skip to Main Content

Kaip konservatorių pažiba Tadas Langaitis rusų banditams dirbo ir Lietuvą pardavinėjo?

Langaičiai ir raudonoji Dalia

 

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) rinkimų štabo vadovas ir kandidatas Kauno vienmandatė rinkimų apygardoje Tadas Langaitis interviu „Lietuvos rytui“ sako, kad jis “tikrai nėra dalyvavęs neskaidriuose procesuose“.

Tačiau „Laisvo laikraščio“ turimi dokumentai rodo priešingai –  Tadas Langaitis 2000 m. dirbo Valstybės turto fonde (VTF) ir prižiūrėjo įmonės “Kuro aparatūra“ privatizavimą.

Po to, kai šią įmonę privatizavo du rusų banditai – tėvas ir sūnus Kedalos, jie pasikvietė vadovauti T.Langaitį vadovauti „Kuro aparatūrai“. Labai greitai, prižiūrint įmonės finansų direktoriui Tadui Langaičiui, „Kuro aparatūros“ turtas dingo, ir įmonės skolos išaugo iki 70 mln. litų, ji buvo paskelbta bankrotu. Tuo metu apie ‘Kuro aparatūrą“ sklido legendos – šios gamyklos darbuotojai negaudavo atlyginimo net trejus metus, tačiau kažkokiu būdu sugebėdavo nemirti badu – jie aiškindavo, kad valgo tai, ką išsiaugina sode.

Įdomiausia, kad VTF ir jos atstovas T.Langaitis puikiai žinojo, kad Kedalos nėra jokie „užsienio investuotojai“, ir kad jie tikrai nėra „užsienio konsoriciumo“ vadovai, o paprasti rusų banditai, kuriuos už sunkius nusikaltimus ieškojo Rusijos teisėsauga. 

Mat informaciją apie Kedalas VTF perdavė Lietuvos teisėsauga, gavusi atsakymą iš savo kolegų Rusijoje – paaiškėjo, kad „tarptautiniai investuotojai“ tėra sukčiai, ieškomi pagal straipsnį „sukčiavimas“, ir kaltinami žmonių nužudymo organizavimu.

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/dorybes-saukli-vejasi-rusu-gaujos-seseliai.htm

 Bet T.Langaitis, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, net neprisiminė, kad „Kuro aparatūros“ privatizavimas kam nors būtų kėlęs abejonių dėl kokių nors machinacijų, kaip užsiminė buvęs gamyklos vadovas Č.Bukelevičius: „Tikrai nesu dalyvavęs jokiuose neskaidriuose procesuose.“

 

T.Langaitis nebuvo kalbus. Jis aiškino, kad darbas „Kuro aparatūroje“ – praeitis. Politikos naujokas stebėjosi, kad kai kuriuos konservatorius tai domina: anot jo, jei kam nors partijoje ar frakcijoje dėl to gyvenimo epizodo kyla klausimų, galėtų tiesiai paklausti, o ne kelti klausimus per žiniasklaidą. „Visais atvejais bet kokias abejones aš esu pasiruošęs išsklaidyti, nes esu viešas asmuo. Tik ką aš galiu papasakoti apie projektą, kuriame darbavausi prieš penkiolika metų?“, – kalbėjo T.Langaitis. 

 

Investuotojai nuvylė Vis dėlto vakar vakare konservatorius „Lietuvos rytui“ pateikė savo paaiškinimus apie veiklą „Kuro aparatūroje“ 2001 metais. T.Langaičio teigimu, jį pasamdė „Kuro aparatūros“ investuotojai: „Buvau neseniai baigęs mokslus, turėjau tik vakarietiškos darbo kultūros patirties ir nebuvau anksčiau susidūręs su rusų verslininkais. Bet aš nedelsdamas pasitraukiau iš konsultavimo projekto, kai tik sužinojau, kad investuotojai Kedalos iš Rusijos nesilaiko sutarčių ir įstatymų. Dėl to netgi patyriau finansinių nuostolių. Tačiau nesigailiu.“ Politikas tvirtino nebandęs nuslėpti šio biografijos fakto: „Tiesiog jeigu vardinsiu visas įmones, su kuriomis dirbau kaip investicijų konsultantas arba verslo konsultantas, tai bus daugiau kaip šimtas bendrovių.

 

Tačiau LL išsaugojo dar grupės „Kuro aparatūros“ darbuotojų rašytą laišką STT vadovui V.Junokui, kuriame paminėtas ir T.Langaitis:

 

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui p. V. Junokui A. Jakšto g. 6, LT-2600 Vilnius

 

 

 

Dėl AB „Kuro aparatūra“ privatizavimo ir privedimo prie bankroto.

 

 

AB „Kuro aparatūra“ anksčiau buvo viena iš stambiausių įmonių, šiuo metu yra visiškai nemoki dėl sąmoningų įmonės administracijos ir šiuo metu pagrindinio savininko veiksmų, ir valstybės institucijų neveikimo, [monė yra skolinga apie 32 mln. Lt. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apie 11 mln. Lt. – valstybiniam socialiniam draudimui, apie 12 mln. Lt. – darbo užmokestis, apie 7 mln. – garantiniam fondui, apie 4 mln. – AB’ Turto bankas“, apie 12 mln. Lt. – kitiems kreditoriams. AB „Kuro aparatūra“ įsiskolinimas sudaro apie 78 mln. Lt. Tuo pačiu metu įmonės ilgalaikio turto vertė apie 36 mln. Lt., trumpalaikis turtas – apie 70 mln. Lt., tame tarpe virš 45 mln. Lt. senos skolos NVS šalių įmonių ir apie 14 mln. Lt. – žaliavos, nebaigta gamyba, prekės, kurios buvo skirtos perparduoti ar parduoti. Tikėti, kad bus grąžinta 45 mln. Lt. skola iš NVS šalių beviltiška. AB „Kuro aparatūra“ įmonės restruktūrizavimo plane, pateiktame mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui, garantiniam fondui, AB’ Turto bankui“ nurodo, kad realiai galima išieškoti iš pirkėjų tik apie 12 mln. Lt. ir pripažįsta, kad šiai dienai yra nemoki. AB „Kuro aparatūra“ neturi realios galimybės atsiimti savo turtą, investuotą į dukterines įmones NVS šalyse, pvz. Tadžikistano, Ukrainos ir 1.1. Todėl realiai įvertinus AB „Kuro aparatūra“ ekonominius rodiklius: įsiskolinimas apie 78 mln. Lt. , realus turtas apie 48 mln. Lt., galima daryti išvadą kad įmonė yra visiškai nemoki. Pardavus AB „Kuro aparatūra“ turtą, iš varžytinių jo vertė bus dar mažesnė. Tai reiškia, kad šiai dienai galimybę patenkinti visų kreditorių reikalavimus yra mažesnė nei 2001 metais ir dar mažesnė nei 2000 ir 1999 metais.

Nesuprantame kodėl iki šiol nesiima jokių veiksmų VMI, kuriai AB „Kuro aparatūra“ skolinga virš 30 mln. Lt., socialinis draudimas – apie 12 mln. Lt., kitos valstybinės institucijos? Kodėl yra nesiaiškinama kaip kontrolinį bendrovės akcijų paketą įsigijo Rusijos konsorciumas, įregistruotas Toljatyje? Pažymėtina, kad nei viename dokumente nėra nurodyta koncerno pavadinimo, jo kaip įmonės kodo, įmonės rejestre registracijos numerio. Pranešime Vertybinių popierių komisijai nurodyta, tik konsorciumo steigimo sutarties duomenys.

Mūsų nuomone, žmonės, šiuo metu kontroliuojantys bendrovę turi vienintelį tikslą; palikti AB „Kuro aparatūra“ be turto ir su skolom. Visą kapitalą „išplauti“ per įmonės tarpininkus. Tai patvirtina ir realūs faktai:

2000 m. bendrovės akcijų paketą – 16,52%, įsigijo Rusijos pilietis Vladislav Kedalo. Jis tapo stambiausiu, po V[ „Valstybės turto fondas“, akcininku ir gavo įgaliojimus valdyti įmonę. V. Kedalo AB „Kuro aparatūra“ vardu sudaro su Rusijos įmonėmis -tarpininkais sutartys dėl skolų, už realizuotą produkciją, išieškojimo. Bet, mūsų duomenimis, pinigai AB „Kuro aparatūrai“ iš tarpininkų nepervedami. Vėliau, 2000 11 04 d. Vladislav Kedalo su savo tėvu Aleksandru Kedalo sudaro Konsorciumo steigimo sutarti pagal kurią 90 % konsorciumo akcijų priklauso Aleksandrui Kedalo, 10% – Vladislavui Kedalo. 2001 02 19 d. Konsorciumas įsigijo likusią valstybei priklausantį akcijų paketą -33,5%, o kadangi Vladislav Kedalo irgi yra koncerno narys, tai koncernas tampa pagrindiniu AB „Kuro aparatūra“ akcininku, turinčių 50% akcijų. Likusios 50 % akcijų priklauso 4246 smulkiems akcininkams, daugiausia fiziniams asmenims, buvusiems bendrovės darbuotojams. Visi akcininkai į akcininkų susirinkimą niekada nesusirenka, nes jau būdami keletą kartų apgauti nesitiki, kad jų balsas turės įtakos įmonės valdyme.

Todėl nuo 2001 02 19 d. V.ir A.Kedalo konsorciumas tapo vieninteliu AB „Kuro aparatūra“ realiu savininku. Konsorciumas tai tėvo ir sūnaus Kedalo sutartis. Atkreipiamas dėmesys, kad Konsorciumas už akcijas sumokėjo po to, kai pradėjo valdyti bendrovę ir tarpininkai išieškojo dalį skolų iš Rusijos įmonių, bet AB „Kuro aparatūrai“ pinigų nepervedė. Nuo minėto, taip vadinamo konsorciumo atėjimo į bendrovę, padėtis nepagerėjo, o atvirkščiai pablogėjo. AB „Kuro aparatūra“ skolos didėja, darbuotojai atleidžiami iš darbo, pinigai už realizuotą produkciją, o tai pagal AB „Kuro aparatūra“ administracijos pranešimus 2001 metais sudarė 19,5 mln. Lt, į AB „Kuro aparatūra“ sąskaitą nepateko.

A. ir V. Kedalo už AB „Kuro aparatūra“ pinigus, išplautus per tarpininkus, įsigijo AB „Kuro aparatūros“ dukterinės įmonės UAB „Vilkaga“ 51 % akcijų. V. Kedalo paskyrė UAB „Vilkaga“ direktoriumi. 2001 03 07 tarp AB „Kuro aparatūra“ ir UAB „Vilkaga“ pasirašoma generalinė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2, pagal kurią UAB „Vilkaga“ yra AB „Kuro aparatūra“ atstovas parduodant produkciją ir gaunant apmokėjimą už ją. UAB „Vilkaga“ perduota teisė administruoti senas AB „Kuro aparatūra“ skolas. Taip pagal sutartį, teises ir pareigas pasiskirstė taip: AB „Kuro aparatūra“ gamina produkciją prisiima įsipareigojimus atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, sumokėti mokesčius ir t.t., o UAB „Vilkaga“ parduoda produkcija., išieško iš pirkėjų dalį senų skolų ir visus pinigus gauna į savo sąskaitą. Pinigus AB „Kuro aparatūrai“ nesumoka ir būdama skolinga AB „Kuro aparatūrai“, perka AB „Kuro aparatūra“ nekilnojamai turt3. iš varžytinių teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo. Pažymėtina, kad UAB „Vilkaga“ perka iš AB „Kuro aparatūra“ produkciją beveik 30 % pigiau nei savikaina ir net realizavus už kainą lygią savikainai turi 30 % pelno, o AB „Kuro aparatūra“ atvirkščiai 30 % nuostolį kuris 2001 metais sudaro apie 9,8 mln. Lt. Šiuo metu UAB „Vilkaga“ įsiskolinimas AB „Kuro aparatūra“ sudaro apie 9 mln. Lt. UAB ‘Vilkaga“ dengia įsiskolinimą parduodant AB „Kuro aparatūra“ žaliavas 2-3 kartus brangiau už rinkos kainą ir už pusę kainos išperkant neteisėtai išduotus įmonės darbuotojams vietoj darbo užmokesčio vekselius.

 Rezultatas: AB „Kuro aparatūra“ bankrutuoja be turto ir be pinigu. Tai tik vienas pinigų išplovimo pavyzdys. AB „Kuro aparatūra“ pinigai išplaunami ir per kitas įmones: AB „Kris“ (100% akcijų priklauso V. Kedalo), ofšorinė kompaniją „Global Conection“ ir t.t. UAB „Čiaukšliai už skolas AB „Kuro aparatūrai“ nupirko Vladislavui ir Aleksandrui Kedalo žemės sklypą. Jeigu nesiimti skubų veiksmų savo pinigų neatgaus ir pirmos eilės išieškotojai – darbuotojai, garantinis fondas, nekalbant jau apie antros eilės išieškotojus: valstybinį socialinį draudimą valstybinę mokesčių inspekciją, AB ‘Turto bankas“ ir t.t.

A. ir V. Kedalo stengėsi visokiais būdais pratęsti AB „Kuro aparatūra“ pinigų ir turto išplovimo terminą. A. ir V. Kedalo nurodo vienintelę problemą, kuri trukdo įmonės veiklai -tai įmonės skolos (mūsų nuomone – tai kreditoriai, kurie reikalauja greičiau sumokėti skolas). Kreditorius bandoma įtikinti, kad įmonė po dviejų metų gaus keletą milijonų litų pelną kad šiais metais pagaminta produkcija už 19,5 mln. Lt., kitais metais pagamins panašiai, kad sudaromos naujos sutartys, kad anksčiau įmonėje dirbo nekvalifikuoti darbuotojai ir pan. Bando iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą nustatant restruktūrizavimo terminą 4 metus. Pagal pateiktą didžiausiam kreditoriams AB „Kuro aparatūra“ restruktūrizavimo planą nurodoma, kad su pirmos eilės kreditoriais: darbuotojais ir garantinių fondu bus atsiskaityta po 3,5 metų o po 4 metų su valstybės biudžetu ir valstybinio socialinio draudimo biudžetu bus atsiskaityta papildomai išleistomis akcijomis ir turtu. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sąlygos: kreditoriai atsisako delspinigių ir baudų, bankai suteikia per 4 metus apie 9 mln. Lt paskolų, bus įsigytos naujos gamybos priemonės ir jeigu nepasikeis lito ir euro kursas. Akivaizdu, kad tokios sąlygos nebus Įgyvendintos, o tai reiškia, kad  AB „Kuro aparatūra“ restruktūrizavimo planas žlugs ir žymei padidės įmonės įsiskolinimas ir sumažės realus įmonės kapitalas, kuris per 4 metus A. ir V. Kedalo Konsorciumas „išplaus“ per savo įmones tarpininkus. Tai kad AB „Kuro aparatūra“ administracija ir pagrindiniai akcininkai priveda AB „Kuro aparatūra“ prie bankroto ir nesuinteresuoti bendrovės veiklos atnaujinimu patvirtina ir labai didelį AB „Kuro aparatūra“ vadovu atlyginimai. Pavyzdžiui valdybos pirmininko atlyginimas 7000 Lt

Stebimi AB „Turto fondas“ neatsakingi veiksmai, parduodant kontrolinį akcijų paketą,, priklausantį valstybei už simbolinę kainą ir nereikalaujant apmokėti iki akcijų perdavimo. įmonės, gaminančios produkcijos per metus už 19,5 mln. Lt   ir turinčio ilgalaikio turto apie 36 mln., akcijų paketas virš 16 mln. Lt vertės parduotas maždaug ūž~ mln. Po to kai konsorciumas nupirko iš Valstybės turto fondo akcijas, būvąs turto fondo darbuotojas T. Langaitis pradėjo dirbi AB „Kuro aparatūra“ finansų direktoriumi gaudamas apie 12000 Lt. Vėliau minėtas fondo darbuotojas perėjo dirbti į kitas A. ir V. Kedalo įmones, pagal mūsų duomenis UAB“Kris“.

Vienintelė galimybė išvengti artėjančio socialinio sprogimo ir patenkinti kreditorių reikalavimus – tai AB „Kuro aparatūra“ privatizavimo, veiklos ir įmonių tarpininkų veiklos patikrinimas, bankroto bylos iškėlimas, kol dar liko turto ir kol dar galima pareikšti ieškinius AB „Kuro aparatūra“ skolininkams. Būtina skubiai sustabdyti AB „Kuro aparatūra“ turto ir pinigų „išplovimą“ per kitas firmas-tarpininkus.

Tik tokiu būdu, galima apginti AB „Kuro aparatūra“ kreditorių teises ir išvengti antro Kauno AB „Inkaras“ atvejo, kai pavėluoti valstybės institucijų sprendimai paliko darbuotojus be teisėtai uždirbto atlyginimo. Nors AB „Kuro aparatūros“ atvejis yra žymiai sunkesnis už AB „lnkaras“ , kadangi AB „Kuro aparatūros“ skolos keletą kartų viršija AB „lnkaras“ skolas ir žymiai daugiau kreditorių.

Prašome Jūsų patikrinti pareiškime nurodytus faktus, iškelti bylą dėl tyčinio bankroto ir patraukti AB „Kuro aparatūra“ valdymo organų vadovus atsakomybėn.

 

AB „Kuro aparatūra“ akcininkų

buvusių darbuotojų ir šiuo metu AB“Kuro aparatūra“ kreditorių   

 

Į v        (vardas, pavardė, adresas, parašas)

 

(vardas, pavardė, adresas, parašau)

 

 

; (vardas.’pavardė, adresas, parašas!     jy (vardas, pavardė, adresas, parašas)

 

(vardas, pavardė, adresas, parašas)

 

 

(vardas, pavardė, adresas, parašas)

 

(vardas, pavardė, adresas, parašas)

t

 

Facebook komentarai
Back To Top