skip to Main Content

„MG Baltic“ vadovai Darius Mockus ir Raimundas Kurlianskis, pagrindiniai įtariamieji Eligijaus Masiulio ir liberalų byloje, jau ne vienus metus naudojosi korumpuotus teisėsaugos paslaugomis.

 Violeta Gureckienė: „Patyrusi tokį didelį skausmą, žuvus mano vyrui, net neapykantos nebejaučiu Raimundui Kurlianskiui. Tai visiškas nulis. Suvokiu, koks tai vargšas žmogus, nesuprantantis paprastų gyvenimo dėsnių. Dabar man aišku, kaip jis nemyli, kaip negaili kitų žmonių!.. Tai artimas Dariaus Mockaus bendražygis. Jie kuria bendrus planus ir labai gudriai juos įgyvendina. Vienas skaito apie valstybės perversmus, kitas apie karus. Turėdami daug pinigų, iš nuobodulio jie žaidžia tokius „žaidimus“, tačiau į verslą nieko neinvestuoja ir jo nevysto. Man pasakojo vilniečiai verslininkai, kad šitie žmonės mėgsta iš įmonių tiktai imti. Taip jie padarė ir su „Mitnija“: ėmė, grobė, plėšė, užstatinėjo bankams, pervedinėjo pinigus į Vilnių, visaip alino Antano Gureckio rankomis sukurtą ir klestėjusią statybos įmonę!..

 

V.GURECKIENĖ: „Mano vyro parašas, parduodant „Mitnijos“ akcijas koncernui „MG Baltic“, – lyg mirties nuosprendis sau pačiam!..“

Juozas IVANAUSKAS

Po Gureckių šeimą ištikusios tragedijos nepalūžusi, „MG Baltic“ „riterių“ reketą, „kišeninių“ prokurorų sankcionuotą spaudimą atlaikiusi, už teisingumą kovojanti našlė Violeta GURECKIENĖ ir jai talkinanti dukra Beta RUMŠIENĖ pasirinko bene vienintelę teisingą – viešumo taktiką. Tik jų  pastangų dėka Kauno statybų bendrovės „Mitnija“ buvusio ilgamečio vadovo Antano Gureckio galimo privedimo prie savižudybės byla neliko nepastebėta žiniasklaidos, o taip pat susilaukė aukščiausių teisėsaugos pareigūnų išskirtinio dėmesio. 

Priremti prie sienos galimai įvykdyto organizuoto nusikaltimo (psichologinio-moralinio teroro, siekiant pasipelnyti) faktinių aplinkybių, žiniasklaidos verslo magnatai Darius Juozas Mockus ir jo dešinioji ranka Raimundas Kurlianskis, regis, neketina nei atgailauti, nei  pripažinti savo kaltę. Apsimesdami nekaltais avinėliais, „MG Baltic“ koncerno vadovai nuduoda esantys įžeisti, apšmeižti, todėl nusprendė kontratakuoti savo konkurentus iš „Lietuvos ryto“, iškeldami šmeižto bylą. Sausio 10 dieną  Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas nagrinėjo koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio ir šmeižtu apkaltinto dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko baudžiamąją bylą  NR. 1-1365-498/2010, į kurią nusišovusio verslininko A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė buvo pakviesta kaip liudytoja ir davė parodymus. 

LL skaitytojams primename,  „Lietuvos rytas“ R.Kurlianskį paminėjo 2010 m. spalio 20 dienos Arūno Karaliūno straipsnyje „Savižudžio laiškai – apie meilę ir terorą“. Šioje publikacijoje pateikiamas priešmirtinis A.Gureckio laiškas liudija, jog verslininką nusižudyti privertė 2006 metais prasidėjęs „MG Baltic“ prezidento D.J.Mockaus ir viceprezidento R.Kurlianskio psichologinis smurtas. Minėtame laiške A.Gureckis rašo: „MG Baltic prezidentas D.Mockus ir jo viceprezidentas R.Kurlianskis nuo 2005 m., žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės. R.Kurlianskis 2006, 2007, 2008 m. plovė pinigus iš UAB Mitnijos, jiems talkindavo Audrius ir Agnius Matijošaičiai ir kt.“ 

Tuo pat metu A.Gureckio užrašų knygutėje buvo rastas dar vienas priešmirtinis laiškas, skirtas artimiesiems: „Violeta, Tave mylėjau ir mylėsiu. Beta, Egidijau, vaikai Ovidijau ir Gintare visus Jus myliu“. 

Priešmirtiniai verslininko A.Gureckio laiškai, kuriuose jis dėl savo mirties kaltina koncerno „MG Baltic“ vadovus ir jiems talkinusius „kišeninius“ prokurorus, laikomi svarbiais ikiteisminio tyrimo dėl privedimo iki savižudybės įkalčiais. Šie laiškai 2010 m. lapkričio 26  dieną buvo perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriui, kuris vykdo tyrimą dėl galimo A.Gureckio privedimo iki savižudybės. Tyrimas pradėtas Panevėžyje, nes manoma, jog šios apygardos teisėsauga nėra tiesiogiai susijusi su bylos dalyviais bei aplinkybėmis. 

Liudydama R.Kurlianskio „Lietuvos rytui“ iškeltoje šmeižto byloje V.Gureckienė norėjo Vilniaus miesto 3-jam   apylinkės teismui perduoti oficialaus teismo  rašysenos eksperto Alekso Balsio išvadas, patvirtinančias,  jog minėtus priešmirtinius jos vyro laiškus parašė ir pasirašė Antanas Gureckis, bet teisėjas O.Šibkovas, nežinia kodėl, ATMETĖ ŠĮ PASIŪLYMĄ ir nusprendė kreiptis į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl papildamos informacijos. 

Interviu LL pradžioje gal galėtumėte pasidalinti įspūdžiais ir tarti keletą žodžių apie tik ką pasibaigusį teismo posėdį Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, į kurį jūs buvote pakviesta kaip liudytoja? 

 – Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teisme, į kurį buvau pakviesta kaip liudytoja, man duodant parodymus, priešais sėdintis žiniasklaidos neva apšmeižtas „nukentėjusysis“, „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas R.Kurlianskis vengė pažvelgti į mane, nors atidžiai stebėjo salėje vykstantį procesą. Pats netardamas nei žodžio, klausėsi teismo proceso dalyvių kalbų suakmenėjusiu veidu. 

Tiesą sakant, paskutinysis teismo posėdis man teikia vilčių, kad teisingumas šioje byloje, anksčiau ar vėliau, nugalės. Todėl, net ir patyrusi skaudžią artimo žmogaus netektį, dabar jaučiuosi truputį pakylėta. Siekdama teisingumo mūsų šeimą ištikusioje tragedijoje, esu priversta domėtis teisiniais dalykai. 

Pastaruoju metu negaliu skaityti grožinės literatūros, man nesinori žiūrėti meninius kino filmus ar vaikščioti į teatrus. Niekur kitur per daug nesigilinu, nes negaliu užsimiršti. Užtat įdėmiai žiūriu publicistines televizijos laidas teisine tematika, skaitau laikraščius, stebiu procesus mūsų teisėsaugoje ir politikoje. 

Būtent šiais dalykais domiuosi, nes dabar visas mano gyvenimas yra su tuo susijęs. Nors teisėsauga ir politika anksčiau beveik nesidomėjau, bet dabar net ir menkiausi pozityvūs pokyčiai šioje srityje mane džiugina. Pavyzdžiui, šiandien, aš galvoju, mums kažkiek pasisekė teisme ir jau vien dėl to atrandu savyje jėgų gyventi, kovoti, nepasiduoti… 

Iš savo asmeninės skaudžios patirties puikiai žinote, kad jūsų priešai – gudrūs ir klastingi, iš anksto viską apskaičiuojantys ciniški intelektualai. Siekiant savanaudiškų tikslų ar svetimo turto, jiems nėra nieko švento, jokių tabu!.. Tad ar nebijote pasiklysti klaidžiuose, korupcijos virusio pažeistuose  klaninės teisėsaugos labirintuose? 

– Nepaisant tykančių pavojų, nepaisant visko, aš vis tiek tikiuosi ir tikiu, kad būtent dabar įvyks esminis persilaužimas teisėsaugos sistemoje. LR Prezidentė uždavė naują toną. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, nuteikia optimistiškai. 

Mane džiugina net ir nedideli poslinkiai teisinės, demokratinės valstybės kūrime. Nereikia norėti visko iš karto. Mūsų problema tikrai neišsispręs per vieną dieną. Aš manau, tai kelių metų darbas. O per tą laiką Lietuva, be abejo, kažkiek atsities, pasikeis į gerąją pusę. Turiu vilčių, kadangi šventai tuo tikiu: negali nekaltas žmogus gulėti karste ir niekas už tai neatsakyti. Ne, taip negali taip būti, tai nesąmonė!.. 

Kokį įspūdį paliko R.Kurlianskio advokato Vyganto Barkausko jums keliami „slidūs“ klausimai, be abejo, atspindintys jo ginamojo pozicija?

Užduodamas klausimus, paprasčiausią mano gyvenimo situaciją R.Kurlianskio advokatas bandė pateikti, kaip tariamos naudos siekį. Antra vertus, aš manau toks yra advokato darbas – ginti savo klientus. Juk jis už tai gauna atlygį ir todėl negali būti mano pusėje. Kalbant apskritai, bet kuris R.Kurlianskio advokatas negalės būti tiesos ir teisingumo pusėje, jis visuomet bus savo kliento pusėje, nes už tai gauna atlygį. 

– Advokatas V.Barkauskas, nežinia kur link sukdamas, staiga ėmė jūsų klausinėti apie turto pasidalinimą, teiravosi ar jūs nekonfliktuodavote su savo vyru Antanu, prieš jam nusižudant?.. 

– Ar mes nekonfliktavome?.. Matyt, jog R.Kurlianskio advokatas norėjo man įgelti, tačiau jam tai nepavyko. Juk yra išlikęs Antano ranka rašytas laiškas, kuriame jis prisipažįsta mylintis mane, šeimą, artimuosius. 

O be to, kalbant atvirai, jeigu šeimoje nėra ginčų, tai tokia šeima pasmerkta žlugti. Normali šeima vystosi ir pasiginčydama, ir pasibučiuodama. Tokia dinamika artimų, vienas kitą mylinčių žmonių santykiuose – visai įprastas, normalus reiškinys. 

Bet aš tikrai nenorėčiau dabar per daug gilintis į šiuos dalykus ir į R.Kurlianskio advokato aptakius išvedžiojimus. Labiausiai mane glumina tai, jog teisme klausinėjama apie mūsų asmeninį gyvenimą ir ginčus, tačiau, deja, niekas net nepaklausė apie žalią papkę, kurioje saugomas kompromatas. Jeigu jie slapta klausydavosi mūsų telefono pokalbių, be abejo, turėjo žinoti ir žino, kad aš ne kartą apie tai kalbėdavau. 

Netgi Kauno apygardos prokuratūroje apklausos metu prokurorė Armanauskienė kartą užsiminė žinanti, kad aš dažnai kalbėdavau apie žalią papkę, kurioje yra kompromatas. Bet kodėl niekam tai neįdomu, kokie ten dokumentai?..

Net jeigu mudu su vyru ir pasiginčydavome, tai dažniausiai tik dėl to, kad „MG Baltic“ „riteriai“ Antaną dažnai persekiodavo ir visaip terorizuodavo. Jis išeidavo iš namų būdamas pakilios  nuotaikos, o sugrįždavo sutrikęs, prislėgtas. Nors mano velionis vyras labai gerbė ir, kaip niekuo kitu, pasitikėjo Raimundu Kurlianskiu, tačiau manoji širdis jautė, kad Antanui daromas didžiulis psichologinis-moralinis spaudimas, nes norima jį pražudyti. Todėl Antanas viską žinojo į priekį. Žinojo, kas nutiks jo mylimai dukrai Betai, žinojo, kad jį patį areštuos, suims ir susidoros. O aš, norėdama apsaugoti man brangų, be galo artimą ir mylimą žmogų, prašydavau Antano neiti pas juos, nesusitikinėti su jais, saugoti save. Ką gali žinoti, gal jie jam slapta kažką įpildavo ar įberdavo?.. 

Mylėjau Antaną, stengiausi jį apsaugoti. Mylėjau ir iki šiol myliu savo vyrą. Galbūt todėl dabar aš esu tokioje nelygioje pasipriešinimo kovoje?.. Tiesą sakant, nebijau numirti, todėl galiu jiems pasipriešinti. Prieš mus veikia gerai organizuota, intelektuali, nusikalstama grupuotė. Tai reto išsilavinimo nusikaltėliai, disponuojantys begaliniais ryšiais valdžioje ir teisėsaugoje. 

Manau, jiems puikiai žinomi saugumiečių taikomi metodai. Pasirodo, yra daugybė būdų ir priemonių, kuriomis galima žmogų užvaldyti, panaudojant psichotropinius vaistus, įtaigą, hipnozę ir panašiai. Tegul jie daro savo juodus darbus, bet manęs tai nesustabdys.  

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas patenkino R.Kurlianskio advokato prašymą kreiptis į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kur tiriama A.Gureckio privedimo prie savižudybės byla, dėl papildomos informacijos. Kaip vertinate tokį posūkį šmeižto byloje? 

– Aš manau, pasidomėti galima ir reikia, bet nukentėjusi toje byloje esu aš. Panevėžio apygardos prokurorui esu pateikusi labai daug medžiagos apie R.Kurlianskio gąsdinimus ir grasinimus. 

Susitikimo metu Vievio kavinėje „Keturios sostinės“ R.Kurlianskis atvirai grasino Antanui, sakydamas: „Jeigu Darius Mockus tave paleis, tai aš tavęs nepaleisiu!.. Tampysiu tave po teismus tris metus ir nuteisiu 6-8 metams, o per tą laiką perimsiu visą tavo turtą. Dabar aš jau pasimokiau Latvijoje ir turiu didelę patirtį!..“. 

Mums yra žinoma (apie tai buvo rašoma spaudoje), kad Latvijos verslininkas susidūrė su panašia problema, tačiau iš Rygos teismo išėjo pakelta galva.

Kadangi esu nukentėjusioji, pati žadu nuvykti su savo advokatu į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir pasidomėti, ar tikrai R.Kurlianskis buvo apklaustas, vykdant ikiteisminį tyrimą. Mano žiniomis, lapkričio mėnesį buvo apklausta 14 liudytojų. 

Privedimo prie savižudybės byloje yra minima labai daug pavardžių, nes mano vyrą Antaną „skandino“ didelė grupė žmonių. Tai ir prokurorai, ir policininkai, netgi, seni Antano pažįstami, „apdoroti“ įmonės darbuotojai. Jie buvo verčiami liudyti prieš Antaną. Vieniems liudytojams būdavo grasinama, kitus, paprasčiausiai, nupirkdavo. Mes esame pateikę tyrėjams pavardes žmonių, galimai papirktų liudytojų, netgi žinome, kokios sumos jiems buvo siūlomos. 

Suprantama, kodėl esate pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje dėl galimo A.Gureckio privedimo prie savižudybės. Tačiau ar jums neatrodo keista, kad pats R.Kurlianskis staiga pasijuto tapęs šmeižto auka ir todėl iškėlė baudžiamąją bylą „Lietuvos rytui“?

– Nesuprantu, kuo dėtas laikraštis, paviešinęs autentiškus žuvusio žmogaus laiškus? Antano Gureckio ranka rašyti priešmirtiniai laiškai – autentiški. Tai patvirtino oficialus teismo  rašysenos ekspertas Aleksas Balsys. Kai visai netikėtai atradome Antano laiškus, mes su dukra Beta juos nuskanavome ir pasiuntėme kelių leidinių žurnalistams.

Esame be galo dėkingos, kad žiniasklaida išdrįso paviešinti priešmirtinius Antano laiškus, tuo apgindama mane ir mano šeimą!.. 

Manau, tik todėl mes dar esame gyvi ir nėra tokios plejados mirčių, kaip rezonansinėje D.Kedžio byloje – „žudikėje“, pareikalavusioje net keturių žmonių gyvybių. 

Nevengdami viešumo, mes apsigynėme. Dabar mūsų žūtis niekam nenaudinga. Suprantate, tą lemtingą birželio 29-tą dieną, kai nusišovė Antanas, mano šeimai buvo pagrasinta: „Kieno dabar eilė, Violeta? Tavo ar žento Egidijaus?..“, – šiuos Antaną pažinojusio policijos komisaro G.Kvietkausko žodžius aš priėmiau, kaip atvirą grasinimą, ir iš karto po vyro laidotuvių raštu kreipiausi į generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną.  

Po ilgokos pertraukos jums vėl teko susitikti, šį kartą teismo salėje, su tariamai apšmeižtu „MG Baltic“ „riteriu“ Raimundu Kurlianskiu. Ką pajutote, žvelgdama į šią kostiumuotą, nepriekaištingos išvaizdos žmogystą?

– Visišką tuštumą!.. Patyrusi tokį didelį skausmą, žuvus vyrui, net neapykantos nebejaučiu R.Kurlianskiui. Tai visiškas nulis. Suvokiu, koks tai vargšas žmogus, nesuprantantis paprastų gyvenimo dėsnių. Dabar man aišku, kaip jis nemyli, kaip negaili kitų žmonių!.. Tai artimas D.J.Mockaus bendražygis. Jie kuria bendrus planus ir labai gudriai juos įgyvendina. 

Vienas skaito apie valstybės perversmus, kitas apie karus. Turėdami daug pinigų, iš nuobodulio jie žaidžia tokius „žaidimus“, tačiau į verslą nieko neinvestuoja ir jo nevysto. Man pasakojo vilniečiai verslininkai, kad šitie žmonės mėgsta iš įmonių tiktai imti. Taip jie padarė ir su „Mitnija“: ėmė, grobė, plėšė, užstatinėjo bankams, pervedinėjo pinigus į Vilnių, visaip alino Antano Gureckio rankomis sukurtą ir klestėjusią  statybos įmonę!.. 

Didelės vertės turtą jie pardavė mažomis kainomis dukterinėms įmonėms, savo draugams. Kauniečiai buvo pakeisti vilniečiais. Tačiau, sakykite, ką gali pastatyti didelei statybos bendrovei vadovaujantis teisininkas arba visai jaunas žmogus, be patirties statybų versle, „Mineralinių vandenų“ direktorius?.. Tokiu būdu buvo nustekenta kažkada klestėjusi žinoma statybų bendrovė „Mitnija“. 

Bet jeigu jau tokia banditiška Lietuva, jeigu reketas čia įteisintas, tai mes ir pinigus būtume atidavę, kad tik išsaugotume mano vyro Antano gyvybę!.. Advokatai, susipažinę su mūsų bylą, visi stebisi: kam čia reikėjo A.Gureckį kažkur vežti, grobti, gąsdinti, šmeižti? 

Aišku, tokiu būdu galima staigiai susidoroti žmogumi, bet kam gi nuo to geriau?.. Kai ištisus metus Latvijoje vyko panašus teisinis procesas, „MG Baltic“ veikėjai pamatė, kad bylinėdamiesi jie nieko nelaimės. Net jeigu ir laimėtų gudrumu, tai tik labai mažą sumą, o jiems reikia labai daug. Matyt, tik todėl ir buvo nuspręsta susidoroti su mano vyru.

Tikrai nemanau, kad mes jau pasiekėme pergalę. Bet aš labai džiaugiuosi, kad dar esu gan stipri ir tvirta, neturiu jokio baimės jausmo ir atkakliai siekiu tikslo – apginti savo šeimą. Iš kur ta vidinė stiprybė, aš nežinau. Ar tai Visata man suteikia, ar Dievo pagalba, bet aš einu ir kovoju be jokios baimės. 

Žinau, kad esu teisi. Žinau, kad mylėjau savo vyrą ir tebemyliu. Todėl turiu pasiekti užsibrėžtą tikslą – apginti žuvusio vyro garbę ir išsaugoti likusius gyvus artimuosius!..

 Taip, aš turiu tikslą. Kai kurie giminės man sako: „Matyt, tau, Violeta, skirta tokia misija“. Seniai skaitau įvairias psichologines knygas. Jau apie 15 metų, skaitydama rimtas knygas, gilinuosi į gyvenimo prasmę. Negyvenu bet kaip. Ir mano vyras Antanas labai domėjosi dvasinėmis vertybėmis, buvo išugdęs savyje tikėjimą, darė gerus darbus. Tai buvo labai padorus žmogus. 

Nors aš nuolat skatindavau savo vyrą skaityti rimtą literatūrą, tačiau dabar, žvelgiant iš kitos pusės, gyvenant tokioje žiaurioje, grubioje visuomenėje, jo kilnios pažiūros buvo jam pražūtingos. Antano žūties dieną į mūsų namus atėjęs policijos komisaras G.Kvietkauskas taip ir pasakė: „Tavo vyras buvo švelnus žmogus. Deja, mūsų gyvenimo tikrovė yra visai kitokia!..“

Suprask, bendraudamas su vilkais, pats privalai būti vilkas, o ne baikštus ėriukas?

– Antanas tikrai nebuvo beginklis ėriukas. Tai buvo stiprus, energingas vyras. Jis galėdavo ir balsą pakelti, ir pareikalauti iš bendradarbių, kad nebūtų darbo broko. Antanas pats buvo nepaprastai darbštus ir kitus vertė dorai dirbti. 

Manau, su juo susidorojo tik todėl, kad jis neturėjo nei politinio užnugario, nei patikimų ryšių teisėsaugoje. O buvusios pažintys su policijos komisarais Algirdu Kaminsku, G.Kvietkausku ir kitais jam tiktai pakenkė, nes jie visi, mano nuomone, dalyvavo tame nešvariame reikale-suokalbyje, susidorojant su mano vyru. 

Mano vyras tikrai būtų išgyvenęs, jei nebūtume padarę vieną didžiausių klaidų: Antano Gureckio parašas, 2006 metais parduodant „Mitnijos“ akcijas koncernui „MG Baltic investment“, buvo lyg mirties nuosprendis sau pačiam!.. Dieve, kokią lemtingą klaidą mes tada padarėme!.. 

Deja, niekas mūsų laiku neįspėjo, nors turėjome įtakingų draugų, Antanas pažinojo žmones, dirbusius policijoje. Ir tiktai po vyro žūties atsirado „mokytojai“, aiškinantys neva reikėjo atidžiau žiūrėti, kam parduodame „Mitnijos“ akcijas. 

Pasirodo, jau ne vienas yra nukentėjęs nuo „MG Baltic“ reketo. O mes padarėme didelę, nepataisomą klaidą: neapgalvotas A.Gureckio parašas pražudė šeimą!.. 

Mūsų skaudi patirtis rodo, kad Lietuvos verslininkams derėtų būti labai atsargiems ir nesivelti į finansinius santykius su tokiais žmonėmis, kurie yra nepatikimi. 

Jokiu būdu negalima per daug arti prisileisti įtartinų žmonių, prieš tai nepasidomėjus jų praeitimi!.. 

Reziumuojant tai, kas buvo pasakyta, matyt, reikėtų dar kartą aiškiai įvardyti kurstymą nusižudyti ir privedimą  prie savižudybės nulėmusius veiksnius. Jūsų nuomone, kokie buvo verslo partnerių, „MG Baltic“ grupės narių klastingi, žiaurūs, agresyvūs veiksmai, pasireiškę netikėtomis teisinėmis, psichologinėmis atakomis prieš buvusį ,,Mitnijos“ vadovą Antaną Gureckį?

– Kaip jau minėjau, 2006 metais MG grupei priklausanti įmonė ,,MG Baltic Investment“ įsigijo iš vystytojo,  ilgamečio akcininko A.Gureckio bendrovės ,,Mitnija“ akcijas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios turinį pasiūlė pirkėjas, buvo numatyta, kad vadovas trejus metus įsipareigoja vadovauti įmonei, neužsiimti statybos verslu kitose bendrovėse.

Naujasis akcininkas, MG grupės narė, patronuojanti bendrovė ,,MG Baltic Investment“, pakeitė ,,Mitnijos“ valdymo struktūrą: įsteigė 3 narių valdybą, kurios pirmininku buvo Raimondas Kurlianskis, nariai Inga Žemkauskienė, Antanas Gureckis. MG grupė, turėdama 90 (10 procentų akcijų 2007 m. A. Gureckis atpirko) procentų akcijų (1 akcija suteikia 1 balso teisę aukščiausiame valdymo organe –  akcininkų susirinkime) daugumą valdyboje (2/3), turėjo tiesioginį lemiamą vaidmenį valdant dukterinę bendrovę ,,Mitnija“. 

Tai patvirtina valdybos posėdžių protokolai. Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad vadovas savo veikloje privalo vadovautis valdybos sprendimais. 

Įtakingos versle ir ne tik versle jau  MG grupės statybos bendrovė 2006-2009 metais sugebėjo gauti daug statybos darbų užsakymų. ,,Mitnija“ per minėtą laikotarpį uždirbo milijoninius pelnus, o akcininkai išsimokėjo dešimtimis milijonų  skaičiuojamus dividendus. Vadovas A. Gureckis, atidirbęs privalomąjį 3 metų laikotarpį, buvo garbingai išlydėtas, apdovanotas dovanomis, pagyrimo raštais už nuopelnus įmonei. 

Verslo partnerių klasta, veiksmai, kuriais kėsinamasi užvaldyti buvusio vadovo šeimos turtą, pasireiškė staiga, netikėtai, 2009 m. sausio mėn. prasidėjusiomis teisinėmis atakomis – iškėlus civilines, baudžiamąsias bylas. Jų esmė – MG grupė reiškia nepagrįstas turtines pretenzijas vadovo šeimos nariams, taikomos procesinės prievartos priemonės. Meistriškai piktnaudžiaujant teise, klaidinant teisėsaugos institucijas, melagingais teiginiais grįstas teisines atakas lydi ir psichologinė agresija. Buvę dalykiniai verslo santykiai su MG grupės nariais tampa klastingais ir žiauriais vadovo šeimos atžvilgiu. Per susitikimus MG nariai atvirai reikalauja pinigų. Grasinama, kad Antanas Gureckis bus pasodintas į kalėjimą 6-8 metams, ir vis tiek bus perimtas visas jo šeimos turtas. 

Tapo akivaizdu, kad mes tapome turto prievartavimo aukomis. MG grupė, vykdydama minėtą veiką, elgiasi itin agresyviai ir, kaip žiniasklaidos atstovams viešai teigė vienas MG grupės lyderių R. Raulynaitis, buvusio „Mitnijos“ vadovo žūtis jų planų nepakeis!..

Pagrįstai manau, kad MG grupės veiksmai privedė mano vyrą A. Gureckį prie savižudybės. Jokių kitų problemų, nesklandumų neturėjome. 

Privedant prie savižudybės mano vyrą Antaną didelę įtaką turėjo tai, kad MG nariai mus nuolat kontroliuodavo. Jie atvirai rodė, kad jiems yra žinomas mūsų telefoninių pokalbių turinys. Jie kontroliavo mūsų nekilnojamojo turto dinamiką (VĮ Registrų centro duomenimis, net 700 užklausų). Jie primygtinai reikalaudavo, kad A.Gureckis atliktų tam tikrus medicininius tyrimus ir siuntė grasinančio turinio elektroninius laiškus, kad netrukus bus ,,užsiimta“ tam tikru šeimos nariu. MG grupė sukūrė baimę keliančią aplinką. 

Tokie agresyvūs jų veiksmai galėjo privesti mano sutuoktinį prie savižudybės. Kažkas galėjo kurstyti mano sutuoktinį nusižudyti, kadangi jis advokatų ir kitų teisininkų klausdavo, ar tikrai šeimai bus geriau, jei jo nebebus. Įtariu, kad mano sutuoktiniui ilgą laiką buvo daromas psichologinis poveikis, lėmęs savižudybę. 

MG nariai atvirai susitikimuose su Antanu Gureckiu gyrėsi savo galiomis ,,pasodinti už grotų“: per vieną susitikimą jie pasiūlė mano sutuoktiniui ,,ekskursiją po Lukiškes“. Žinant Lietuvos teisėsaugos korupcijos lygį, MG narių patirtį užvaldant svetimą turtą, mano sutuoktinis suvokė: jo gyvenimo scenarijų kuria ir klaninės teisėsaugos pagalba įgyvendina MG nariai. Tikėtina, kad būtent tokia MG narių sukurta aplinka galėjo privesti mano sutuoktinį prie savižudybės. 

Mano sutuoktiniui iš anksto kažkokie asmenys pranešdavo, kokių veiksmų prieš mus ateityje bus imamasi. Gauta informacija pasitvirtindavo.

2010. 06. 29 po mūsų namuose atliktos kratos, kurios metu nieko taip ir nebuvo rasta, pareigūnų akivaizdoje mano vyras nusižudė. Vilniaus apygardos prokuroro M.Ražansko įsakymas nedelsiant pristatyti A. Gureckį į Vilnių, kur jis bus suimtas, nepaisant to, kad A. Gureckis turėjo nedarbingumo lapelį, nepaisant to, kad buvo žadama, kad A.Gureckis pats atvyks, kai tik galės kartu su juo vykti advokatas,  buvo taip pat svarbi aplinkybė, nulėmusi mano vyro savižudybę. Galima įtarti, A. Gureckiui buvo iš anksto pranešta, koks scenarijus jo laukia teisėsaugininkų aplinkoje, jį suėmus. Pagrindo tikėti, kad bus sulaukta teisėtumo ir teisingumo, nebuvo. O  pagrindo tikėti, kad bus susidorojama su viena iš aukų, kurios turtą siekiama užvaldyti, buvo pakankamai.

 

Facebook komentarai
Back To Top