skip to Main Content

Kaip aš dalinau nemokamą Europinę paramą kaimo pelėms ir žiurkėms.

Prieš kelis metus nusipirkau seną sodybą. Ją man renovavo ir apšiltino. Namukas lyg ir nieko, bet turėjau nedidelę problemėlę. Įsigijau jį su gyventojais. Senas namas yra kaimo žiurkių ir pelių gimtieji namai. Tai yra jų tėvynė ir turbūt ne viena jų karta čia gyveno ir turi savo sudėtingą socialinių santykių sistemą. Kol namas stovėjo tuščias, jos kažkur lauke susirasdavo maisto, atsitempdavo į savo urvelius ir gyveno augindamos naujų peliukų ir žiurkyčių kartas. Bet štai namą nusipirkau aš ir man tie senieji gyventojai visai nepatinka. Todėl aš įsteigiau Atviro Namo fondą ir filantropiškai pradėjau nemokamai dalinti pelėms ir žiurkėms paramą maistu. Kaip jos džiūgavo pradžioje. Lakstė po grindimis ir palubėse vaikydamos viena kitą. Pjovėsi dėl to kam atiteks didesnė paramos dalis. Turbūt tyčiojosi iš kvailesnių ir paramoje nedalyvaujančių savo gentainių. Bet labai greitai viskas aprimo. Mano išdalintų nemokamų vakcinų pagalba, visa pelių populiacija iškeliavo į dausas. Nepasakyčiau, kad man labai jų gaila.

Indijoje yra viena labai įdomi beždžionių gaudimo technika. Imamas stiklainis, į jį pripilama riešutų (arba šiaip kokių kitokių skanėstų kurias mėgsta beždžionės), stiklainis pririšamas ir paliekamas. Beždžionės labai protingi gyvuliai, todėl greitai supranta jog tam, kad paimti skanėstus reikia įkišti ranką į stiklainį. Stiklainio anga tokia siaura, kad beždžionė sugeba įkišti ranką tik ištiesinusi delną ir suglaudusi pirštus. Kai tik ranka būna stiklainyje protinga beždžionė pasemia saują riešutų ir bando ištraukti kumštyje suspaustą saują skanėsto bet, ranka nebeišlenda. Beždžionė nervinasi, draskosi, bet padaryti nieko negali. Godulio apimta beždžionė, kurios rankoje yra grobis, net minties neturi apie tai jog galima paleisti iš rankų tai ką jau turi. Todėl medžiotojui be lieka prieiti prie jos ir užmesti maišą ant galvos.

Jau keliasdešimt metų besitesiančioje eurokomedijoje, mes stebime panašią techniką. Į euroaferą suleidusios rankas, užimamos teritorijos čiabuvius valdančios elitinės beždžionės, verčiau savo vedamas tautas atiduos į bedieviškais pagrindais kuriamą naujajį euro zoologijos sodą, kuriame tarnaus už narvą, maistą ir vakcinas, nei atleis sugniaužtą kumštį.

Tik kelios šalys europoje parodė, kad jas valdo ne bedvasės dresiruotos beždžionės, o krikščionys (žmonės sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą). Aiškiausiai dėl euroaferos pasisakė Didžiosios Britanijos vadovai, kurie parodė vidurinį pirštą eurokomisarams ir tai nuteikia optimistiškai. Tai reiškia, kad senosios Europos sąmonė dar ne visiškai okupuota neokomisarų sapalionėmis apie federalinį naujo CCCP kūrimą.

Gal vis dėl to tikrai jau atėjo laikas peržiūrėti laisvų Europos tautų, laisvos sąjungos kūrimo principus? Jie turėtų būti paremti ne totaline administracine federalistine neokomisarų diktatūra, bet bendromis krikščioniškos moralės, visuomeninio susitarimo ir individo sprendimų laisvės principais. Mūsų jėga ne kolonijos tipo disciplinos vienodume, bet bendrose krikščioniškos laisvės vertybėse.

Verta prisiminti kokį pavyzdį šioje vietoje mums duoda Europos laisvės ir gerovės pagrindas – Biblija. 2 Kronikų knygoje, mes turime labai pamokomą pasakojimą apie Judo karalių Amaziją. Šis tautos lyderis, vien tik pasitikėdamas Dievu nugalėjo daug galingesnį priešą, Edomitus. Bet nugalėjęs juos, Amazijas į Judą atsivilko Edomitų stabus, kuriems aukojo ir kuriuos garbino. Dievas užsirūstinos ant Amazijos, Jis siuntė pranašą, kuris sakė: ‘Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų? Į tai išdidumo pilnas Karalius atsakė: ‘Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs’. Pranašas nutilo, pasakęs: ‘Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo’. Po kiek laiko ir karalius ir jo tauta buvo nugalėta, Šventykla apiplėšta, o Jeruzalės sienos nugriautos. Amazijas papuolė į priešų nelaisvę.

Kažkas panašaus dabar vyksta Europoje. Europa priešpriešoje su Tarybų Sąjunga laimėjo vien dėl to, kad niekada neatsisakė savo krikščioniškų vertybių, tuo tarpu CCCP pasitikėjo neopagonybės mokslo tariamais pasiekimais. Bet, kaip ne būtų keista, be vieno šūvio griuvus laisvosios krikščioniškos Europos priešui, Europos lyderiai suskato vilkti senus sovietinės komandinės biurokratinės sistemos stabus (sistemą) pas save, juos visuotinai šlovinant kaip kažką naują. Naujai-seni eurokomisarai (daugelis jų tai senos sovietinės komandinės administracinęs sistemos sraigteliai) pradėjo įdieginėti griuvusios CCCP valdymo modelį Europoje. Ir niekas dėl to ne protestuoja. Keistas aklumas. Totali kontrolė ir reglamentavimas, visa ko unifikavimas (Eurorublis svarbiausias unifikavimo įrankis) ir kišimasis į asmens iniciatyvos laisvę, tai svetimi stabai, kurie neišgelbėjo juos šlovinančią šalį. Bet Eurokomisarai palaikomi įvairių eurooptimistų, kaip pjauti vedamos avys džiugiai blauna apie butinybę išgelbėti tai, kas neturi jokios vertės žvelgiant iš tikrųjų laisvųjų tautų, bendrabūvio principų.

p.s. Kuo skiriasi rytų „sojūzas“, nuo vakarų „sojūzo“? Atsakau: Vien tik priemonių įgyvendinimo seka.

Rytų „sojūzas“ pradžioje jėga pajungdavo, atimdavo iš pajungiamųjų turtą (okupuojamieji tapdavo samdiniais), o vėliau keisdavo įstatymus ir integruodavo pavergtuosius į savo federalines struktūras, totaliai per žiniasklaidą plaudamas smegenis jog „vsio zakonno“.

Vakarų „sojūzas“ pradžioje teletabiams per žiniasklaidą plauna smegenis, sukeldamas nenumaldoma norą ir siekį būti išprievartautiems (motyvaciją), toliau keičia pajungiamųjų įstatymus ir integruoja valstybes į savo struktūras, vėliau per „nepriklausomas“ bankines įstaigas atima turtą (okupuojamiems paliekamos tik formalių administratorių funkcijos) ir pagaliau kai pavergtos valstybės susivokia kas vyksta ir pabando išsilaisvinti, vakarų „sojūzas“ jėga priverčia jas paklusti.

Ten valdė komisarai ir čia valdo komisarai. Ten beveidė biurokratija buvo „lygesni gyvuliai“ ir čia beveidė biurokratija „nusipelniusi gyventi geriau“.

Rytų „sojūzas“ statė komunizmą, t.y. visuomenę neturinčią pinigų, taip pat ir vakarų „sojūzas“ stato komunizmą (žaliajį), kuriame pinigai tėra virtualūs bankų kompiuterių skaičiukai, suteikiantys teisę lojaliems vergams į dalį materialinių vetybių. Priemonės skirtingos, bet tikslas bendras abiems „sojūzams“, tai totali žmonių kontrolė. „Iš kiekvieno pagal sugebėjimus (kiek sugebės iš tavęs išspausti), kiekvienam pagal poreikius (pamename, kad lygesnių gyvulių poreikiai visada didesni)“. Tam ir rytų ir vakarų „sojūzų“ universitetai gamina kuo daugiau „autoritetingų“ pasaulietinių zombių „educated vaccinated, kurie žino labai daug apie dalį (siaura specializacija), bet nieko nesuvokia apie visumą. Juk ką gali aklas „dramblio uodegos struktūros specialistas“ pasakyti apie tai, kaip atrodo visas dramblys?

Visi tie patys įrankiai tik skirtinga jų įgyvendinimo seka.

p.s.s. Ką daryti? Grįžti pas Jėzų Kristų ir melstis už tuos kurie turi valdžią, kad Kristus ir jiems nušviestų protą jog taip elgtis kaip elgiasi jie negalima ir visa tai atves prie staigaus ir labai tragiško žlugimo. Nes visa tai ką mes matome yra Dievo valia ir iš senų laikų priimtas sprendimas pabaigos laikams. Dievo sprendimai neatšaukiami, bet … jeigu bus Jo žmonės kurie prašys maldose, šis sprendimas gali būti atidėtas. Apie tokius bausmių atidėjimus mes galime perskaityti Biblijoje. Taip kad broliai ir seserys tikėkite Jėzumi Kristumi, nes tai yra Dievo valia.

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));