skip to Main Content

Naglis Puteikis: „Laisvas laikraštis“ nemoka šifruoti interviu,  nes yra mažatiražis

Kristina Sulikienė

„Laisvas laikraštis“ daug metų rėmė N.Puteikį, dabar įsitikinome, kad tai paprastas niekšas

 

Labai teisingai, kad grupė Seimo narių teikia pataisą dėl teismų galimybės patiems spręsti apie padarytą nusikalstamą veiką.

Nes privataus kaltinimo byloje, kurioje prašau patraukti atsakomybėn dėl šmeižimo per spaudą Naglį Puteikį, teisėjai Mateikienei galimai vadovauja jau nebedirbantis generalinėje prokuratūroje Darius Raulušaitis.

Į teisėjos prašymą kreiptis į Seimą dėl Seimo nario neliečiamybės, buvęs laikinasis generalinis prokuroras atrašė 3 lapų rašinėlį, kurio gale pateikiama išvada, jog aš, apšmeižtas žmogus, net negaliu kreiptis, nes D. Raulušaitis, matai, nemato nusikaltimo sudėties. Nors teismas jo neprašo pradėti jokio tyrimo, tik nurodo jam kreiptis į Seimą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, nes neliečiamybė trukdo nagrinėti bylą.

Nors 2012 06 22 straipsnyje, dėl kurio kreipiausi į teismą,  analizuojama mano kaip žurnalistės veikla, ir aš esu lazdavojama dėl to, kad nemyliu Venckienės, Raulušaičiui tai ne bėda.

Ne bėda jam ir tai, jog šioje pačioje byloje jau yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas kad nusikalstama veika padaryta, mano pareiškimas pagrįstas.

Vilniaus apylinkės prokuratūra pagal tą nutartį atliko ikiteisminį tyrimą.

O ta pati Generalinė prokuratūra, kurios buvęs laikinasis vadas aiškina, jog nėra jokio subjekto, taigi, ir nusikaltimo, pati nutarimu baudžiamąją bylą ir buvo iškėlusi.

Teisėja, paskaičiusi D. Raulušaičio kūrybą, akivaizdžiai pasimetė, ir paklausė, ką gi jai daryti – nors teisėjas turėtų skirti, kur rašomos nesąmonės, ir turėti savo nuomonę. Taigi teisėjai atsakiau, jog čia yra GP susidvejinimas, ir Dariaus Raulušaičio atsakomybės nebuvimo demonstravimas.

Paaiškinau, jog mintis straipsnyje labai aiški, asmuo, kuriuo siekiama pakirsti pasitikėjimą – tai aš, parašyta „Kristina Apanavičiūtė“, o siekiant pakirsti pasitikėjimą, privardinta iš piršto laužtų aplinkybių, jog „kurios tėvas „apsišvietęs KGB agentas“, o mano darbovietė įtakojama VSD, ir ne bet kaip, bet per Prezidentės patarėją.

Darius Raulušaitis, atsibudęs matyt po kelerių metų pertraukos, jau kai ir ikiteisminis tyrimas atliktas, ir man pasiūlyta kreiptis į teismą, nurodo, jog čia iš viso nėra jokio nusikaltimo.

Man labai įdomu, o jeigu būtų atvikrščiai: jeigu koks kaimietis būtų pasakęs štai apie Naglį Puteikį, jog jis ir KGB agento sūnus, ir šiaip dirba saugumui – juk jau jis būtų Lukiškėse supūdytas – juk skaitome, kaip Stasys Šedbaras įsižeidė dėl žodžio „šunsnukis“.

O štai Seimo nariams, taip išeina, galima slėptis už neveiksnaus generalinio laikinojo prokuroro.

3 puslapių rašinėlyje ir bandyta kažką išvedžioti apie neliečiamybę, tačiau nesugebėta įrodyti apie jos absoliutumą.

Todėl imtasi šiaudo – esą, ne tas subjektas.

Teisėja tikrai buvo toliau pasimetusi, todėl aš jai paaiškinau, kad D. Raulušaičio nuomonė tėra jo nuomonė, ir tiek, nes yra ir prokuratūros nutarimas, ir atliktas tyrimas, ir to paties teismo nutartis, kur dėl mano kreipimosi pradėtas tyrimas, mane apšmeižus. Ir ta nutartis galiojanti, ir ji aukščiau už D. Raulušaičio rašinėlius.

Naglis Puteikis, paklaustas, ką mano, atsakė tą pačią pozicija: čia ne jis. Tačiau šį kartą perėjo į puolimą „Laisvo laikraščio“ atžvilgiu. Nurodė, jog kadangi laikraštis labai mažo tiražo, tai esą nesugeba samdyti darbuotojų. Redaktorius dirba vienas, ir dirba tiesa su diktofonu – pripažino tarsi, jog davė tokį interviu. Tačiau čia pat paaiškino, jog iššifruota neteisingai, ir jis, pateikdamas kitus pavyzdžius, tai įrodys.

Taigi, Naglis Puteikis nieko nepasisakė, jog aš nesu netinkamas subjektas.

Aš paprašiusi dar žodžio, atkreipiau dėmesį, jog buvo mano skundas Tėvynės Sąjungos priežiūros komitetui, jame N.Puteikis nepasirodė, manęs neatsiprašė, o vėliau facebooke neigiamai apie mane komentavo, taip sudarė įspūdį, jog jis jaučiasi teisingai pasielgęs, ir net nesiruošia nieko atitaisyti.

Dar paminėjau teisėjai, jog čia galimai netinkamas teismas apskritai spręsti mano pareiškimą, ir paprašiau remiantis LR BPK 228 str. perduoti į aukštesnį teismą.

„Galgi naujasis generalinis prokuroras aukštesnio teismo bijos, čia juk nesiskaitoma,“- pareiškiau nuomonę.

Tada prasidėjo visas įdomumas.

Teisėja nelabai žino, ar Naglis Puteikis 2012 06 22 buvo Seimo nariu. „Mes tikrinome, tai matėme, kad nuo 2012 metų rudens“.

O Naglis Puteikis teisme pasakė:

„O aš neatsimenu, ar buvau tuo metu“.

Taigi, gerbiamieji, jūs renkate štai tokius Seimo narius, o jie net neatsimena, kad jūs juos išrinkote.

Vietoj to, kad čia pats sausio 19 dieną būtų priimta nutartis, ir paskelbta – nutarčiai priimti užtenka 10-12 minučių – jos paskelbimas perkeliamas į vasario 1 dieną.

Teisėjai galiu aiškinti neaiškinus, jog Seimo nario kėdė neapsaugo Seimo narių nuo atsakomybės, jeigu jie šneka bet ką. Paaiškinau, jog jeigu mane taip būtų išplūdęs Seimo narys Seimo posėdžių salėje, man esant Seimo nare – tai tada viskas, tikrai tai nebūtų galima traktuoti kaip šmeižto, o kaip politinius debatus, susijaudinus dėl vieno ar kito įstatymo traktavimo, nes už politines kalbas Seimo nariai neatsako. 

„Tačiau dabar dėl to subjekto – čia parašyta „kurios tėvas“, neminimas nei jo vardas, nei pavardė, jam žalos tiesioginės net nėra, nes sugūglinus jo vardą pavardę, toks tekstas „neiššoka“ prie jo pavardės, taigi, asmens. O prie manęs iššoka, ir tai nukreipta į mane“. Nors aiškinau aiškiai, teisėjai iš karto užkliuvo „gūglinimas“, prie ko čia, maždaug. Prie to, paaiškinau, jog abejojama subjektu. Tai aiškiai subjektas esu aš.

Dar Dariaus Raulušaičio mokinuko lygio rašinėlyje buvo nurodyta, jog apšmeižta visiškai ne aš, o „Karštas komentaras“ – todėl minėtas laikraštis turi kreiptis, o kadangi jis ne fizinis asmuo, todėl baudžiamasis procesas neįmanomas.

Klausiausi ir nesupratau – tai kur dingo ta minima „Kristina Apanavičiūtė“, kurios tėvas „apsišvietęs“ KGB agentas, o ji pati įtakojama per „Karštą komentarą“ VSD per prezidentės patarėją?

Dingau. Suprantat. Nebėra manęs. Liko šventasis Naglis Puteikis, kuris nesukūrė naujos partijos.

Taip pat jis neatsimena ką veikė 2012 06 22, ar buvo Seimo nariu, ar nebuvo.

Todėl kodėl teisėja turi tikėti iš viso jo nors vienu žodžiu, jeigu jis jau bylos pradžioje meluoja, oj, atleiskite „neatsimena“.

Šlykščiausia yra tai, jog prieš kelerius metus Seimo narys naudojo „Laisvą laikraštį“, kaip reklaminę tribūną pasireikšti. Ir nė karto neturėjo jokių pretenzijų. Bet jau kai byla atsidūrė teisme, tada ir laikraštis pasidarė „mažo tiražo, duodantis garso įrašus šifruoti kokiems nors studentams, kurie iškraipo tekstą“.

Va taip dabar, nes jis ant manęs tos sudėtingos minties nesakė.

Kuri visiškai logiška, paaiškinau teisėjai, nes tariamai „KGB vaikučiai“ dabar priklauso VSD, ir aš esu kaltinama dėl giminystės priklausanti VSD, ir todėl esą nemąstanti laisvai.

Teisėja kaip mačiau, labiausiai galvojo apie savo darbo kėdę.

Teisėjus skiria ir atleidžia Prezidentas.

Po galais, kaip tuomet Dalia Grybauskaitė susijusi su „nesisteminiu“ Nagliu Puteikiu, kad teisėja tiesiog dreba, kaip jai baisu dar kartą daryti kokį nors veiksmą –neduok Dieve, apygardos teismas dar paims ir nuteis. Juk ne viena byla yra buvusi, kai už dar mažiau teksto šmeižikai yra gavę po 50 000 litų susimokėti, kai švaistėsi pareiškimais apie priklausymus KGB.

Aš tik tiek suvokiu: sakydamas tuos žodžius apie KGB, tiek buvo įsitikinęs savo teisumu, ir tiek žinojo, kad nieko nebus, kad dabar labai keista, kad tenka vaikščioti į teismą. 

Juk tas šaltinis, kuris sakė, o gal  net rodė kokius nors dokumentus, buvo toks „patikimas“.

Pamenu, Neringą Venckienę buvo apsupę tiek „patikimų šaltinių“, jog ji pamažu prarado savo rėmėjus, o ją apsupo glaudus sistemikų ratas.

Kurių vienas „Laisvam laikraščiui“ buvo kad atsidėkojo, paduodamas mirusį Stanislovą Stulpiną ir vieną iš laikraščio redaktorių į teismą, neva jis nepriklausė KGB, ir yra apšmeižtas. Net žymusis archyvų tyrinėtojas Arvydas Anušauskas negynė šitaip meluojančio asmens, ir nurodė, jog „Tėviškės“ draugija buvo KGB priedanga.

Dabar gi pasielgta 2012 06 22 labai panašiai: žinodami, kaip Giedrė Gorienė mane kursto prieš Aurimą Drižių, tikėjosi, jog aš paduosiu jį į teismą ir nubylinėsiu. Na jau tokioje byloje seniausiai būtų priimtas sprendimas, juk teismai taip mėgsta teisti A. Drižių – jiems nesvarbu, kokia veika, duokite tik šitą žmogų, o mes jau žinome, ką su juo daryti.

Deja.

Aš supratau, jog tai yra gudrus planas supjudyti laikraštininkus, sugadinti abiems laikraščiams reikalus. 

Todėl šitą versiją, kad čia tyčia galėjo parašyti A. Drižius, iš karto atmečiau, nes pamenu, jog A.Skučienei „patikimi žmonės“ būrė iš kavos tirščių panašias „naujienas“ dar 2010 metais. Apie tai esu net paliudijusi garsioje „patvorio“ byloje, kai tyrėja klausė, ar buvo bandoma sekti mane, ieškoti apie mane duomenų, ir mane šmeižti. Atsakiau, jog įtariu, kad taip, ir kad gavę klaidingus duomenis (nes buvo mano tėvo keli bendrapavardžiai, vienas jų tikrai priklausė KGB), skleidė ir galiausiai tai realizavo laikraštyje. Minėta tyrėja ne kartą ir sakė – kreiptis dėl viešo šmeižto į teismą, nes taip elgtis, kaip „patvorio“ kai kurie veikėjai elgėsi su žmonėmis, negalima.

Taigi. Turime Vilniaus miesto apylinkės nutartį. Įsiteisėjusią, jog veika šmeižimas padaryta, ir būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.

Turime Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutartimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustačius kaltinimą – Naglį Puteikį, pasiūlant man kreiptis į teismą.

Ir turime dabar pasimetusią teisėją, kuri bijo Naglio Puteikio ir dar kažko.

Tik ko?

Situacija akivaizdi: jeigu Dariaus Raulušaičio raštelis yra toks įtikinamas „įrodymas“, na tai benagrinėjant bylą gal koks ekspertas, lingvistas nustatys, jog „Kristina Apanavičiūtė“ kuri šmeižiama tai ne aš, arba ištekėjus ir pasikeitus pavardę, veika nebetenka prasmės, ir t.t. Ir bylą nutrauks.

Tačiau Darius Raulušaitis siūlo nutraukti bylą, jog net nepradėjus. To rašinėlio gale parašyta, jog yra LR BPK 3 str. 1 d. 3 p. pagrindai (jis mano, jog iš viso nepadaryta nusikalstama veika).

Taigi, jeigu jus kas nors išvadins KGB išpera, ir kad jus valdo VSD, per Prezidentės patarėjus, žinokite – tai ne nusikaltimas. Nes taip kalbėti Seimo nariams galima. Bet juos atgal taip kolioti – ne. Net jeigu jie bus tikri KGB‘istai, arba  GRU seržantai, už pinigus žvalgęsi Afganistane, dabar vaidinantys „paprastus kareivėlius, kuriuos išsiuntė prievarta“. 

Nieko sau prievarta, kai žudai, ginklus pardavinėji, ir dar gauni algą.  Ir dar toje tarnyboje taip išmoksti meluoti, jog teisme neraudonuodamas gali burti pasakas. O teisėja sėdi ir viskuo tiki. 

 

Facebook komentarai
Back To Top