skip to Main Content

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikta A. Paulausko biografija – oficialus kandidato dokumentas, pagal kurį informaciją apie jį gali sužinoti kiekvienas rinkėjas.
„Darbietis“ savo karjerą sovietmečiu Vyriausiajai rinkimų komisijai apibūdino štai taip:
1976 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete baigė teisės studijas ir įgijo teisininko specialybę. Po studijų pradėjo dirbti tardytoju Kaišiadorių prokuratūroje. 1979 m. paskirtas Kaišiadorių prokuroro pavaduotoju. 1982 m. tapo Varėnos prokuroru.
1988 m. pradžioje paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotoju. 1990 m. tapo pirmuoju atsikūrusios Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
Dingo paskyrimas su A. Brazausko palaiminimu
Šiuose keliuose sakiniuose sudėta ne viskas, ką A. Paulauskas veikė sovietmečiu. Kandidatas į prezidentus kažkodėl nutylėjo nuo 1981 m. priklausęs Komunistų partijai, nors tai tikrai nededa dėmės ant jo munduro. A. Paulauskas VRK nurodė narystę tik Darbo partijoje. Ankstesnių partijų – LKP ir jo vadovautos prie „darbiečių“ prisijungusios Naujosios sąjungos – politikas neįvardijo. Tačiau narystė partijoje, kuri daugeliui sovietmečiu buvo kone neišvengiama, nėra vienintelis nutylėtas biografijos epizodas.
Lietuvos ypatingajame archyve DELFI gauti dokumentai byloja, kad A. Paulauskas savo biografijoje nutyli dvi darbovietes, kuriose dirbo prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
1988 m. balandžio 25 d. Lietuvos komunistų partijos CK sekretoriatas nutarė paskirti A. Paulauską CK Administracinių organų skyriaus instruktoriumi (Šis skyrius vadovavo KGB veiklai). Politiko įdarbinimą CK skyriuje palaimino partijos vadovybė – ir CK vadovas Algirdas Brazauskas, pirmasis demokratiškai išrinktas Lietuvos prezidentas, 1997 m. prezidento rinkimuose savo favoritu pasirinkęs ne ką kitą, o A. Paulauską. Jau gegužę „darbiečio“ pavardė atsirado ir oficialiuose CK Administracinių organų skyriaus darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose.
Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, A. Paulauskas pakeitė darbovietę. Tiesa, tik formaliai. Administracinių organų skyrius pakeitė pavadinimą. Beje, CK dokumentuose pateikiamoje A. Paulausko biografijoje nėra jokio įrašo, kuris patvirtintų, kad „darbietis“, kaip pats nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai, „1988 m. pradžioje paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotoju“.
Darbą Administracinių organų skyriuje A. Paulauskas kažkodėl nutylėjo ir dalyvaudamas 2004 m. Seimo rinkimuose. Beje, tada jis VRK kiek paankstino savo paskyrimo į aukštas pareigas prokuratūroje: prieš 10 metų A. Paulauskas deklaravo, kad jis „1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju“.
2002 m. kandidatuodamas į prezidentus A. Paulauskas vienu sakiniu užsimena apie darbą CK, tačiau skyriaus nenurodo, o metus pateikia ne taip, kaip nurodoma Ypatingojo archyvo dokumentuose. „1987 m. buvo pakviestas dirbti į Vilnių ir keletą mėnesių dirbo LKP CK instruktoriumi. Tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotoju“, – teigiama 2002 m. rinkėjams pateiktoje A. Paulausko biografijoje.
Dar ankstesnėse biografijose politikas skelbėsi darbo CK metu padėjęs rengti Lietuvos komunistų atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos gaires.

 

Facebook komentarai
Back To Top