skip to Main Content

Numatoma nustatyti tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų koncesijos sąlygas

Seimas pradėjo svarstyti susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pristatytą Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektą (Nr. XIIP-3902) ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, koncesijos sąlygas.

 

„Koncesija siekiama didinti Lietuvos oro uostų transporto sistemos konkurencingumą, gerinti oro uostų veiklos valdymo efektyvumą bei užtikrinti oro uostų infrastruktūros plėtrą pritraukiant privačias investicijas“, – teigė susisiekimo ministras. Jis atkreipė dėmesį, kad keleivių pasinaudojančių oro uosto bendrovėmis arba skrydžių bendrovių paslaugomis kasmet vidutiniškai didėja apie 10 proc. ir ypač didelis augimas pastebimas Vilniaus oro uoste. Kaip tvirtino ministras, prognozuojama, kad be plėtros, ypač Vilniaus oro uostas, po 2 metų jau negalės aptarnauti išaugusių keleivių ir krovinių srautų.

 

Pasak R. Sinkevičiaus, sprendimą dėl koncesijos priims arba Vyriausybė, arba Seimas, jeigu valstybės įsipareigojimai viršytų 58 mln. eurų pagal dabartinį Koncesijų įstatymą. „Koncesija būtų suteikiama viešo atviro konkurso būdu subjektui, atitinkančiam nacionalinio saugumo įstatymo reikalavimus. Žemė koncesininkui perduodama patikėjimo teise, o turtas patikėjimo nuomos arba panaudos pagrindais koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui“, – kalbėjo Vyriausybės narys. Teikiamais projektais siūloma nustatyti, kad koncesija gali būti suteikiama tik subjektui, dėl kurio priimtas sprendimas, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

 

Projektais būtų nustatomas teisinis pagrindas suteikti koncesininkui leidimą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose vykdyti koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią oro uostų infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, taip pat valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą.

 

„Atsižvelgiant į projekto apimtis, planuojamus reikalingų investicijų į oro uostą dydžius ir pasaulinę praktiką, numatoma, kad koncesininku taptų privatus subjektas, kuriame Lietuvos Respublika neturėtų valstybės sprendžiamosios galios“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte

 

Be to, būtų nustatytos papildomos saugumo garantijos – koncesijos sutarties nutraukimas Vyriausybei ar Seimui priėmus nutarimą, taip pat papildomos pareigos koncesininkui, t. y. koncesijos sutartyje bus įtraukti privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui, taip pat perduoti turtą tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančių asmenų valdymui bei naudojimui.

 

Po pristatymo už šiuos pasiūlymus balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 20 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 5 d.

Facebook komentarai
Back To Top