skip to Main Content

Kaip Kauno merija susidorojo su Balandžių šeima per korumpuotą teismų sistemą

Kristina Sulikienė

Gintaro ir Tatjanos Balandžių šeima jau 20 metų teismuose kaunasi su Kauno miesto savivaldybe. Keitėsi, valdžios, merai, bet nuosavybės skyriaus biurokratai liko tie patys – jų tikslas – kuo daugiau nuosavybės pagrobti kuo mažesne išlaidų sąskaita.

Apie tai, kaip brutaliai buvo iškraustyta Tatjana Balandienė ir Gintaras Balandis iš jų turėto būsto Kauno miesto centre, 2017 04 21, neseniai rašėme. Netrukus dabartinis būstas buvo areštuotas – nors tik 1/64 dalis, tačiau Kauno miesto savivaldybė daro bet kokį spaudimą – o antstolė Sonata Vaiocekauskienė prisirašė „išlaidų“, tarkime, net 27 šalims (kas jos tokios?) siųsdama patvarkymus.

Bet apie Sonatą Vaicekauskienę, labai įtakingą ir aktyvią antstolę pakalbėsime vėliau.

Šiandien svarbu tęsti temą – jog žemesnieji teismai absoliučiai nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių.

Gintaras Balandis (ieškovas) LAT laimėjo dar 2016 m. gruodžio 29 dieną. Teismas išaiškino (bylos Nr. 3k-3-540/2016), kad teismai absoliučiai neišnagrinėjo bylos dėl būsto pritaikymo neįgaliajam aplinkybių, o juokingiausia nutarties dalis, atskleidžianti apygardos teismo galimą argumentavimo ydingumą, yra šioji:

„Nors kasatorius ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, Kauno miesto apylinkės teismas dėl šio klausimo nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, KURIŲ NĖRA“.

Kažkoks sapnų, šešėlių, fantastų būrelis tas Kauno apygardos teismas, konkrečiai 3 teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (bylos Nr. 2A-570-601/2016, 2016  m. balandžio 4 d. nutartis).

Be to, nors ieškovas ir tretysis asmuo buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, šita sapnų ir šešėlių trijulė iš Tatjanos Balandienės priteisė 551 eurų bylinėmosi išlaidų valstybei, kad neduok Dieve, nesugalvotų dar kur nors kreiptis.  Kauno apygardos teismo teisėjų trijulė net netikrino bylos dokumentų, todėl net šį klausimą teko spręsti Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kuris išaiškino, jog niekam nieko nereikia mokėti (nutarties 36 dalis, 14 lapas.)

Kaip gi sekasi Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo sugrąžintą į apeliacinę instanciją bylą?

Labai prastai. Tačiau teismas turi nenuilstamas pagalbininkes – tai nemokamos teisinės pagalbos advokatės Matilda Liatukaitė ir Kristina Mykolaitė, kurios ėmėsi įtikinėjimais įrodinėti Tatjaną Balandienę, jog ji privalo atsisakyti ieškinio reikalavimų, ir sutikti su kažkokiu sąrašu darbų, kurie išvardyti be jokios sąmatos, nenurodyta, ar rangovas iš viso žino apie procesą – nes draudžiama įtraukti į teismo sprendimą šalis, kurios nedalyvauja byloje. Juk ne savivaldybės teisės skyrius įrenginėja būsto pritaikymus neįgaliesiems.

Gintaras Balandis nesutinka su jokia taikos sutartimi – bet Matildai Liatukaitei nė motais. Ji atstovauja jam net nežinant. Susitikti su neįgaliuoju, sėdinčiu vežimėlyje advokatei nereikia, ji, atseit, atsisakinėdama jo vardu neturtinės žalos – kurią nagrinėti imperatyviai nurodė LAT – tokiu būdu atstovauja jo interesams.

Kai Tatjana Balandienė, tretysis suinteresuotasis asmuo, paprašė žodžio, teisėjas Koriaginas pirma leido kalbėti, o paskui nutildė.

„Turite atstoves, ir jomis pasitikite, jos viską pristatė“.

Neleido net pasakyti, kad ieškovas ir tretysis asmuo nesutinka su taikos sutartimi, ir neleis už nugarų dėl jos tartis, nes tai reiškia ieškinio reikalavimų atsisakymą.

Tiesa, teisėja Koriaginas teiravosi pas „advokates“ (šiaip jau advokatavo  atsakovus, o ne ieškovus- todėl ir rašau kabutėse):

„Ar tikrai jau susitarta atsisakyti visų reikalavimų, kad teismui nebereikės nieko nagrinėti?“

Matote, kaip „klusniai“ Kauno apygardos teismas „klauso“ LAT „kad nereikėtų jau nieko nagrinėti“ – taip apmulkintas bus ieškovas, kad teismui nieko nebereikės pasisakyti, taigi, LAT eilinį kartą liks popieriniu teismu, priimančiu nutartis, kurių žemesni teismai absoliučiai nevykdo.

 

Įdomu, ar LAT teisėjai Andžiej Maciejievski, Antanas Simniškis, Dalia Vasarienė tokie jau patenkinti bus, kai sužinos, jog jų išsami, motyvuota, ir tiesiog klasikinė nutartis Nr. 3k-3-540/2016 nevykdoma, veikiant ieškovą pasirašyti atsisakant visko, ką išaiškino šis teismas, ir nors Gintaras Balandios net nežino taikos sutarties teksto, tiek Matilda Liatukaitė, tiek Kristina Mykolaitė melagingai įtikinėjo teismą, jog viskas suderinta, viskas yra tvarkoje.

Tatjana Balandienė, kai teisėjas Koriaginas neleido jai pasisakyti, išaiškinęs, jog jeigu yra advokatai, tada šalis nebetenka teisės kalbėti, nuėjo į raštinę ir raštu atsisakė advokačių abiejų šalių vardu – kad turėtų Civiliniame proceso kodekse numatytą teisę kalbėti, ir pačiam spręsti – kaip vesti bylą, ir kokia gyvenimo sąlygas, o gal piniginę kompensaciją už jas pasirinkti – juk ne advokatėms reikia prižiūrėti neįgalųjį, o jai.

Nes Matilda Liatukaitė su Kristina Mykolaitė neateis į šią šeimą, ir nenugyvens šios šeimos gyvenimo – paruošusios sutartį, kad atsisakoma žalos atlyginimo, atsisakoma nuo visų ieškinio reikalavimų, mainais į kažkokius išvardintus daiktus, ir paslaugas, kurios neįvertintos, ir akivaizdu, dėl kurių bus būtinas viešojo pirkimo konkursas, todėl tokia sutartis net neįgyvendinama, ir negaliojanti. Teismas negali priteisti idėjų, sapnų, šešėlių – o turėklai, privažiavimai be nurodytų darbų apimčių, įvertinimų pinigais – yra niekinės sąvokos, tiesiog žodžiai. Teismas priteis kažkokias idėjas, o pinigų bus atsisakyta. O idėjų priversti įgyvendinti joks antstolis negalės – nes, paaiškės, jog tos idėjos keistinos, galų gale, neįgyvendinamos dėl to, kad kažkuris skyrius nenori pasirašyti.

Tatjana Balandienė pagaliau suprati, jog teismui nereikia gauti savivaldybės leidimo nagrinėti bylą – nors šiuo metu savivaldybė apsimeta, jog ji turi teisę leisti arba neleisti nagrinėti bylą, o šiuo metu kažkas nepasirašo, todėl procesas stringa. Teismas tiesiog priims sprendimą, kurį bus galima įvykdyti.

Kai pasibaigus neįvykusiam posėdžiui Tatjana Balandienė paklausė advokačių, kodėl jos nenori paaiškinti, jog dėl taikos sutarties nevykdymo vėl reikės vaikščioti į teismus, vyks posėdžiai, abi advokatės puolė meluoti. „Ne nereikės, kas jums čia taip patarinėja, taip nebūna“.

Savivaldybės atstovė irgi ėmė veikti Balandienę „geriau jūs nepasitikėkite tokiais patarėjais, atsirinkite, nieko nesupranta, ką sako“.

Tada paminėjau labai garsią bylą, kurioje mes su advokatu Anatolijumi Novikovu dar 2014 metų gegužę laimėjome neįgaliojo G.P. byloje, tačiau laimėjimą tvirtinome taikos sutartimi, nes pasigailėjome atsakovo – na tegul moka tomis dalimis tą sumą 40 000 litų, tiek to. Atsakovas, garsaus advokato Černiausko primokytas, ėmė nebemokėti jokių pinigų, o kai ieškovo globėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, Kauno apylinkės ir apygardos teismai jos prašymą ATMETĖ, ir liepė jai sumokėti išlaidas, kurias patyrė toks labai sąžiningas ir geras teismo sprendimo nevykdantis atsakovas.

Po šios bylos paminėjimo abi advokatės kosminiu greičiu dingo iš teismo salės.

Paaiškėjo, jog viena jų atlikinėjo praktiką pas Černiauską, ir, matyt, girdėjo apie šią nešlovingą bylą, kai prisigyręs viską laimėti, pralošė, o vėliau, nors mokė klientą nemokėti, vis tiek klientas susiėmė ir sumokėjo skolą, nes teismo sprendimas galiojantis, vykdytinas – nesvarbu, kad teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą,ir atleido atsakovą nuo prievolės vykdyti teismo sprendimą, neskundžiamoje nutartyje nurodęs, jog atsisako išduoti vykdomąjį raštą…

Pamačiau kažkokioje diskusijoje diskutuojantį, besimaivantį, kad pasirašo dėl Lietuvos žemės išsaugojimo, parašiau tiesiai diskusijoje:

„Kastyti, labai gražu pasirašyti už Lietuvą, bet kada atiduosi pavogtus pinigus, kurie priteisti galiojančia teismo nutartimi?“

Šita žinutė socialiniuose tinkluose suveikė geriau negu vykdymo procesas, kurio teismai nepripažino.

Tačiau Tatjana Balandienė nesinaudoja Facebook, ir su savivaldybe nesusitars, kai jie nevykdys šios teismo nutarties, todėl teks dar dešimt metų vaikščioti į teismus. Advokatės kadangi apsimelavę pabėgo, tai Balandienė jų tiesiog atsisakė.

O kadangi apeliaciniai procesai vykdomi raštu, tai paprašys ir vykdyti, kaip priklauso pagal įstatymą. Susidaro įspūdis, jog teismas specialiai apsikrauna darbu, kad tik nemokamos advokatės gautų pašalpas iš valstybės biudžeto.

Bet kurioje vietoje čia gynėjo darbas? Šiandien mačiau susidvejinusių personų šou, kurios net nesiteikė kalbėtis su savo atstovaujamaisiais, varė savo idėjas, subjektyvią nuomonę, atstovavo priešingą pusę.

Todėl Tatjana Balandienė raštuose teismui parašė: „Šiandienos advokačių pasisakymus laikyti jų asmenine nuomone“.

Neišklausė teisėjas Koriaginas, pažeisdamas procesą, žodžiu – turės išklausyti raštu.

Nes Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje išaiškino:

„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (jas taikė formaliai), nevisapusiškai ištyrė reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti faktines aplinkybes, todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.“

Teisėjų kolegijos pirmininkas Koriaginas taip siekia taikos sutarties dar ir dėl to, kad nebereikės nagrinėti šių dalykų:

„Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakė tik dėl avansinės kompensacijos dėl būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams ir nurodė, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui“.

Štai va – apeliacija neišnagrinėta, nes neva ji nereikšminga, o iš naujo nagrinėti nurodė aukštesnis teismas. Todėl advokatės Matilda Liatukaitė ir Kristina Mykolaitė kone uždusdamos dirba, kad tik teismą atpalaiduotų nuo šios prievolės. Dirbo dirbo ir prisidirbo, kad žmonės tokių „paslaugų“ nebenori, nes jos nekokybiškos, šališkos, ir …“į vienus vartus“.

Po to Kauno meras V.Matjošaitis ir giriasi, kaip gerai tvarkosi mieste, tik pamiršta pridurti, kieno ašarų pagalba – ogi labiausiai pažeidžiamų žmonių: sėdinčių vežimėlyje, kuriuos jėga su visokiom Vaicekauskienėm išmetė iš PRITAIKYTO būsto, kuris buvo net iki lovos turėklo pritaikytas, o išmetė šį žmogų, įvertinę jo elektrinį vežimėlį vos 50 eurų su S. Vaicekauskiene – vien dėl to, kad labai jau reikalingos patalpos miesto centre. O tas žmogus su visu savo vežimėliu lai sėdi užbarikaduotas bute, prie kurio savivaldybė nesiteikia įrengti privažiavimo, netgi pralošinėdama aukščiausių instancijų teismus…Gal apie tai galėtų meras Visvaldas Matjošaitis pasigirti naujame vaizdo klipuke? „Labai gerai tvarkomės Kaune, atiminėdami būstus iš neįgaliųjų. Kauniečiai, palaikykite mane – praneškite apie neįgaliųjų būstus, mes juos atimsime, ir Kaunas klestės“. Štai čia būtų tinkama Kauno miesto savivaldybės reklama, be retušų.

O Kauno apygardos teismas irgi galėtų padaryti reklamą: „Nevykdėme ir nevykdysime LAT nutarčių – tam yra nemokama teisinė pagalba, kuri padės mums išvengti darbo“. Štai tokia būtų trumpa šios bylos esmė. Bet ar tikrai gali šitaip veikti visi iš anksto susitarę, ir tikėtis, kad žmogus nesuvoks, jog atėmus vieną būstą, iš jo atiminėjamas jo dabartinis būstas – nes taikos sutarties 4-5 punktuose buvo nurodyta, kad ieškovas prisiima išlaidas – o kokios tai išlaidos, nenurodyta. O vėliau prirašys architekto paslaugas, komisijų darbą, – ir vėl areštuos kokią nors dalį dabartinio būsto…Labai gerai nori tvarkytis mieste Matjošaitis. Gal laikas leisti teismams dirbti, ir pasisakyti byloje, kurioje teismas jau išaiškino, jog niekas nebuvo išspręsta. Tada viskas ir stos į savas vietas, nes negali būti, kad apygardos teismas nesugebės išspręsti – juk šiame teisme dirba ne vienas ir ne du principingi teisėjai, ir Koriaginas yra pagarsėjęs principingomis nutartimis, kodėl gi šiandien jis taip elgėsi? Negi teismas turi bijoti savivaldybės? Teismas yra valdžia, savivaldybė – tik miesto savivalda, o ne valstybinis valdžios aparatas…

Man susidarė įspūdis, jog teismui daromas spaudimas, o taip būti negali, ir tai yra nedemokratinės priemonės. Teismas turi teisę pasitaisyti. Jeigu ši kolegija priims išsamų, motyvuotą, teisėtą sprendimą, tai ir minėta aukščiau trijulė nebeatrodys juokingai, kai pritarė apylinkės teismo argumentams, kurių nėra. Tada bylininkai prisimintų paskutinę nutartį, pirmąją pamirštų, džiaugtųsi būsto pritaikymo pinigais, patys įsirengtų tą privažiavimą, turėklus – viską juk buvo jau pasidarę prieš tai valdytame bute – ir pakiltų teismo autoritetas visuomenės akyse. Juk taip lengva yra pagerinti teismų darbą – tiesiog neklausyti, ką burzgia visos tos nemokamos advokatės, savivaldybės klerkai, gerbti aukštesnį teismą, ir vykdyti savo darbą.

O kadangi byla – prioritetinė, ir susijusi su Neįgaliųjų konvencija, teismas turi teisę išeiti iš ieškinio ribų, ir priteisti dar didesnę sumą, negu prašo neįgalusis, ribojamas ir įtakojamas savo „nemokamos“ advokatės. Yra daug galimybių šiose bylose sužibėti, pasitaisyti, tik keista, jog prarandami šansai, ir einama pačiu paprasčiausiu būdu – nieko nenagrinėti, priversti ieškovą, beje, visiškai neįgalų, – atsisakyti ieškinio. Kodėl į LAT nutartis nusivalamos kojos ir kada tai baigsis? Merui Matjošaičiui irgi šis klausimas adresuojamas, nes savivaldybė, kuri turi ginti ir piliečių interesus-  galėtų pripažinti ieškinį, ir pabaigti šį cirką, kuris trunka jau 20 metų. Tik tokiais būdais savivaldybė gali gerinti įvaizdį, o ne bet kokia kaina gviešdamasi neįgaliųjų pinigų, kuriuos pervedinėja Vyriausybė. Jeigu asmuo pats įsirenginės būsto pritaikymus, tada „otkatui“ nebėra vietos – juk normaliai sąmatą savivaldybė rašys dvigubai didesnę, negu reikalauja Balandžiai. Štai kur šuo pakastas.

 

Linkime Balandžiams visų pirma suvokimo, jog čia jų gyvenimas, jų Likimas, antra – padėti Lietuvos Aukščiausiajam teismui būti gyvu, veikiančiu, formuojančiu praktiką teismu, o ne popieriniu – kokiu jį paverdė Kauno teismai, kurie stengiasi nevykdyti bet kokia kaina LAT nutarčių. 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));