėje, jau seniai aptarnauja A.sadecką

 

Į visus mano prašymus atnaujinti minėtas baudžiamąsias bylas dėl cenzūros Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Čaplikas atsirašinėjo melagingais raštais, slėpdamas A.Sadecko galimai nusikalstamą veiklą.

Pvz., nors prokurorui buvo išaiškinta, kad minėtas Vilniaus miesto teismo draudimas yra neteisėtas, įvedęs cenzūrą, ką galiausiai paaiškino išplėstinė LAT kolegija, tačiau prokuroras D.Čaplikas, ignoruodamas įrodymus, mažiausiai penkis kartus atsisakė atnaujinti minėtas baudžiamąsias bylas. Pvz., 2014-02-21 rašte Nr. 17.2-2363 D.Čaplikas rašo, kad „jūsų nurodytos aplinkybės, kad teismas jums uždraudė spausdinti straipsnius, siejamus su tam tikrais A.sadecko veiksmais, nereiškia spaudos cenzūros…jūs nepateikėte jokių duomenų, kad teismas, be jokio įstatyminio pagrindo, būtų uždraudęs jums straipsnius, siejamus su A.sadecku, todėl nėra pagrindo laikyti, kad baudžiamosiose bylose, kuriose buvote nuteistas, buvo aiškiai netinkamai pritaikytas įstatymas“.

Tokie prokuroro D.Čapliko melagingi raštai, taip pat faktas, kad jis palaikė man valstybinį kaltinimą minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje mane išteisino jau minėtą LAT išplėstinė kolegija, reiškia, kad D.Čaplikas tyčia ir melagingai dengė galimai nusikalstamą A.Sadecko veiklą –  jo skundus ir parodymus, tyčia neatliko savo tarnybinių pareigų, dėl ko man buvo padaryta milžiniška žala – buvau daug kartų nuteistas pagal A.Sadecko skundus ir parodymus, mano šeimos turtas – sklypas Vilniaus rajone buvo parduotas varžytinėse už skatikus.

Prokurorė Beinarytė nurodė, kad „toks neigiamas procesinių veiksmų ar sprendimų vertinimas nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir laikytinas pareiškėjo nuomonė“.

Teisėjas Pranka nurodo, kad visi mano paminėti faktai „nepatvirtina prokurorų nusikalstamo aplaidumo ar tarnybos pareigų neatlikimo fakto“.

Atkreipiu teismo dėmesį, kad tai nėra mano nuomonė, o Lietuvos Konstitucijos 25 str., 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 str. aiškiai nurodo, kas yra cenzūra, ir kad ji yra uždrausta. Tačiau tiek prokuroras D.Čaplikas, tiek ir prokurorė Beinarytė ignoruoja įstatymo reikalavimus, vadina juos „mano subjektyvia nuomone“. Tai yra akivaizdus įstatymo laužymas ir tarnybos pareigų neatlikimas. 

Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. 

Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.). 

Atsakant į klausimą, ar kaltinamas asmuo tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas pareigas, būtina tai pagrįsti ne tik jų veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, bet ir įvertinti būtinumą veikti tarnybos ir kitų asmenų interesams užtikrinti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. 

T.y. prokuroras D.Čaplikas, žinodamas, kad palaiko galimai melagingą A.Sadecko skundą, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, tyčia palaikė šią cveiką, ko pasėkoje aš buvau ne kartą nuteistas, ir patyriau didelę žalą.

 

 „Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad „Įrašymas į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių arba surašymas suklastoto dokumento, žinomai suklastoto dokumento patvirtinimas antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, arba kitoks oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas – baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Todėl D.Čaplikas padarė ne tik nusikaltimą, įvardijamą kaip tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau ir nusikaltimą, BK įvardijamą kaip 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. T.y. D.Čaplikas tyčia, žinodamas, kad rašo melagingą raštą, savo nutarimais nurodydavo, kad minėtas teismo sprendimas dėl cenzūros nėra cenzūrą. Prokuroras negalėjo nesuprasti, kad teismo sprendimas „uždrausti rašyti straipsnius apie A.sadecką“ yra laikytinas cenzūra, nes Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad „Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos“, o Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad c Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos tūrinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Dėl galimai melagingų A.Sadecko parodymų

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-989/2016 priėmė nutartį, kuria pripažino, kad mano teiginiai „Laisvame laikraštyje“, tokie kaip „..teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai.„<…> Visose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo A. Sadeckas davė melagingus parodymus…“ atitinka tikrovę ir nešmeižia A.Sadecko.

T.y. A.Sadeckas, padavęs teismui skundą, uždraudžiantį jį sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, visose baudžiamosiose bylose davė parodymus, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs.

Galiausiai Vilniaus apygardos teismas prejudicine nutartimi pripažino, kad A.Sadeckas dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai klastoja savo nutartis A.sadecko naudai“.

Todėl remiantis minėta nutartimi, prašau atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. Nr. 10-9-324-13. 2013-03-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismas buvo nurodęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų A.sadecko parodymų, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra tą tyrimą nutraukė, neatlikusi nė vieno procesinio veiksmo, o pats A.sadeckas viešame teismo posėdyje tyčiojosi iš tokio teismo sprendimo, sakydamas, kad tai „laikinas nesusipratimas“.

 

Todėl remiantis Vilniaus apygardos teismo 2013 03 15 nutartimi, kuria nurodyta panaikinti prokurorų atsisakymus vykdyti ikiteisminį tyrimą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 10 01 nutartimi Nr. 2K-7-205-222/2015 teisminio proceso Nr. 1-10-9-00213-2013-3, kuri rodo Alvydo Sadecko veiksmų tęstinumą, ir jog pasekmės jaučiamos iki šios dienos, ištisai reikia su juo bylinėtis ir civiline ir kitokia tvarka įrodinėti, jog jis „AB Mažeikių naftos“ akcininkas, yra susijęs su AB „Mažeikiu nafta“, nors jis ir mano priešingai – taip pat remiantis nauju Alvydo Sadecko skundu teismui, jog mano minėti sakiniai, dėl kurių aš išteisintas, dabar traktuotini kaip šmeižtas (pakartotinis kreipimasis  į teismą tuo pačiu pagrindu, dėl tos pačios veikos, ir dar grįstas melagingais parodymais) – atnaujinti ikiteisminį tyrimą NR. 10-9-324-13.“

Dėl prokurorės Kišinienės neteisėtų veiksmų

Prokurorė Kišinienė sąmoningai tempė laiką, ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimai  melagingo A.Sadecko skundo, kol suėjo šio nusikaltimo senatis. Kai senatis suėjo, prokurorė taip ir parašė : „suėjo senatis“, ir nutraukė tyrimą. Neatnaujinus tyrimo, neįmanoma spręsti, padarė kokią veiką Kisinienė ar ne: jos tarnybinės atsakomybės klausimą, kai ji, nesant pagrindų, nutraukė tyrimą, nors akivaizdžiai buvo duodami melagingi parodymai, aiškinimai, be to, Kisinienė net nepasisakė, jog aš kalbu apie pareiškimus, pasisakymus bylose – tai čia galima spręsti tik atnaujinus tyrimą.

Prokuroras Čaplikas iš viso nepasisakė, dėl ko aš kreipiausi: o būtent,  kad atsakovas Sadeckas vėl kreipėsi su galimai melagingu skundu prieš mane.

Dar viena nauja aplinkybė, įrodanti, jog Sadeckas ištisai daugybiškai melagingai kreipiasi ir pažeidinėja LR BK 235 str., yra Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2016 02 04 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 05 11 nutartys, kuriose pažymėta, jog aš rašydamas straipsnius ir kritikuodamas teismų sprendimus, nešmeižiau A. Sadecko, Teismas pažymėjo, jog A. Sadeckas nepagrįstai save sieja su mano rašomais straipsniais, vien dėl to, jog juose yra minimas, aptariant prieš mane iškeltas bylas.

 

Dėl nusikalstamų Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juliaus Rėksnio veiksmų

prokurororas J.Rėksnys, kuriam magnolija spaudžia ranką, nurodė, kad „ „nėra duomenų, kad A.Sadeckas būtų galėjęs daryti įtaką „Mažeikių naftos“ privatizavimui“, nors žinojo, kad A.sadeckas keitė privatizavimo įstatymus

 

Prokuroras  Julius Rėksnys 2012-12-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A.Sadecko atžvilgiu, melagingai nurodydamas, kad „A.Sadecko veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str.“. Be to, J.Rėksnys melagingai nurodė, kad „nėra duomenų, kad A.Sadeckas būtų galėjęs daryti įtaką „Mažeikių naftos“ privatizavimui“. Prokurorui J.Rėksniui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, būdamas „Mažeikių naftos“ akcininkų, kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta“, o vėliau taisė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymą, pats šį įstatymą taisydamas. Net po to, kai Vilniaus apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad „A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo“, prokuroras J.Rėksnys melagingai nurodė „nėra tokių duomenų“.

Tokiais savo veiksmais J.Rėksnys padarė nusikaltimą pagal BK 229 straipsnį. Tarnybos pareigų neatlikimas. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, ir pagal 300 str. – dokumento suklastojimas.

Teisėjas Pranka nurodo, kad „neigiamas procesinių dokumentų vertinimas nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“.

Dėl tokių prokuratūros nusikaltimų patyriau didžiulę žalą – buvau nuteistas šešis kartus vien už tai, kad atlikau savo profesinę pareigą – rašiau straipsnius apie neteisėtą A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime. 

Dėl nusikalstamų Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismo teisėjų veiksmų

Nuo 2008 m. jau penkis kartus kreipiaus į teismą, kad būtų panaikinta cenzūra, tačiau visus kartus Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjai jau atvirai klastoja dokumentus, norėdami atmesti mano skundą. 

Mano argumentų – minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas – teisėja Z.Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad  „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio.   Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą   teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos“.

Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą.

Teisėja Z.Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio“.

Kai apskundžiau šį Z.Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R.Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais.

T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje melagingai nurodo, kad „…Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (T.4, b.l. 126) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios…“.

T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis.  Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.

Nuo 2009 m. jau penkis kartus kreipiausi į Vilniaus apylinkės teismą, kad ši civilinė byla būtų atnaujinta ir cenzūra panaikinta. Tačiau visi Vilniaus apylinkės teismo teisėjai, nagrinėję šią bylą, atmetė mano prašymus neteisėtais ir absurdiškais motyvais. Pvz., pirmą kartą mano prašymą atnaujinti bylą nagrinėjęs teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės“, todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas. 

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią bylą, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis“. Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą juos žinoti anksčiau, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A.Sadecko, nei prokuratūros“, kreipiausi dar kartą, kad šis draudimas – rašyti tiesą apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime – būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią civilinę bylą, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. T.y. teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A.Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo – teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A.Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“ – „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. O Sadeckas asmeniškai atliko visus „Mažeikių naftos“ privatizavimo sandorius ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras“ valdė „Mažeikių naftą“, t.y. teikė valdymo paslaugas.

Tokiu būdų teisėjos Z.Monid, J.Vėgelienė, Fausta Vitkienė  padarė nusikaltimą, kurį apibrėžia Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis „Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad „Įrašymas į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių arba surašymas suklastoto dokumento, žinomai suklastoto dokumento patvirtinimas antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, arba kitoks oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas – baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda. 

BK 300 str. numato, kad tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.). Teisėja Z.Monid į savo nutartį įrašė melagingą informaciją, kad minėtos aplinkybės nėra nustatytos, ir patvirtino ją savo parašu, t.y. teisėja Z.Monid padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „oficialaus dokumento suklastojimas“.

 

Dėl tėvynės išdavimo

 

2001m. rugpjūčio 2d. LR Seime buvo priimtas Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr.68-2469). A.Sadeckas buvo šios įstatymo projekto autorius, ką pats pripažino ir savo parodymuose teismo proceso metu. Beje, A.sadeckui asmeniškai pataisius šį projektą, Seimo NSG komitetas jo nesvarstė, ir jam nepritarė, nors tai turėjo būti daroma pagal Seimo statutą, o Seimo nariai, net neskaitę šio projekto, už jį balsavo. Vėliau, kai „Williams“ pardavė „Mažeikių naftos“ akcijas Rusijos naftos kompanijai „Jukos“ tai buvo šokas Vyriausybei ir Seimui – niekas nesitikėjo tokios įvykių eigos. 

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies paskutiniąja nuostata buvo pakeista Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. 

Pastaroji dalis buvo papildyta nuostata: „Akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio “Nacionalinio saugumo pagrindai” 1 dalies 4 skyriaus skirsnio “Ekonominė politika” apribojimų“. 

Minėta nuostata LR Seimui ir Vyriausybei buvo suteikta teisė preferencijas teikti į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ investuojančiam ne tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam, bet ir tokių kriterijų neatitinkančiam užsienio kapitalui. 

Priimto įstatymo aukščiau paminėta nuostata kelias į visišką “Mažeikių naftos” nuosavybę bei valdymą buvo atvertas subjektams šalių, iš kurių tiekiami energetiniai ištekliai, t.y. monopoliniams žaliavų tiekėjams, nelegalios kilmės pinigams ir investicijoms, lengvatinio mokesčių tarifo valstybėse bei zonose įregistruotoms ofšorinėms korporacijoms, slepiančioms savo kapitalo kilmę, įsteigėjus bei akcininkus. 

Priimto įstatymo aukščiau paminėta nuostata buvo įgyvendintas Lietuvos politikų, jų rėmėjų bei verslo partnerių, įskaitant visų pirma verslo partnerius iš „Williams“, nusikalstamas planas iš valstybės pasisavintą ir apgaule užvaldytą Mažeikių naftos kompleksą perparduoti Rusijos naftos koncernui „Jukos“. 

Įstatymų leidėjų, įskaitant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką, aukščiau paminėti veiksmai laikytini veikimu prieš Lietuvos Respubliką, tokie veiksmai buvo atlikti tyčia ir atitinka LR baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio nuo 2000m. spalio 25d., 118 straipsnyje aprašyto nusikaltimo požymius. 

Už tokią nusikalstamą veiklą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.

Slėpdamas savo galimai nusikalstamą veiką, A.sadeckas padavė „prevencinį ieškinį, kuriuo prašė teismo uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vėliau davė melagingus  parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtų privatizavimu. Galimai už tokias paslaugas A.sadeckui buvo mokami didžiuliai pinigai – savo privačių interesų deklaracijoje (kopija pateikiama) jis nurodo investavęs savo lėšas į kelias dešimtis užsienio fondų.

Teisėjas Pranka apie tai nepasisakė nė žodeliu, tiesiog nutylėjo, nes niekaip negalėjo paneigti skunde išdėstytų motyvų. 

Remiantis išdėstytu, prašau Vilniaus apygardos teismo panaikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2016 06 06 nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Prankos nutartis ir nurodyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių ir sunkių A.Sadecko ir jo organizuotos nusikalstamos grupuotės prokuratūros ir teismuose veiklos pagal mano išvardintus BK straipsnius.

Priedas – A.sadecko deklaracija

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top