skip to Main Content

Kaip kaupti pensijai, kai jums apie 30, 40 ar 50 metų

Daugelis žmonių apie taupymą senatvei susimąsto įvairiuose gyvenimo etapuose. Skirtingo amžiaus žmonės kaupimui senatvei turėtų taikyti atskiras strategijas ir vengti specifinių klaidų, aiškina Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

Jauniems žmonėms įprastai atrodo, kad iki pensijos liko dar labai daug laiko ir, galbūt, taupyti nėra būtina, tačiau dėl Lietuvos demografinės padėties rekomenduojama pensijai kaupti papildomai.

„Nors Lietuvos valstybė turtingėja, tuo pačiu ji labai sensta. Ateityje pensininkų gausės, o darbingo amžiaus žmonių mažės, tad valstybei bus vis sunkiau iš dirbančių žmonių sumokamų mokesčių išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Jauniems žmonėms tai reiškia, kad vien valstybinės „Sodros” pensijos oriam pragyvenimui senatvėje neužteks”, – sako A. Paliukaitė.

30-mečiai gali kaupti po nedaug

Jeigu dabartinis 30-metis uždirba 1000 eurų „į rankas“ ir  niekur nekaupia papildomai, jo prognozuojama pensija sudarytų vos apie 400 eurų dabartine pinigų verte. Tuo metu ekspertai rekomenduoja patogiai senatvei sukaupti tokią sumą, kad kas mėnesį gaunama pensija sudarytų apie 70–80 proc.

Dėl to valstybė skatina žmonių kaupimą papildomai. Antroje pakopoje valstybė prisideda prie žmogaus kaupimo papildomomis įmokomis, o kaupdamas trečioje pakopoje asmuo gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata (GPM).

„Konkretaus amžiaus, nuo kurio būtina pradėti kaupti papildomai pensijai, nėra. Tai priklauso nuo individualių poreikių. Tačiau kuo žmogus pradeda pensijai kaupti anksčiau, tuo jis galės taupymui skirti mažesnę savo pajamų dalį”, – aiškina A. Paliukaitė.

Ekspertė pateikia pavyzdį: jeigu asmuo nori sulaukęs 65-erių sukaupti papildomai pensijų fonde apie 50 tūkst. eurų, pradėjęs kaupti nuo 18 metų jis turės į pensijų fondą kas mėnesį pervesti po 30 eurų. Tačiau jeigu jis nuspręs tą daryti būdamas arčiau 30 metų, tuomet jam tai pačiai sumai sukaupti jau reikės kas mėnesį skirti po maždaug 50 eurų.

40-mečiai gali kompensuoti prarastus taupymo metus

Nors valstybė nuo praėjusių metų  nusprendė automatiškai į papildomą pensijų kaupimą antroje pakopoje kiekvienais metais įtraukti tik tuos asmenis, kuriems dar nėra 40 metų, šio amžiaus sulaukusiems žmonėms pradėti kaupti papildomai tikrai nėra per vėlu. Tačiau norėdami pasiekti 70–80 proc. algos dydžio pensiją, jie turės taupyti daugiau.

„Nors dar iki pensijos tokiam asmeniui liko 25 metai – visas ketvirtis amžiaus – prarasti potencialūs 10–15 taupymo metų reiškia, kad jis turės atsigriebti už prarastą laiką ir norėdamas sukaupti senatvei tuos pačius papildomus 50 000 eurų 40-ies metų asmuo jau tikriausiai kas mėnesį turės taupyti po maždaug 100 eurų. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei 30-mečiui“, – kalba A. Paliukaitė.

Verta atkreipti dėmesį, kad augant pajamoms reikėtų didinti ir kaupiamą sumą. Tokiu būdu galima užsitikrinti tokią pensiją, kuri leis palaikyti panašų gyvenimo būdą kaip ir iki pensinio amžiaus. Tačiau ekspertė pabrėžia, kad ne visada gali užtekti kaupimui skiriamą sumą padidinti tiek pat, kiek padidėjo asmens alga.

„Taip yra dėl to, kad pensijų sistema Lietuvoje yra labai progresyvi. Kuo didesnę algą jūs gaunate, tuo valstybinė pensija sudarys mažesnę dalį jūsų iki pensijos gautos algos. Tad jeigu jūsų alga, tarkime, padvigubėja, tai nereiškia, kad pensijos kaupimui užteks skirti dvigubai didesnę sumą tam, kad išėję į pensiją gautumėte minėtą 70–80 proc. algos dydžio pensiją. Daugiau uždirbantys, turi patys papildomai daugiau taupyti, kad pasiektų šią ribą“, – kalba A. Paliukaitė.

Kiek tiksliai reikėtų padidinti savo kaupimą gali patarti pensijos fondo administratorius.

50-mečiai gali sukaupti finansinę „pagalvę“

Žmonėms, kuriems yra apie 50 metų, gali atrodyti, kad kaupti pensijai papildomai nebeverta, nes nebėra pakankamai laiko. Tačiau net ir likus keliems metams iki pensijos galima sukaupti tam tikrą sumą pinigų, kuri padės senatvėje gyventi patogiau, sako A. Paliukaitė.

„Jei į šeštą dešimtį įkopęs asmuo reguliariai kas mėnesį pradės mokėti 100 eurų dydžio įmokas į savo trečios pakopos pensijų fondą su prielaida, kad pensijų fondai uždirbs 2,5% vidutinę metinę grąžą, per maždaug 15 metų jis gali tikėtis papildyti savo pensijų sąskaitą daugmaž 16 tūkst. eurų suma. Tokia suma turbūt neužtikrins pageidaujamos 70–80 proc. algos dydžio pensijos, bet vis tiek ši finansinė „pagalvė“ pravers labiau nei likti be jokių santaupų“, – aiškina ekspertė.

Dažnai vyresni žmonės svarstydami apie kaupimo pensijai galimybes baiminasi rizikos, kad jų santaupos „sudegs“ dėl vertybinių popierių rinkų svyravimų.

„Tokia rizika visada yra, bet šią riziką siekiama subalansuoti parenkant tinkamą fondą pagal asmens amžiaus grupę. Tai yra, žmogui senėjant, pensijų fondai turėtų būti keičiami į vis konservatyvesnius fondus, kuriuose investavimo rizika yra vis mažesnė. Kitaip tariant, mums bręstant, su mumis turi „bręsti“ ir mūsų pensijų fondai“, – aiškina A. Paliukaitė.

Vyresni žmonės dažniau domisi alternatyviomis investavimo galimybėmis, pavyzdžiui, investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT) ar tiesiogiai į akcijas.

„Jeigu asmuo gali savo senatvei užsitikrinti kuo daugiau finansinių šaltinių, tuo, be abejo, yra geriau. Tačiau svarbu įvertinti, ar asmuo turės pakankamai žinių ir noro prižiūrėti įsigytą NT bei užsiimti jo nuomojimu ar savarankiškai rūpintis investavimo į akcijas strategija“, – pažymi A. Paliukaitė.

Daugiau informacijos apie kaupimą skirtingose amžiaus grupėse galite rasti čia: https://www.luminor.lt/lt/pensija-rinktis

Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavote. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. „Luminor investicijų valdymas“ investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo UAB „Luminor investicijų valdymas“, įm. k. 226299280.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: GRETA JANKAITYTĖ, UAB „GRAVITAS PARTNERS“
Facebook komentarai
Back To Top