skip to Main Content

Kaip mafijinė teisėsauga persekioja Aurelijų Beržinį?

Aurimas Drižius

 

Buvusio generalinio prokuroro ir dabartinio Apeliacinio teismo teisėjo Algimanto Valantino įtariamus nusikaltimus dengiant nusikaltėlius atskleidęs buvęs VSD pareigūnas Aurelijus Beržinis buvo vasario 5 d. sulaikytas Kauno policijos.

 

A.Beržinis už savo profesinę veiklą kovojant su mafijine teisėsauga buvo ne kartą suimtas, tačiau galiausiai įrdydavo, kad visos tos bylos jam sufabrikuotos, keršijant už bekompromię kovą su taip vadinamą lietuviška „teisėsauga“.

 

Tačiau paskutinis Kauno apygardos teismo sprendimas suimti A.Beržinį buvo tikras nesusipratimas, paskutinis mafijinės teisėsaugos pasispardymas prieš savo kolapsą.

 

Paaiškėjo, kad teismas nusprendė suimti A.Beržinį byloje dėl „nepagarbos teismui“, kurioje jį jau du kartus išteisino Aukščiausias teismas, neradęs jokios jo kaltės, ir gražinęs bylą tam pačiam Kauno apygaardos teismui.

Aurelijus Beržinis šioje byloje yra kaltinamas tuo, kad dar  2010 m. vasario 24 d. savo pareiškime civilinėje byloje  Jonavos rajono apylinkės teismui, savo skunde „viešai raštu užgauliai pažemino Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Jūratę Bučmienę ir Lidiją Deksnienę dėl jų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, nepagrįstai kaltindamas jas nemokant elementarių matematikos veiksmų, užsiimant turto prievartavimu ir plėšikavimu, bei Jonavos rajono apylinkės teismo teisėją Larisą Tamulionienę ir antstolę Ramunę Mikliušienę dėl jų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, nepagrįstai kaltindamas jas bendrais veiksmais užsiimant turto prievartavimu, šiais savo pareiškimais, žeminančiais teisėjų garbę ir orumą bei diskredituojančiais visą teisingumo sistemą, demonstravo nepagarbą teismui, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 232 str.“.

Šis kaltinimas gal ir skamba gėrsmingai, tačiau teisme A.Beržinis įrodė, kad visi jo teiginiai pagrįsti faktais – minėtos teisėjos iš tiesų smarkiai apsiriko, skaičiuodamos A.beržiniui paskirtos baudos ir atlyginimo antstoliui dydžius, dėl ko A.Beržinio banko sąskaitos buvo areštuotos, o pinigai dingo.  

Ši byla buvo nagrinėjama Kaišiadorių apylinkės teisme, kurios pirmininkei E. Dambrauskaitei buvo pasiūlyta „išsipirkti“  generalinio prokuroro postą (tačiau pati teismo pirmininkė atsisakė duoti bet kokius parodymus). Šis  teismas į kalėjimą už „nepagarbą teismui“  pasiuntė Aurelijų Beržinį, kuris tik įvardino daiktus tikraisiais vardais – įvardino plėšikais teisėjas, dėl kurių neteisėtų nutarčių jis buvo apvogtas antstolės. Nors A.Beržinis įrodė, kad pinigus prarado, nes teisėjai nemokėjo „elementarių aritmetikos veiksmų“, ir  Aukščiausias teismas ir išteisino A.Beržinį, tačiau E. Dambrauskaitės vadovaujamas Kaišiadorių apylinkės teismas nusispjovė ant įstatymo, ir nurodė A.Beržinį suimti. Ar galėjo apie tai nežino teismo pirmininkė E. Dambrauskienė? 

„Ji yra Kaišiadorių teismo pirmininkė, kuri ir organizavo šią bylą, – mano pats A.Beržinis, – ją dabar ir kelia į generalinius prokurorus tik todėl, kad Aukščiausias teismas nebedarytų tokių fokusų ir nenaikintų nuosprendžių. E. Dambrauskienės vadovaujamame teisme – toks teisinis brokas, kad nebėra kur dingti“.

Dar vienas D.Grybauskaitės pasirinkimas – Kauno apygardos teismo pirmininkas Meilutis taip pat Seimui labai meiliai kalbėjo, koks jis bus nepriklausomas ir savarankiškas. Tačiau šio teismo nuosprendžiai tik rodo, kad jis yra įrankis kovoti su teisingumo siekiančiais žmonėmis.

Visą šią istoriją apie E. Dambrauskienę ir Meilutį papasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis. Jam iki šiol keršija prokuratūroje ir teismuose įsitvirtinusi mafija už tai, kad A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, buvusį generalinį prokurorą ir dabartinį Vilniaus apygardos teismo teisėją Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai ¬ jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai ¬ aut. pastaba). Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė (o jėzau, rajone nebus kam dirbti“). Dar vienas A.Beržinio demaskuotas veikėjas ¬ Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius, sodinęs į kalėjimą žmones, kurie nesutikdavo atsisakyti savo turto prokuroro naudai.

Ši prokurorų ir teisėjų mafija neliko skolinga – ¬ pagal melagingus skundus A.Beržinis buvo nuteistas ir praleido kalėjime kelis metus. Tik po kelių metų A.Beržiniui pavyko įrodyti, kad visa ši Kauno apygardos prokuratūros sufabrikuota byla yra neteisėta ir jis buvo išteisintas. Iki šiol ši mafija persekioja A.Beržinį ¬ – neseniai jis buvo suimtas vykdant E.Dambrauskaitės vadovaujamo Kaišiadorių teismo nuosprendį. Nors tą nuosprendį A.Beržiniui panaikino Aukščiausias teismas, E.Dambrauskienės vadovaujamas teismas išsiuntė nuosprendį vykdyti. Šioje byloje A.Beržinis buvo nuteistas už tai, kad savo skunde pasiskundė, jog teisėjai nemoka elementarios aritmetikos, prievartauja ir atiminėja turtą. Nors tuos dalykus A.Beržinis įrodė teisme, tačiau už tai, kad pavadino daiktus tikrais vardais, gavo 1,1 metų kalėjimo už „nepagarbą teismui“.

Aukščiausias teismas pernai sausio 20 d. nutartimi jau antrą kartą panaikino laisvės atėmimo bausmę  A. Beržiniui, kuris buvo nuteistas kalėti „už nepagarbą teismui“.

  

„Nepagarba teismui“ pasireiškė tuo, kad A.Beržinis įvardino plėšikais ir turto prievartautojais tas Jonavos teismo teisėjas, kurios pažeidė įstatymus, skaičiuodamos A.Beržiniui ir jo tėvui skirtas baudas.

 

Kalėjimo bausmę A.Beržiniui paliko galioti ir N.Meilučio vadovaujamas Kauno apygardos teismas, tačiau Aukščiausias teismas atkreipė dėmesį į įstatymų pažeidimus A.Beržinio byloje.

  

Kadangi jau vieną kartą Aukščiausias teismas buvo gražinęs šią bylą nagrinėti iš naujo, ir „įpareigojęs apeliacinės instancijos teismą išsiaiškinti, ar jo (A. Beržinio) išsakyti teiginiai traktuotini kaip užgaulus pažeminimas, ar jis veikė tiesiogine tyčia, ar nėra pagrindo veiką vertinti kaip mažareikšmę arba kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą. 

  

A.Beržinis,  remdamasis Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais nurodė, kad apie teisėjus negali būti skelbiama neobjektyvi, faktais nepagrįsta informacija, tačiau sąžininga kritiška nuomonė, net kai ji nėra pakankamai pagrįsta faktais, negali būti vertinama kaip nusikaltimas; savo nuomonės reiškimas yra demokratinės valstybės garantas. 

 

A.Beržinis pažymi, kad po 2010 m. vasario 2 d. teismo sprendimo teisėja J. Bučmienė nusišalino nuo tolesnio bylos nagrinėjimo, todėl antrą kartą pareikšti jai nušalinimo nebuvo pagrindo. Taigi pareiškimas dėl teisėjos J. Bučmienės nušalinimo į Jonavos rajono apylinkės teismą galėjo patekti per klaidą, o tai paneigia tyčios užgauliai pažeminti teisėją buvimą.

  

A.Beržinis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą taip ir neišsiaiškino, ar jo išsakyti teiginiai yra užgaulus pažeminimas, ar jie gali būti vertinami kaip mažareikšmė veika, ar jis tiesiogine tyčia siekė pažeminti teisėjus. Nors šis teismas pašalino dalį inkriminuotos veikos – dėl teisėjų apibūdinimo kaip nemokančių elementarių matematikos veiksmų, tačiau tai pripažino pati nukentėjusioji L. Deksnienė (teisėja). Be to, minėtos aplinkybės yra susijusios su turto prievartavimu ir plėšikavimu, kurį, pasak kasatoriaus, padarė teisėja ir antstolė.

  

Aukščiausias teismas sutiko su A.Beržinio argumentais ir bylą vėl gražino nagrinėti. Nurodė, kad tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Lietuvos baudžiamasis procesas garantuoja kaltinamojo teisę jam pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius).

 

A.Beržinis atsakė į LL klausimus:

– Tai kas gi nutiko, už ką tave suėmė?

– Išėjome su tėvu į kiemą pasivaikščioti, kai prie mūsų privažiavo automobilis, iššoko trys vyrukai, kurie pareiškė, kad mane sulaiko. Už ką sulaikote – paklausiau/ Jie pasakė, kad nežino, tik gavę tokią komandą. Paprašiau, kad tėvą palydėtų namo – tai žmogiški pareigūnai pasitaikė, palydėjo tėvą namo, paaiškino jam, kas nutiko. Kol jie vaikščiojo, aš tau paskambinau, ir pasakiau, kad nutiks. Pareigūnai nesikišo, net nepaėmę iš manęs mobilaus telefono. tada jie mane nuvežė į Vyriausiąjį policijos komisariatą, kur man paaiškino, kad yra Kauno apygardos teismo nutartis, ir kad toje byloje dėl nepagarbos teismui teismas man skyrė suėmimą. teismas nusprendė mane suimti, nes aš neatvykau į paskutinį posėdį. Nusiunčiau dokumentus, kad sergu, tačiau jie nebuvo patvirtinti, todėl teismas nustatė, kad tų dokumentų nelaiko pateisinančiais, todėl priėmė nutarimą mane suimti. gerai, tačiau jie nepaneigė pačio fakto – gydytojai nustatė, kad man šlapimo pūslėje akmuo, ir kad aš sergu. Ta liga sukelia tokius skausmus, ir kartais užeina didžiulis noras šlapintis. Operacija jį pašalinti paprasta, ir kaip tik man tuo metu buvo užėjęs priepuolis – užeina toks noras šlapintis, kad negali niekur eiti. Man operacija buvo paskirta po dviejų savaičių, todėl aš ir pasiunčiau teismui pranešimą, kad jeigu leis dvi savaites išvykti į Vokietiją, tai šioje šalyje pasidarysiu operaciją (A.Beržinis yra Lietuvos ir Vokietijos pilietis – aut. pastaba).

– Tačiau šioje byloje, kurioje teismas nurodė tave suimti, Aukščiausias teismas jau du kartus tave išteisino, ir jau suėjo senatis, tai kodėl jie tos bylos nenutraukia?

– Taip, seniausiai suėjusi senatis, tačiau teismas ieško sliekų ant asfalto. nežinau, ką jie nori padaryti – gal plauna savo mundurus? Gal nori padaryti taip, kaip jie mėgsta – pripažinti kaltu, ir paskui nutraukti bylą dėl senaties? Matyt, Kauno apygardos teismas, šešerius metus mane teisė už nusikaltimą, kurio nebuvo, ir dabar jie nori parodyti, kad jie neva vykdė teisingumą., ir kad ta byla nebuvo sufabrikuota. tada teismas, kai aš dėl ligos neatvykau į teismą, nurodė policijai mane suimti vienam mėnesiui. Jie mane uždarė į VPK areštinę, atėmė mobilų telefoną, nuvedė į kamerą, tačiau nedavė patalynės, sakydami, kad aš esu „rašytojas“, toks ir anoks, debilais mus laikai. matau, kad policinkai tiesiog mane provokavo, norėdami, kad ką nors leptėlčiau, ir būtų galima kelti dar vieną bylą už kieno nors įžeidimą. Suėmė penktadienį, šeštadienį prasivarčiau ant čiužinio, sekmadienį mane nuvežė į Kauno apylinkės teismą. Pasirodo, kad šis teismas spręs mano suėmimo klausimą už Kauno apygardos teismą. Šis teismas buvo nusprendęs pakeisti mano kardomąją priemonę į suėmimą, o apylinkės teismas turėjo nuspręsti, kokiam terminui mane suimti, ir ar tas suėmimas pagrįstas. Ta proga pareiškiau teismui nušalinimą, nes jie suinteresuoti mane suimti, o kam aš galiu skųstis – tam pačiam Kauno apygardos teismui, kuris ir pakeitė mano kardomąją priemonę?  Teismui pristačiau savo ligos dokumentus, kurių nespėjau patvirtinti, nes apie teismo posėdį sužinojau tik prieš kelias valandas. Kauno apygardos teismas buvo nurodęs, kad jeigu aš neatvykau į teismą, „yra pagrindas manyti, kad aš galiu slapstytis“. Tai visiška nesąmonę, nes aš galiu bet kada išvažiuoti į Vokietiją kaip šios šalies pilietis, ir manęs vokiečiai Lietuvai niekada neatiduos.  Kodėl turėčiau slapstytis? Teismas sutiko, kad aš nesislapstysiu, todėl pakeitė kardomąją priemonę į namų areštą. Be to, teismo posėdyje pamačiau nutartis, kurių šioje byloje dar nemačiau, ir kurių joje nebuvo – tai dvi skirtingos nutartis, tačiau dėl to paties dalyko. Prašysiu išduoti dokumentų kopijas, ir tada galėsiu papasakoti, kokie čia cirkai vyksta, ir kaip fabrikuojamos bylos. Galėsi demaskuoti baudžiamųjų bylų klastojimą, ir kaip paskui išeinam iš tokios situacijos, kai jau akivaizdu, kad byla suklastota. Kaip jie organizuoja tokių bylų „nugesinimą“. 

– Teismas mano byloje rašo, kad aš 2009 m. turėjau žinoti, ką teismas nuspręs 2013 m., – turėjau užsiimti šamavimu, ir tai surašo savo nutartyje, tai kad aš gerai žinau, kaip tokios bylos klastojamos? tada parašau, kad „teismas absoliučiai korumpuotas“, ir teismas nemano, kad tai šmeižtas, nors ir neturiu pagrindo taip sakyti.

– Tos trūkstamos nutartis ir bus įrodymai, kaip klastojami dokumentai. tavo byloje teisėjai gali vartytis, kaip nori, sakyti, kad gali taip galvoti, tačiau mano byloje yra priimamos dvi skirtingos nutartis dėl to pačio dalyko. Jie nieko nepasisako ir dėl Aukščiausiojo teismo išteisinimo, ir dėl senaties.

– Tačiau nejaugi tie teisėjai nesupranta, kad jie jau priėjo liepto galą, ir reikės atsakyti už savo darbelius?

– Tai matosi, kad ne iš gero gyvenimo tie teisėjai ir priima tokias nutartis mane suimti. Matyt, kad plauna mundurus, ir nori kažkaip išsiplauti, kad jie neva dirbo, ir kad tas darbas ne veltui. Čia panašiai kaip toje byloje, kai nekaltą žmogų paleidžia iš kalėjimo, o teisėjai patys nusprendžia, kad jų veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo atlyginti jam žalą. tai visiškas absurdas – tada galima visus susodinti į kalėjimus, ir niekas už tai nebus kaltas. tai ar čia demokratija ir teisinė valstybė? Tegul atsibunda – žmogui turi būti atlyginta žala. Kodėl Skandinavijoje kalėjimuose sudarytos tokios geros sąlygos – nes jie galvoja, kad laisvės atėmimas yra baisiausia bausmė. Todėl kalėjimą padaro kaip viešbutį – kad mažiau jam žalos padaryti. O Lietuvoje teisėjai krečia fokusus – kelis metus nekaltą žmogų pralaiko kalėjime, ir paskui sako, kad jokia  žala jam nepadaryta.  

–  

Facebook komentarai
Back To Top