skip to Main Content
 
 
 
„Dėl 2017-12-29 kilusio skandalo dėl Santariškių vaikų  ligoninės doc. V. Urbono, kuomet jis mamą veganę išvadino vaiko kankintoja,  pasikvietė mane į susitikimą Šakalienės įstatymo pataisas reklamavusi jauna moteris Elžbieta Latėnaitė, – LL pasakojo vilnietė Kristina Kareckienė, – ji esą yra veganė ir atstovauja bendruomenę, kurią taip negražiai išvadino viešai Urbonas. Su ja buvo adv. Rokas Janauskas, dirba ar dirbo su adv. Ivoška. Kai ką pasakiau iš savo patirties, pasakiau kokie argumentai leidžia manyti, kad ieškoma būdų kaip įteisinti vaikų atiminėjimą, tuo tarpu geriančių tėvų vaikai nedomina gelbėtojų.
 
 
Berods 2017-11 rodytas Lavastės ir Žeimytės interviu. Lavastė jame papasakojo, kad ji gauna kai kurių bylų dokumentus, dėlioja juos dėlioja, su savo nuojauta, kol „randa tiesą“, kurią paskui patvirtina teismas. Tai taip Lavastė sudėliojo ir mano vaiko ir mano likimą“.
 
K.Kareckienė iki šiol negali atgauti savo pagrobtos dukters, kuri visų atsakingų institucijų ir teismų sprendimu perduota tėvui, kuris išvykęs gyventi į Norvegiją.
________________________________________
 
 
 
„Pateikiamas mažytis galingo institucinio mechanizmo epizodas garso įrašo stenogramos formate, – pasakoja K.Kareckienė, – garso įrašas atliktas  2015-09-28 Vilniaus m. savivaldybėje, kuomet į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių dėl institucijos pagrobtos ir izoliacijoje nuo 2015-09-04 laikomos mažametės dukters kreipėsi pagrobtos mergaitės motina. Nuo 2015-09-04  Vilniaus m. savivaldybė ir su ja bendradarbiaujančios organizacijos teikė prieštaringą ir žinomai melagingą informaciją apie dukrą motinai ir dukrai apie motiną. 
 
 2015-09-03 pagrobtos mergaitės tėvas P. K., nuvykęs pas dukters motinos motiną (mergaitės močiutę) pareiškė, kad ji laidos savo dukrą K.K.  P. K. vaiko teisių apsaugos skyriui, teismui grasino, esą jo dukters motina „nusižudys“. Valstybinės institucijos ir teisėsauga  galimai nusprendė paspartinti šį procesą, todėl institucinis smurto mechanizmas sukosi kaip pašėlęs. 
 
 2015-07-30 P. K. pateikė raštą VVTAS, kuriuo informavo, jog jau yra pasirengęs išvežti dukrą į Norvegiją ir prašyti dukrai pagalbos pas Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybas. Su šiuo raštu vaiko motina susipažino tik 2015-10-03, iki to laiko teisėja R. Makelienė nedavė vaiko motinai susipažinti su bylos paskutiniais tomais.
 
 Nieko neįtardama apie VVTAS ir vaiko tėvo, su teismo žinia jau suderintą vaiko pagrobimą, 2015-09-04 14.00 val. mama dukrą pristatė į susitikimą su mergaitės tėvu prie  Vilniaus vandens parko, iš kurio pagal susitarimą el. paštu, dukrą turėjo pasiimti 19.00 val.
 
 18.28 val.  el. laišku vaiko mamai VVTAS vedėja L. Juškevičienė pranešė, kad jos dukra „paimta iš šeimos“. Vėliau VVTAS poskyrio vedėja R. Žuklijaitė „įrodė“ teisėjai R. Jocienei, jog VVTAS dirba nepriekaištingai, t. y. 2015-09-07 Skyrius išsiuntė nurodymą atvykti vaiko mamai į Skyrių 2015-09-04, o vaiką ir mamą 2015-08 atsisakęs konsultuoti pagal vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodymą  VšĮ „Paramos vaikams centras“ nurodė, kad mama nebuvo priimta todėl, kad „kreipėsi“ į Centrą raštu, teiravosi specialisto vardo pavardės, kas Centro vertinama kaip „nepakankama motyvacija“ bendradarbiauti. 
 
Procesiniuose  dokumentuose: 2015-09-04 P. K. atvykęs į skyrių su savo advokate V. E. prašė VVTAS pasirūpinti jo dukra, nes esą dukrai nesaugu su motina. 2015-09-04 VVTAS spec. J. Žukovska, R. Valančienė paėmė mergaitę iš sporto klubo, kuriame mergaitė buvo su tėvu P. K., ir apgyvendino sos vaikų kaime. VšĮ „SOS vaikų kaimo“ atstovė R. Padervinskienė įžūliai melavo mergaitės motinai, kad jos dukra į sos kaimą nebuvo pristatyta. 2015-09-14 P. K. parašė pretenziją VVTAS, jog dukra buvo atskirta nuo motinos necivilizuotai, mergaitei dėl sukrėtimo būtina psichologo pagalba, P. K. priekaištavo VVTAS, jog nesupranta kam reikėjo vaiką apgyvendinti globos namuose, priekaištauja, kad per sos vaikų kaimo darbuotojų neapsižiūrėjimą 2015-09-11 vaiko motinai pavyko pamatyti dukrą ir jos būklę sos vaikų kaime. 
 
2015-09-12 vaiko mamos gyvenamoji vieta šturmuota prieš tai atjungus jos telefono ir interneto ryšį, policijai atsisakius priimti pranešimą apie vaiko būklę sos vaikų kaime, mama izoliuota nuo bet kokio ryšio su išoriniu pasauliu, tam, kad teisėja R. Makelienė galėtų įteisinti vaiko pagrobimą. 2015-09-15 P. K. su antstoliu atliko vaiko motinos asmeninių daiktų konstatavimą (viename iš Vilniaus daugiabučių),  be prokuratūros orderio, daiktų ir būsto savininkės  žinios,  ir sutikimo filmavo, fotografavo, aprašė jo dukters motinos telefonus, drabužius, dokumentus. 2015-09-14 P. K. ir VVTAS įtikinėjo psichiatrus, kad mergaitės motiną reikia laikyti uždarytą neterminuotai, tačiau P. K. atvežti du garbaus amžiaus  „liudininkai“ buvo panašūs į užspeistas į kampą avis, o trečioji liudininkė,  P. K. „draugė“ E. E. N., jau buvo persirašiusi sau jos vyrui ir jai  priklausantį  turtą psichiatrų išvados pagalba.  
 
2015-09-04 įvykdytas institucinis vaiko pagrobimas iš motinos, kurį inicijavo ir patiekė „reikiamai suvirškintą“ visuomenei gerai žinoma komanda ir kai kurie  viešumo vengiantys ištikimi jų pagalbininkai – Vilniaus m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Juškevičienė, lrytas žurnalistė L. Lavastė, R. Karmazaitė, vaikų psichiatrai L. Slušnys, D. Pūras, kontrolierė E. Žiobienė, LR Advokatūros etikos normų esą puikiai besilaikantys  advokatai A. S., V. E., V. G., VšĮ „Asociacijos prieš tėvų atstūmimą“ atstovas A. Chranovskis, darbo partijos seimo narys M. Zasčiurinskas, vaiko raidos centro dir. J. Petrulytė, VU Santaros klinikų dir. med. K. Binkis, dr. B. Skerlienė, klinikos UAB „Esu“ (likviduota) gyd. J. Ž., VšĮ „Paramos vaikams centras“, VšĮ „Vilniaus m. psichikos sveikatos centras“, bei teisėsauga ir teisėtvarka, be kurių veikimo priešingai LR Konstitucijai ir įstatymui genocidui charakteringi veiksmai nebūtų įteisinti „vaiko gelbėjimo“ formate. 
Institucijos pagrobto vaiko mama 2015-09-28 atvykusi į Vilniaus m. savivaldybę (nes specialistės telefonu nepasiekiamos), netikėtai sutiko pirmo aukšto foje apatišką, sulėtėjusios orientacijos savo pagrobtą dukrytę, laikomą jos tėvo. Pastarasis puolė į paniką, tačiau dukra kiek atsitokėjusi į mamos klausimą atsakė „nee, aš niekam nesakiau kad nenoriu mamos matyti“.  Šie vaiko žodžiai tarsi benzinas ugnį, įplieskė žiniasklaidos atstovo sutuoktinės V. E. teismuose atstovaujamą mergaitės tėvą. Vaiko nuomonę, prašymą grąžinti ją mamai,  paskui pavyko aptikti VVTAS aktuose. Nemanykite kad tokius sistemą kompromituojančius dokumentus jums „gličioji“ tarnyba pateiks, tačiau tai nereiškia kad jų neįmanoma išsireikalaujant teikiant skundus, prašymus. Kai kurios Vaikų grobimo įteisinimo bylos yra siaubingos klastotės,  teisėsaugos gėda  ir savanoriška teisinės valstybės kapituliacija LR Konstitucija globojamos vertybės – šeimos atžvilgiu. Vaikų grobimo mechanizmo veikimą užtikrina  įvairios institucijos, todėl išsukinėdami vieną neteisėtos veikos epizodą vienoje byloje, jie teikia vienus dokumentus, kuomet keliamas klausimas dėl kito veikėjo, dengdami bendrininkę – instituciją, teikia kitus, tokiu būdu vienas po kito išlenda raštai, aktai, protokolai, apie kurių egzistavimą neturėjai jokios galimybės žinoti. Kuo daugiau raštų tuo daugiau informacijos ir įrodymų apie nomenklatūrinį žmonių dūšelėmis „parceliuojantį tinklą“. 
Taigi grįžtant prie įsiliepsnojusio tėvo, kuris kaip kulka šovė į vaiko teisių apsaugos specialisčių (vedėja L. Juškevičienė, kuri žinojo, kad šturmu paimtai mergaitei psichologo nereikia, bet išvykti į užsienį – būtina) laukiantį ir atvirą  glėbį. Specialistės tam ir specialistės, kad  iš pirmo žvilgsnio pagautų kliento, atsiprašau, vaiko tėvo – gelbėtojo tą minutę liepsnojančius poreikius. Vaiko mama K. K. iš paskos dukrą tempiančiam tėvui įėjo į vieną iš VVTAS kabinetų. 2015 m. Vaiko mama visiškai nesusigaudė kas vyksta, tačiau šiandien gerai žino kokiu tikslu grobiami vaikai, kokie interesai veikia institucijas, ir kaip biurokratai  popieriuje gelbėja vaikus ir gauna už tai paaukštinimus, premijas, statosi namus. 
 
 
 
 
 
 
Visuomenės vartojimui komercinė žiniasklaida  tiekia  vieną po kito neva seimo narės D. Šakalienės inicijuoto, vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisų priėmimo produktus. 
Ciniškiausi ir labiausiai žmogaus teises pažeidžiantys  pranešimai, mano nuomone, yra berniuko žuvusio Kėdainiuose, ir mirusio berniuko, kuris buvo gydytas Kauno ir Santariškių klinikose. Dar paminėtinas atvejis, kuomet vaiko žudymu buvo apkaltintas patėvis, nes posūnis vos nežuvo nuo šalčio, pabėgęs iš namų. Dėl šio vaiko piestu stojo psich. L. Slušnys, sakydamas, kad reikia kaltinti vaiko motiną ir patėvį jo žudymu, nes negalima šiam vaikui rašyti psichiatrinės diagnozės, kuri anot psich. L. Slušnio  vaikelį priskirtų „nurašytiems vaikams“. Paminėtinas ir mamos iš Elektrėnų atvejis, kuomet ji buvo kalinama, viešai diskredituojama kaip „vyrų mylėtoja“  dėl dviejų sūnų sudrausminimo.  Nesunku pastebėti, kad  žiniasklaidos produktai apie tariamą ar tikrą vaikų gelbėjimą skatina neapykantą vaikų motinoms. Faktinės aplinkybės arba visai neminimos, arba verčiamos aukštyn kojom. 
Reportažai iš teismo posėdžių salės, kur Kontenis žuvusio vaiko motiną nevaržomas koneveikia, net būdamas stikliniame apsauginaime „narve“, piešia realų vaizdą, kas  vyko tos moters ir žuvusio berniuko gyvenime, kuomet Kontenis nebuvo nuo jų atitvertas stiklo siena. Moteris dėl patiriamo smurto buvo viską kas nuo jos priklauso, padariusi, – kreipėsi į policiją dėl sugyventinio smurto. Tačiau policija, prokuratūra, patvirtindama, jog galiojantis LR BK realybėje yra interpertuojamas pagal teisėsaugos, teisėtvarkos ir juos konsultuojančių psichiatrų vidinius įsitikinimus, smurtautojui jokių suvaržymų netaikė, teisiamas smurtautojas nebuvo. Policija galėjo būti teisinga ir atsakinga dabar jau žuvusio berniuko, ir jo, „XXI a. inkvizijos“ taikiniu tapusios motinos atžvilgiu, nes tam turėjo visus reikalingus faktus ir įrankius: 1.  Kontenis sukėlė realią grėsmę partnerės gyvybei ir sveikatai, pradėtas ikiteisminis nutrauktas policininko, kuris kaip skelbiama, buvo smurtautojo klasiokas 2. partnerė be jokios biologinio vaiko tėvo pagalbos viena augino mažametį vaiką, 3. vaiko močiutė, vaiko mamos mama,  policijai ir prokuratūrai veikiant priešingai LR BK nuostatoms, neturėjo galimybės nutraukti Kontenio smurto prieš jos dukrą, siekdama apsaugoti anūką ir save, slėpdavosi tualete kuomet Kontenis smurtavo prieš jos dukrą 4. LR BK numato galimybę įpareigoti asmenį nesiartinti prie tam tikrų konkrečių asmenų, nesilankyi tam tikrose vietose, kuo įpareigojus Kontenį tikėtinai buvo galima išgelbėti berniuko gyvybę.
 Jei, anot prof. D. Pūro ir psich. L. Slušnio, dabar Lietuvoje veikia eilė antismurtinių programų, ko šie psichiatrai siekia, siūlydami  visuomenei stebėti Kontenio smurto scenas iš stiklinio „narvo“, nukreiptas į žuvusio berniuko motiną? Galima pagalvoti, kad Kontenis prieš posėdžius būna paveiktas taip elgtis, nes teisėtvarka ir teisėsauga turi visas priemones suvaldyti ir nutraukti Kontenio psichologinį smurtą prieš žuvusio berniuko motiną, bet to nedaro. BET, galimai Kontenio smurtavimo scenas prieš žuvusio vaiko motiną teismo salėje visuomenė bus priversta stebėti iki to laiko,  kol psichiatrai ir kiti suinteresuoti įtakingi asmenys bus suinteresuoti šio proceso rezultato pristatytmu visuomenei. Teoriškai šis posėdis yra uždaras, galimai todėl, kad vaiko motina nepaviešintų nepalankių faktų.   
Kitas išviešintas, bet teoriškai uždaras teismo procesas. Gydyto iškiliausių Lietuvos pediatrų, bet mirusio berniuko motina žiniasklaidos jau pirmame reportaže nuteista už „vaiko nužudymą sau pačiai leidžiantis terpentiną“. Išimant iš konteksto kartojama, jog moteris prieš keletą metų „liejo ašaras“ eteryje „siekdama gauti naudos“. Žiniasklaida neskelbia, jog visuomenė prieš keletą metų buvo informuota, kad, Lietuvos iškiliausiems pediatrams, pasikonsultavus su užsienio  specialistais, to paties berniuko gydymui buvo skirtas brangus preparatas. Esą skirtas gydymas buvo veiksmingas. Prisimenant šiuos reportažus, LR SAM specialisto konsultanto R. Kevalo viešą pasipiktinimą, kad brangų gydymą gaunančio paciento mama „pabėgo“ į  VU Santariškių klinikas“ su vaiku ir „brangiu preparatu“, nori nenori esi priverstas paklausti LR SAM specialisto konsultanto R. Kevalo, kada jis TV eteryje sako tiesą? ir ar TV eteryje jis kada nors sako tiesą? Na faktas tas, kad jei berniukui ir reikėjo brangaus preparato, tai jam mirus, o jo motiną apkaltinus vaiką nužudžius, tokio preparato nebereikia, dėl ko valstybinėms ligonių kasoms prie LR SAM taip sakant….. na, tiesiog nereikia turėti išlaidų. Ir dar vienas pastebėjimas, – vaiko „nužudymu terpentinu“ apkaltintai motinai kaltinimai pagrįsti prof. R. Kevalo (ne teismo ekspertas) išvadomis, teismo procese jai atimta teisė susipažinti, gauti kopijas teismui pateiktų R. Kevalo išvadų, kaip ir vaiko ligos istorijos kopijas, nes anot prokurorės, taip vyksta asmens duomenų apsauga. Žodžiu vaiko motina dar nenuteista, bet tam , kad ją būtų galima nuteisti, jai atimta teisė į gynybą, o visuomenė ją nuteisė LNK, TV 3, lryto,  info TV pagalba.  
Žiniasklaida tvirtina, kad mes gvename teisinėje, demokratinėje valstybėje, esame  norvegų gyvenimo lygį ir sąlygas pasiekusi šalis.  
Kaip liaudies išmintis sako, pagyvensim – pamatysim. 
Vertinant, kad kol kas iš virtualios erdvės dar nepašalintas 2016-01-12 Delfi publikuotas viešas prof. D Pūro laiškas, o Laisvas laikraštis vis dar skelbia piliečių nuomones ir patirtis, keletas pastebėjimų apie Dovilės Šakalienės veiklas ir jos pasirinkimus veikti būtent taip, kaip ji veikia po jos atleidimo  iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pareigų
Pagal turimą patirtį prof. D. Pūras turi neįtikėtiną galią ir įtaką teisėsaugos, teisėtvarkos sprendimams. Tarkim teisėsaugos teisėtvarkos atstovai, medžiagoje pamatę teiginius „profesoriui Pūrui dalyvaujant“, „konsiliume dalyvavo prof. D. Pūras“ ištinka būsena, būdinga užhipnotizuotam ir paveiktam asmeniui, – jie sukonsentruoja visą dėmesį į prof. D. Pūro sukurtą subjektą, nemato sukurto išgalvoto subjekto ir jo aplinkybių paneigiančių faktų ir aplinkybių, atsisako priimti ir vertinti išgalvotą subjektą paneigiančių argumentų, atsisako apklausti išgalvotą subjektą paneigiančius liudininkus, pradeda dalintis prisiminimais, kad „jie turi šeimą“, tvirtina, kad Vilniaus 1 PK serveriai nustatyti taip, kad elektroniai laiškai iš mano pašto dėžutės nepasiektų komisariato, jog jie serga tris mėnesius todėl negali atlikti tyrimo, o sutikus akropolyje tokią „sergančią tris mėnesius“ pareigūnę, ji apsimeta sveika, į nutartis ir nutarimus nusirašinėja vaiko teisių apsaugos kontrolierės paviešinto interviu nelogiškus teiginius, o išvežto vaiko į Norvegiją per Latviją ir Ventspilio keltų linijas, prašo ieškoti Lietuvos – Lenkijos pasieniečių savo IT bazėje, prieš tai labai garsiai pareiškę, jog jie rusiškai nekalba, nerašo ir nesupranta, o tris metus Lietuvoje neregistruotu automobiliu marširuojantis pilietis yra „tobulas vaiko tėvas“ ir t.t.
Minėtas galias  prof. D. Pūrui galimai suteikia pareigos ir įgaliojimai, kurių dalis surašyta Wikipedijoje: 
1990–1992 m. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, 1989–2001 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis vaikų ir paauglių psichiatras, 1994–1999 m. Vaiko raidos centro direktorius, 1995–1997 m. Baltijos reabilitacijos asociacijos prezidentas, 1997–2002 m. viceprezidentas, 1997–2001 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narys, 2001–2002 m. pirmininko pavaduotojas.Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas, VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ valdybos pirmininkas (iki 2013 m.), Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos valdybos narys, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ garbės pirmininkas.
2007 m. Dainius Pūras Niujorke vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu ir šias pareigas ėjo iki 2011 m. vasario. Komiteto, kuri sudaro 18 ekspertų iš viso pasaulio, sesijos vyksta Ženevoje (Šveicarija).
2014 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba išrinko Dainių Pūrą JT Specialiuoju pranešėju teisei į fizinę ir psichikos sveikatą. Šias neatlygintinas nepriklausomo eksperto pareigas D.Pūras eina nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.
  Taigi, Prof. D. Pūras 2016-01-12 Delfyje išplatino viešą laišką. Laiškas, kaip profesoriui D. Pūrui neįprastai ilgas, mano nuomone charakteringas įtaigos ir poveikio produktui. Labai ilgame laiške tik vienoje pastraipoje aiškiai nurodytas D. Šakalienės atleidimo iš ŽTSI direktoriaus pareigų argumentas – vaiko teisių apsaugos tarnybų kišimosi į šeimas įstatymo NEPAKANKAMAS INICIJAVIMAS. 
Kadangi teko stebėti kaip teisėsaugą ir teisėtvarką „užhipnotizuoja“ žodžių junginys „prof. D. Pūras“, teikiama ne santrauka, bet tiksli ištrauka iš 2016-01-12  viešo prof. D. Pūro  laiško Delfi apie D. Šakalienę: „….Čia matau tam tikrą paralelę su diskusija – ar vaikų teisių tarnybos turi kištis į tai kas vyksta šeimose, ar neturi. Išmintingas atsakymas būtų toks – turi kištis kai reikia ir neturi kištis, kai nereikia. Bet gyvenime atsitinka taip, kad tas „kai reikia“ paaiškėja per vėlai – ar tai būtų apie kišimąsi į šeimos gyvenimą, ar į organizacijos. Šiuo atveju valdyba, dėl neatsakingo direktorės vadovavimo įstaigai, nebeveikė, na ir dalininkai dėl subtilių aplinkybių (visų pirma, dėl Dovilės ligos) svarstė ir vis atidėliojo įsikišimo klausimą. Primenu kad šios problemos jau buvo pradėjusios kauptis iki Dovilei susergant….“ 
Vertinant visas aplinkybes, manau, kad Dovilė Šakalienė nenorėjo kad pasinaudojant jos asmeniu, Lietuvoje būtų prastumtos šios pataisos. Tačiau faktai sako, kad nutiko būtent taip, kad Dovilei Šakalienei, atleistai iš ŽTSI direktorės pareigų, teko TĘSIANT BENDRADARBIAVIMĄ SU PROF. D. PŪRU, „prastumti“ šias pataisas LR Seime. Prieš jas pasisakė ir tebepasisako konservatorius J. Dagys, visi kiti, kaip jau minėta aukščiau, tarsi hipnozės seanse ar LTSR posėdyje, – vienbalsiai nubalsavo už įstatymo priėmimą. 2016-01-12 viešame laiške Delfi prof. D. Pūras atsiprašo prof. L. Donskio, kuris mirė staiga 2016-09-21. 
Psichiatrai kaip žinia yra žmonės, turintys teisę ir pareigą nustatyti žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus.  Stebint  paviešintus ir nepaviešintus procesus, kuriuose vaikų tevai kaltinami vaikų nužudymu ir jų nužudymu ateityje, matyti, kad psichiatrų matymas yra kitoks nei eilinių žmonių. Susidaro nuomonė, kad psichiatrams, ir jų kolegoms psichologams, galimai smagiausia futbolą žaisti aikštėje pastačius vienus vartus, nes tik taip jų nuomone jie gali apginti vaikus nuo jų tėvų. Ir vartai turi būti be abejo „žudikų tėvų“, pageidautina be vartininko.  Vertinant visą graudų, inkvizicijos laikus primenantį vaizdą ir LTSR laikus primenantį LR Seimo balsavimą už esą D. Šakalienės pristatytą vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisą, antrų vartų futbolo aikštėje tikrai nebus, nes jei būtų – teisėsauga ir teisėtvarka tiesiog negalėtų ignoruoti LR Konstitucijos, LR CPK, LR BK nuostatų, ir turėtų tirti bylas NEPAŽEIDŽIANT ŽMOGAUS, ŠEIMOS, PRIGIMTINIŲ TEISIŲ IR PAMATINIŲ VISUOMENĖS VERTYBIŲ. Dabar, gi kuomet teismai spausdina nutartis sudarytas  iš  „užsižaidusių futbolą su vienais vartais“ psichiatrų D. Pūro, L. Slušnio ir jų metodikos principu darbo vietą išlaikančių vaiko teisių apaugos sistemos specialisčių, vedėjų, pareigūnių dažnai nelogiškų  teiginių, LR Seimas neturi kitos išeities, kaip priimti įstatymus, numatančius  bausmę (gal net mirties) tiems, kurie paviešins tokių bylų duomenis, ir paviešins faktus, kuriuos atsisakė tirti teisėsauga vaikų „žudikų“ tėvų ir jų partnerių bylose. Nes kad ir kaip veikiama visuomenė, bet vistiek kartas nuo karto atsiras minioje vienas kitas, kurie atsitokėję šūktelės „o tai kas nukniso antrus vartus iš futbolo aikštės?“
Iš viešoje erdvėje skelbiamos informacijos pastruoju metu matyti kad D. Šakalienė išgyvena milžinišką stresą. D. Šakalienė apgailestauja, kad mūsų visuomenė nelinkusi gilintis ir analizuoti, bet linkusi tyčiotis. Aš nelinkusi tyčiotis, net jei reiktų tyčiotis nesugebėčiau, bet  mąstyti ir gilintis man patinka,  todėl tą ir darau. Jei D. Šakalienė buvo atleista iš ŽTSI direktorės pareigų būtent dėl to, kad buvo neveikli  kišimosi į šeimą įstatymo pataisų priėmimui LR Seime srityje, kodėl būtent ji, sunkiai sirgdama  vis tik šias pataisas priimti inicijavo LR Seimą 2017 m? Kodėl tie, kurie aktyviai tokių pataisų priėmimo siekė, patys neapsiėmė šios atsakomybės ? Atsakymai ir nuomonės gali būti įvairūs, ir žinau kad čia nebus vieno atsakymo, bet aišku tiek, kad tie, kurie šias pataisas „atvežė“ į mūsų šalį, nori išlikti nepastebėtais ir neįvardintais, ir jiems puikiai tai sekasi.  
Numatant galimą suinteresuotų asmenų kreipimąsį į ŽEIT dėl šios publikacijos, taupant besikreipainčiųjų, ŽEIT komisijos, autorės laiką ir lėšas akcentuotina, jog nuomonė pagrįsta viešai skelbta informacija Delfi, TV 3, info TV, LNK, Wikipedija
 

 

 
Facebook komentarai
Back To Top