skip to Main Content

Kada prasidės žudynės Lietuvoje?

Vladimiras Troščenko

 
 
  Naršydamas internete radau Ukrainos dainininkės Ninos Matvienko verksmą dėl Ukrainą valdančių žydų sukurstyto ir organizuoto brolžudiško karo ir neišvengiamai artėjančio naujo „Holodomoro“: 

https://www.youtube.com/watch?v=syjpxII3InI&nohtml5=False

  Klausydamas jos širdies šauksmo buvau priblokštas, kokia ji panaši į mano amžina atilsį žemaitę mamą. Ne tik išvaizda, bet ir savo kalbos maniera, kūno kalba ir nuoširdumu. 

  Kuomet mes ekstazės apimti kovojome „už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“ (realybėje už dvokiančios krūvelės kompradorų ir jų anūkėlių gerovę), ji pranašiškai kalbėjo:

   „Na dabar mes rėkaujame, džiūgaujame ir svajojame, o iš tikrųjų turbūt bus dar blogiau. Prie ruso valdžios mes dėl Lietuvą valdančių žydų bent į Maskvą galėjome pasiskųsti ir jie to bijojo, o ką darysime kai jie nieko nebebijos?“. 

   Jie tikrai nieko nebebijo. Mes matome, kad visi mūsų Donskiai, Zingeriai, Pancerovai, Guogos ir šiems „švonderiams“ talkinantys vietiniai chunveibinai su anūkėliais, per jų gentainiams priklausančią Lietuvos „nepriklausomą“ ir „visuomeninę“ žiniasklaidą vis labiau kursto karingas ir brolžudiškas nuotaikas Lietuvoje. Tai, kad jų kurstymai jau pasibjaurėtinai materializuojasi, mes visi galėjome stebėti kai krūvelė švonderių apkvailintų chunveibinų (įsivaizduojančių jog jie yra tikri elfai/patriotai ir turi neribotą kiekį virtualių kompiuterinių gyvybių)niekšingai nužudė kompozitorių Tomą Dobrovolskį, nes įtarė jį „nepakankamu patriotizmu“.

  Dabar kaip niekad ankščiau aš suvokiu šias Lietuvos Himno kūrėjo Vinco Kudirkos eiles, parašytas praeitame amžiuje pašiepti žydų žiniasklaidą (Kauno žydų „Apžvalga“ buvo šiuolaikinio „15 min.“ atitikmuo)

„APŽVALGOS“ MOKSLAS

Paklausykite, kvailiai.
Aš jus pamokysiu.
Kaip reik Lietuvą ganyt,
Aš jums išguldysiu:
   Yr vyriausias daikts tasai, 
   Kad delmonas pilnas, 
   Kaip reik sviets prigaudinėt, 
   Kaip kirpt durnių vilnas.
Dievo nereik širdyje,
Kad tik ilgs liežuvis:
Kas žinos, kas manyje.
Nors aš paleistuvis!
   Kad šaukiu aš ant kitų, 
   Tai visi juk girdi 
   Ir palaiko iš tiesų 
   Tai per gerą širdį.
Taipo svieto akyse
Aš palieku geras,
Norint mano širdyje
Lindo Liuciperas.
   O kas elgiasi tyloms
   Pagal Dievo būdą,
   Tasai teturi iš to
   Pelną labai kūdą. 
Niekint, keikti ant visų – 
Tai geriausias vaistas, 
Nežiūrėk jokių tiesų,
Kad tik tau gers maistas.
   Meluok, derk, kada reikės,
   Kad tik gerai moki,-
   Geri žmonės n’ištesės
   Priešais karą tokį. 
Nes kas gal su davatka 
Karą pasikelti?
Kas gal pliaukšt kaip „Apžvalga“
Kas gal taip suvelti?
   Kas išdrįs piemens žodžius
   Laikraštyj vartoti?
   Kas įstengs prieš begėdžius
   Kiauliškai plepnoti? 
Tokiu būdu visados 
Priešius apvaliosi 
Ir be jokios priegados 
Po svietą kiauliosi.

 

  Ir taip pat dabar suprantu Lietuvių tautos dainiaus Maironio eilės, kurias šiandienos Lietuvą valdantys kompradorai paniekinamai pavadintų „Dar vienam prie ruso buvo geriau“:

SENELIO SKUNDAS

Ne taip senovės tėvai gyveno, 
Kaip skurstame vargšai šiandieną. 
Paklausk, jei nori, tėvučio seno, 
Ar neina blogesniai kas dieną?

Ne tiek gal turtų tada turėta, 
Ne tiek ir dubas išbranginta;
Bet savo Žemę daugiau mylėta:
Amerikon nesidanginta.

Nebuvo laisvės, bet neregėta 
Nei tiek be drausmės ištvirkimo;
Nebuvo rasto, bet negirdėta 
Nei tokio bedievių, dūkimo.

Nelengvą nešė po ponais naštą 
Valstietis, retai nusiminęs;
Bet dainos skrido po visa kraštą, 
Skambėjo linksmai sutartinės.

O girios, girios!.. atmint malonu:
Jos buvo Dievo, ne dvaro:
Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų:
Nuo dvaro, nuo maro ir karo.

Ne taip senovės tėvai gyveno, 
Kaip skurstame vargšai šiandieną;
Paklausk, jei nori, tėvučio seno, 
Ar neina blogesniai kas dieną?

Facebook komentarai
Back To Top