Kai viskas teisėta ir teisiška
Yra toks visiems puikiai žinomas posakis, kuriuo teigiama, jog obuolys nuo obelstoli nerieda.
Kremliaus agresija prieš laisvės nuo homosovieticus standartų ištroškusią Ukrainą privertė susimąstyti, ar
toli esam nuriedėję mes, lietuviai.
Imperialistinė Rusijos agresija nesibaigė Krymo aneksija. Visi puikiai žinome, kad įsikūrė dvi „liaudies“
respublikos Rytų Ukrainoje. Visi girdėjome įvairiausias versijas apie keleivinio lėktuvo numušimą, dėl kurio
buvo rengiamasi pradėti tribunolo procesą, tačiau Rusijai pasinaudojus savo veto teise Jungtinių Tautų
Organizacijos Saugumo Taryboje, ši rezoliucija nebuvo patvirtinta. „Vsiozakonno“ (viskas teisėta). Krymo
aneksija „teisėta“, nes neva tai „iskonnyje russkyje zemli“ (tikrosios rusų žemės), t.y. „vaikas“ grįžo pas
„mamą“. Be „jokios prievartos“. Prieš tai Putinas teigė, kad Rusijos armijos Kryme esą nebuvo, bet vėliau
visgi prisipažino, jog melavo. Tikslas pateisina priemones. Teigiama, jog Rusijos armijos, vykstant
šiandieniniams mūšiams, nėra Ukrainoje. Tačiau pakliuvus kuriam nors Rusijos kareiviui ar net karininkui į
nelaisvę, jo tiesiog išsižadama.
Šiandieninio karo atgarsiai Sirijoje, kai Rusijai buvo leista įsijungti į kovą prieš terorizmą, dar kartą įrodė
nusikalstamos teisės visagališkumą. Teroristai beveik ramūs, tačiau sukilėliai prieš valdantį Sirijos režimą
gauna skaudžiausius smūgius. Kodėl Rusija gina dabartinį Sirijos prezidentą? Giliau paanalizavus šio karo
priešistorę, vėl išlenda kruvinos Kremliaus ausys. Pasirodo, dabartinis Sirijos režimas yra garantas Rusijai,
kad ji išliks monopolininke Europos dujų rinkoje. Saudo Arabijai ir Katarui nusprendus tiesti dujotiekį į
Europą, šis projektas sustojo Sirijoje. Sena Sirijos ir Rusijos draugystė nerūdija. Bombarduojami sukilėliai,
oficialios pagalbos tam paprašė Bašaras Al-Assadas.„Viskas teisėta ir teisiška“.
Bet grįžkime prie savo obuolių, į Lietuvą. Palyginkime mūsų teisės „obuoliukus“ su prieš tai pateiktaisiais. Ko
gero, pirmiausia vertėtų paminėti vieną garsų teisėją, kuris savo sprendimu patvirtino, jog sovietų
okupacijos Lietuvoje nebuvo. Beje, tas pats teisėjas teigė, kad Lietuvoje trinama vaikų atmintis. O ir
Garliavos įvykiai privertė susimąstyti ne vieną sąžinės nepraradusį pilietį, kokioje šalyje mes gyvename.
Prisiminkime, kaip iki dantų ginkluoti LIETUVOS policininkai tampė beginklius jaunus ir pagyvenusius
žmones po kiemą, kuriame jie maldomis, vėliavomis bei Tautiška Giesme bandė apginti mergaitę. Bet vaikas
grįžo pas „mamą“. Be „jokios prievartos“. „Viskas teisėta ir teisiška“. Ir advokatas jos „nenešė“. Lygiai taip,
kaip Rusijos karių „nėra Ukrainoje“. Visi matė, kad nešė, tačiau teismas konstatavo, jog ne. Galit išsidurt akis
– jos nereikalingos. Kameros, galėjusios užfiksuoti prievartą namo viduje, buvo nusuktos. Mergaitės močiutė
išvilkta iš savo namų basom. Prieš taikius piliečius panaudotos visokiausios leistinos ir neleistinos
priemonės. Bet… „Viskas teisėta ir teisiška“. Žmonės, tą rytą stovėję prie namo Klonio gatvėje, paklusę
sąžinės balso kvietimui apginti mergaitę, jau ketvirti metai persekiojami. Jiems inkriminuojamos įvairiausios
nusikalstamos veikos, tokios kaip valstybinio perversmo organizavimas, nusikalstamos gaujos sukūrimas ir
t.t.
Kremlius skalambija-Ukrainoje fašizmo protrūkis. O vienas, matyt Lietuvą užvaldžiusiai chuntai nusipelnęs
žurnalistas, žmones, susirinkusius į mitingą prie Seimo palaikyti seimo narės N. Venckienės (jai tądien
turėjo būti panaikinta teisinė neliečiamybė), išvadino dar nenugalabytais stribais. Tarsi tuo pasakymu
piršdamas mintį, jog juos reiktų nugalabyt. Kaip ir fašistus Ukrainoje. Žemaičiai sako: „maliavuo toum, koum
pats kvep“.
Tai ar toli mes nuriedėjome???
