skip to Main Content
Vytautas Landsbergis savikritiškai išaiškino, kas tai yra GAUJA
SIŪLOMA APKALTA IR NEMEILĖS SU TRIKAMPIO POŽYMIAIS
Berods,  niekas nebuvo prasižiojęs apie apkaltas prezidentams Algirdui Mykolui Brazauskui ir Valdui Adamkui.  Bet štai Rolandui Paksui buvo ne tik pagrūmota, bet ir nuosprendis įvykdytas. Jis, beje, pasirodė lyg politinis įkalinimas iki gyvos galvos. Šitaip nusprendus konstitucinėms dvasioms. Pastaraisiais metais europinė teisėsauga su teisėtvarka jau leidžia peržiūrėti bausmės terminą net už  kelias žmogžudystes  iki gyvos galvos įkalintiems budeliams. Ir kai kuriems iš jų toji amžinoji bausmė jau pakeista į terminuotą. Ir Europos aukščiausias teismas, ir Jungtinių Tautų atitinkamas komitetas panašią malonę yra suteikęs ir Rolandui Paksui, kuris jau galėtų dalyvauti  Lietuvos rinkimuose, kuriuose reikia prisiekti. Tačiau konservatoriai negali dovanoti savo partijos buvusiam valdybos pirmininkui R. Paksui už įkištus pagalius į jų ratus, kai šie parceliavo „Mažeikių naftą“ ir su savo Vyriausybe  tada landsberginiams pridarė „klapatų“.
Taigi, kai su R. Paksu buvo pavykę, Lietuvoje žinomas tapo apkaltos žanras. Kad toks yra, kažkas buvo spėjęs pagąsdinti ir  Dalią Grybauskaitę.  Toks pagrūmojimas jau nuskridęs ir link Gitano Nausėdos. Šis atvejis yra grėsmingesnis, nes jis konservatoriams nėra ne tik toks savas  kaip buvo M. Burokevičiaus partijos auklėtinė Dalia, net suglausdavusi galvelę su į Lietuvos patriarchus ir Lietuvos faktinius vadovus pasišovusiu Vytautu. (Gal Antruoju?).
G. Nausėda konservatoriams prasikaltęs ne mažiau už R. Paksą. Būtent jis sutrukdė Prezidentūros rūmus S. Daukanto aikštėje ir Prezidento vėliavą perduoti iš  Dalios, arba kaip sakė Landsbergių Vyriausiasis, „Dalia yra Lietuvos dalia“,  Ingridai, kuri  buvo ir anos  draugė, ir konservatorių numylėtinė. Gitanas jau tada nusikalto  partijai- epochos protui, garbei ir sąžinei- atsisakydamas dalyvauti konservatorių „Demokratijos šventėje“. Atrodė, jog tik paprastas švediško banko ekonomistas, bet politikoje nebuvo visiškai sukežęs. Ne kaip didelės patirties diplomatas Vygaudas Ušackas, labiausiai atitikęs  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Prezidentui keliamus reikalavimus. Šis D. Grybauskaitės valią įvykdžiusių konservatorių išmestas iš užsienio reikalų ministrų, pats savo noru atsuko jiems antrą žandą, įstodamas į jų partiją, ir paskui kaip nuolankus avinėlis įėjo į jų gardą, vadinamą Demokratijos švente, ir čia buvo nukirptas Ingridos Šimonytės naudai. Taip  jį sudirbus ir pašalinus iš rinkimų ne tik šios , bet ir kitų kandidatų laimei patį pavojingiausią varžovą.
Tada konservatoriams nepasidavęs G. Nausėda ir tapo svarbiu kliuviniu konservatorių pamiltai mergelei, kuri jų valia turėjo persėsti į kitos jų numylėtos mergelės kėdę. Tačiau jis paprastų žmonių tiek buvo prisižiūrėtas per televizorių ekranus, kad šie jį, kaip kandidatą, priėmė kaip namiškį. Moterims jis buvo aukštas ir gražus, kaip kažkada Algirdas Mykolas Brazauskas. Tad su Ingrida Šimonyte Gitanas Nausėda ir nuėjo iki finišo tiesiosios, kur turėjo prasidėti judviejų dvikova. O čia Gitanas įgijo ir kitą pranašumą. Du iš trijų rinkėjų, kurie dar ėjo balsuoti antrajame ture,  Prezidentūros rūmuose dešimt metų iš eilės prisižiūrėję į aikštingą moterį, nebenorėjo matyti tokio pat statuso jos bendralytės. O ir Lietuvos žmonės buvo pasiilgę pirmosios ponios, kurios irgi seniai nematę. Be to, čia buvo šeima su vaikais, kokios jau nebuvo nuo R. Pakso laikų.
Ir nors G. Nausėda į S. Daukanto rūmus įžengė konservatorių nelaukiamas, jis susiprato ir ėmė padėtį taisyti. Taip prezidento vardo siekiantį Landsbergių vyriausiąjį išties pradėjo prezidentu vadinti. Ir į Maldos pusryčius su tada dar gyva jo ponia pakvietė, kad šalia Adamkų ir Nausėdų pasėdėtų…
Bet ano rudens Seimo rinkimai Prezidento padėtį sukomplikavo. Pusei rinkėjų sustojus po medžiu, dešiniajai gvardijai pavyko persiristi per 71 mandato daugumą ir gauti teisę formuoti Vyriausybę. Manytina, kad Prezidentui nebuvo malonu buvusiai varžovei  suteikti tokią garbę ,kaip ir šiai eiti parsinešti to mandato, kai pati būtų galėjusi jį dalyti.
Nespėjo praeiti šimtas dienų nuo Vyriausybės patvirtinimo, neseniai sukako tik ta šimtinė nuo Seimo veiklos, o jau į apyvartą paleista svajonė apie Prezidento apkaltą. Įdomus variantas, kad Prezidentą „pastatyti į vietą“ imasi politikų Maldeikių atžala Matas Maldeikis- naujojo kepimo Seimo narys. Jo tėvas Eugenijus ėjo su Rolandu Paksu. Jo mama Aušra Maldeikienė irgi pasidavė į politiką. Pirma- į Seimą, paskui – Europarlamentą. Irgi ekonomistė, kaip ir G. Nausėda. Ne tokia, kad prie žaizdos dėtum, o su spygliais.Savo neigiamą požiūrį į dabartinį mūsų Prezidentą ne kartą išsakiusi. Su kuo nors susipriešinti ji greita. Su tokia visiems žinoma žurnaliste Rūta Janutiene yra vos ne už parankių susikibusios vaikščiojusios, bet juoda katė jau seniai perbėgo. Bet kol kas vieną artimą sielą arba bendramintę yra radusi. Iki šiol A. Maldeikienė savo geriausia drauge tebetituluoja Ingridą Šimonytę.
Būtent dėl to ir kyla įtarimas, kodėl sukti ienas į Seimą pastūmėtas ar pats panoręs Aušros sūnus Matas Maldeikis nuo pat pirmų dienų su tokiu įniršiu puolė reikštis prieš Prezidento keliones į Europos  Sąjungos vadovų pasisėdėjimus Briuselyje… Lyg koks kipšiukas pametėja mintį, ar čia ne  jo mamos planas po tų pasisėdėjimų, jeigu į juos atvažiuotų nebe Prezidentas, o Premjerė, pasivaikščioti Briuselio gatvėmis. Gal ta mintis, kas kur kada turi važiuoti, ir neprasta, bet kai ji nulekia ne nuo ko kito, o nuo jaunojo seimūno Mato liežuvio, pasidaro kažkokia nebe aiški…
Šiaip ar taip, kas važiuos Lietuvai atstovauti Briusely, mūsų valstybė to kelialapio nepraras. Tačiau  kai tą kelialapį savo rankose laikė konservatorių numylėta Prezidentė Dalia Grybauskaitė,jiems viskas buvo gerai.
Bet su mojuojama apkalta yra kiek kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Prezidentu, be kitų reikalavimų, renkamas asmuo, kuriam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų. Pagal tą pačią Konstituciją Prezidentą pavaduoti gali tik Seimo pirmininkas. Yra kelios priežastys, kada tokio pavadavimo reikėtų. Viena priežastis būtų nušalinimas per apkaltą. Bet kad, neduok Dieve, kad kas mūsų dabartiniam  Prezidentui nutiktų! Gi nebūtų kam pavaduoti. Paprasčiausia logika sako, kad pavaduojančiam turi sukakti irgi ne mažiau kaip keturiasdešimt metų. Mūsų dabartinei Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei- Nielsien tiek bus tik 2023 m. rugpjūčio šeštą dieną.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą ruošiusioje politikų ir teisininkų grupėje buvo išmintingų žmonių. O būtent pagarba jiems, kad nustatė, jog Prezidentą rinktų žmonės, o ne Seimas. Jeigu būtų ne taip, konservatoriai jau ne kartą į Prezidentus būtų prastūmę  tautiečių labiausiai nemylimą jų patriarchą. Ir kažin ar jis ne ilgiau būtų norėjęs valdyti už A. Lukašenką?.. Ir gerai, kad buvo nustatytas bent toks amžiaus cenzas.
Juk pastebime, kaip šita Viktorija Čmilytė- Nielsien šachmatuose seniai subrendusi, o politikoje sunkiai bręsta. Vienas iš pavyzdžių, kaip tapusi Seimo pirmininke , iš pirmos dienos ėmė pažeidinėti priesaikos žodžius.  Į savo pavaduotojus pasiūlo ne daugiausia mandatų turinčios opozicinės partijos atstovą, o tos, kuri turi mažiausia mandatų, bet jos lyderis su valdančiaisiais flirtuoja, na , o pasiūlytasis yra buvęs pačios pirmininkės bendrapartietis…. Arba štai patekti į Seimą  pas ponią pirmininkę sunku asmenims, atnešusiems segtuvus su beveik  trečdaliu milijono piliečių valia, bet ramiausiai po Seimą vaikšto ir pirmininkei savo „krovinį“ įteikia  ne visiems gerų įspūdžių paliekantis žurnalistas Andrius Tapinas- tai „Laisvės“, tai „Lietuvos ryto“ televizijose plevėsuojantis, tai  su Arūnu Valinsku vadinamajame nacionaliniame transliuotojuje, kuris iš esmės yra tik Ėlertė dešiniųjų ruporas, „Aukso puodą“ dalija, o  tikrųjų tik patys visose televizijose pasipiningauja. Tas pats A. Valinskas, trumpai pabuvęs Seimo pirmininku ir iš tų  pareigų pašalintas,tik per karantiną ir Seime pirmininkaujant dabartinei pirmininkei, atskuba jos pamokyti….kaip būti viena iš trijų… Kai po jo buvo kiti pirmininkai, šmaikštusis Arūnas, nusišnekantis  net iki lenkų politikų šaudymo, nelėkė į Seimą filmuotis  televizijoms.  O ir Viktorija Čmilytė- Nielsen  ar prieš kurį kitą savo buvusį pirmtaką neužtrenktų durų dėl karantino.
… Turim valdžioj tiek saviveiklininkų, besimokančių dirbti prezidentais, premjerais, ministrais, Seimo  ar jo komitetų pirmininkais, kad apie jokias prezidentines apkaltas negalim nė kalbėti. Nes asmuo, kuris galėtų jį pagal Konstituciją pavaduoti ne tik per jaunas, bet ir labai sunkiai valdžios krėsle bręsta…
                                                        Antanas MIKONIS
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));