skip to Main Content

Kai nori, mūsų tarnybos dirba: Erika iš Lietuvos atgavo vaiką iš norvegų, bet L. Kukuraitis toliau miega

Kristina Sulikienė

Plačiai nuskambėjusi istorija, kaip mama, atostogavusi su vaiku Norvegijoje, prarado vaiką, vėl tautiečius buvo padalinusi į kelias stovyklas.

„Sunorvegėję“ mūsų tautiečiai plojo rankytėmis, ir šlovino Barnevernet sistemą – kuri nėra teisminė valdžia, ir jos sprendimai yra skundžiami, kas ir įvyko šioje konkrečioje byloje.

Bylą išnagrinėjęs teismas (ar „komuna“ – kvaziteisminė įstaiga) nutarė, jog nėra jokių pagrindų laikyti vaiką Norvegijoje, ir nurodė grąžinti vaiką į Lietuvą.

Keista net, kodėl Linas Linkevičius nesikišo su atskiruoju skundu – kaip kad Gabrieliaus Bumbulio atveju, kai Švedijos prašė grąžinti vaiką į Norvegiją, o ne į Lietuvą, kaip numato susitarimas su Švedija. Na, tiek to ta sena istorija, nes čia nepanašu į tuos įvykius: vaikas Lietuvoje gyvena, į darželį čia užrašytas, Norvegijoje gyventi neplanavo.

Ko pamokė ši istorija? Kad Norvegijoje apsigyvenę lietuviai pasidaro kažkokie nebenormalūs: vien ko verti jų komentarai, kad „taip ir reikia, labai gerai, kad atėmė“ . Ir pilamas purvas, kad „kodėl suėmė, vadinasi – nusikaltėlis“. Niekas nesusimąstė – o kodėl, gydydami rankos nudeginimą, medikai padarė pilną vaiko narkozę, ir švietė lyties organus, bei tyrė…genetiškai paveldimų ligų tikimybę??

Laimė, kad dalis lietuvių nepasidaro išgamomis, ir teko matyti palaikančių komentarų.

Vaiko jau prieš 6 metus netekusi Norvegijoje Aistė Ramoškienė, kuri beldėsi į visas įmanomas instancijas, tačiau Linas Linkevičius nejudino savo vis didėjančios sėdimosios – teigia, jog beliko tik malda. Nes net EŽTT teismas vaikų juk negrąžina…Nustatyti gali pažeidimus, o nacionaliniai teismai jeigu norės, juos šalins, jeigu nenorės – nevykdys teismo sprendimo. EŽTT sprendimų nevykdyme Lietuva turi savo atskirą praktiką, tai kodėl Norvegija negali pasimokyti?

Jonukas auga pas 2 lezbietes „mamas“. Norvegija atsisako bendradarbiauti ir grąžinti vaiką arba mamai, arba giminaičiams, laiko Jonuką norvegu – nors jis auga laikinoje globoje, kuri trunka „tik“ septintus metus…

Linas Linkevičius, vos panešdamas savo didelį svorį, vietoj lietuvaičių gynimo, skraido į Donbasą, ir ten gina kažkokius įsivaizduojamus lietuvius, kurių ten nėra. Dar vapa apie priešraketinę gynybą, nors tokie klausimai neįeina į Užsienio reikalų ministro pareigybės aprašymą…Kodėl žalieji valstiečiai komjaunuoliui atidavė šį svarbų postą – tegul patys savęs paklausia. Kaip ir SADM kėdėje sėdinčio socialinio darbuotojo Lino Kukuraičio – kada pakelsi sėdimąją ir imsi rūpintis visais kitais atimtais vaikais? Ar „auklė“ Kristina Paulikė neleidžia? O gal neleidžia „savipagalbos ratas“, sudarytas iš tų, kurie ir prekiauja tais vaikais? Juk nuo seno organizacijos prie bažnyčios buvo žmonių prekybos linija…O net ministro svainė – ir ta vienuolė. Ir turčių  rajone vienuolynas įsikūręs – tarsi Jėzus buvo turtingas, net poros sandalų neturėdamas (naujų). Ir namų Jėzus neturėjo. Vienuoliams yra kiek kitaip. Ir ministrams. Jo 5 vaikai saugūs, kaip jis pats sakė, augina savipagalbos ratas ir seneliai. Visi kiti vaikai – nuo keliasdešimt iki poros šimtų nusavintų Didžiojoje Britanijoje, lygiai vienas Prancūzijoje (mano brolio dukra, auga vaikų namuose Paryžiaus priemiestyje), keliasdešimt Norvegijoje, na o kiek dar mes nežinome – turbūt susidarys visas tūkstantis. Linai Kukuraiti, nežinau, kokius pasižadėjimus davei kam, bet privalai dirbti, o ne imituoti darbą ir kliedėti apie tuos pabėgėlius, kurių nėra ir nebus.  Nes jiems Lietuva nepatinka – čia skurde gyvena net aukštųjų mokyklų dėstytojai, tai ką čia tie pabėgėliai veiks?

 

 

Facebook komentarai
Back To Top