skip to Main Content

Ką patvirtina aplinkos ministro biografija …..

 
 

Š.m. kovo 26 dieną Aplinkos ministerija buvo informuota, kad  Civilinis kodeksas 6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos  nustato, kad daugiabučiuose namuose geriamo ( t.t. pašildyto) vandens vartotojai, yra pastato savininkai, todėl diskutuoti  apie kokius tai  geriamo vandens karštam vandeniuio ruošti  tiekėjus –  dirbtinius  tarpininkus (parazitus) tarp vartotojų  ir tiekėjo visiškai nėra prasmės.
 
 
  Nes ruošiant karštą vandenį daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektuose šilumos punktuose naujas produktas nesukuriamas.
 
  Taipogi, vadovaujantis ta pačia logika, tada reiktų daugiabučiuose namuose įvesti ir šilumos tiekėją – jos paskirstytoją …
 
  O jeigu būtų neteisėtai  įvestas tas tarpininkas – parazitas, jisai už teikiamas paslaugas turėtų mokėti atitinkamus mokesčius, kuriuos pasiimtų iš daugiabučio namo  savininkų, na ir plius dar  savo pelną ….
 
 Tačiau  Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė – Gofmanė  kovo 30 dienos pasitarime  visiškai ignoravo tiek  šią informaciją, tiek visų dalyvavusių valdžios institucijų atstovų vieningą pasiūlymą,   kad tiek už geriamą vandenį (šaltą), tiek už geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti,  su geriamo vandens tiekėju  būtų  atsiskaitoma  viena ir  ta pačia tvarka – pagal butų apskaitos prietaisų parodymus.
 
 
Deja pasitarimo protokole pasisakiusių nuomonė nebuvo užrašyta.
 
 Atseit buvo nutarta: 
Gavus rašytines institucijų pastabas ir pasiūlymus jas įvertinti. Įvertinus pastabas ir pasiūlymus parengti ir LR Vyriausybei pateikti Vyriausybės nutarimo „Dėl A.A. Miškinis peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymo tenkinimo“ projektą.
 
 
O balandžio 20 dieną įvyko antras pasitarimas, kuriam pirmininkavo jau pats aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
 
Deja tai buvo ne pasitarimas, o vienos pono ministro nuomonės įteisinamas, nes nė viena valdžios institucija jam nepritarė.
 
Beje Buitinių vartotojų sąjunga į pasitarimą pakviesta nebuvo.
 
 Tokiu būdu atseit buvo nutarta: Nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos, kai daugiabučių namų gyventojai, priėmę sprendimą apsirūpinti 2-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, pasirenka asmenį ( bendriją, administratorių, geriamo vandens tiekėją ar kitą asmenį), atsakingą už 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo įgyvendinimą.
 
 
Betgi šiuo metu tokios teisės aktais nustatytos galiojančios tvarkos, kad „daugiabučių namų savininkai galėtų pasirinkti asmenį ( bendriją, administratorių, geriamo vandens tiekėją ar kitą asmenį), atsakingą už 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo įgyvendinimą“, NĖRA ir negali būti.
 
Yra tiktai eilė daugiabučių namų kur geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamo  vandens tiekėjų  perka bendrijos.
 
Sprendžiant iš pasitarimo įrašo, taip yra ir ministro daugiabučiame name – geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti perka bendrija.
 
Pažymėtina, kad  ministras nepraleido progos pasigirti, kad taip, matote,   išeina pigiau, nei pirkti geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti butuose.
 
 
  Betgi visų pirma tai prieštarauja Civiliniam Kodeksui, o ir Šilumos ūkio įstatymas nustato: „Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis“. 
 
O tas „pigiau“ reiškia, kad bendrija, tokiu būdu tapusi paslaugos teikėja, nemoka atitinkamų mokesčių.
 
Tokiu būdu ponas ministras, mokėdamas bendrijai už geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti pažeidžia Civilinį kodeksą, Šilumos ūkio įstatymą,   ir dar viešai džiaugiasi, kad jam tai  yra iš esmės naudinga,  nes  bendrija nemoka tokiu atveju jai priklausančių mokesčių.
 
 Tokią ministro veiklą  turėtų įvertinti Tarnybinės etikos komisija, o jo namo bendrijos veiklą Mokesčių inspekcija.
 
Šia proga tenka pažymėti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija šalyje iki šiol     įrengta tik ~ 42 procentai geriamo vandens apskaitos prietaisų butuose …
 
Kas nepaneigiamai rodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato nepagrįstai aukštas geriamo vandens kainas.
 
Nes, jeigu kainos būtų realios, geriamo vandens tiekėjai senai būtų daugiabučių namų butuose įrengę geriamo vandens apskaitos prietaisus.
 
Betgi aplinkos ministro tai nedomina, jo nedomina ir tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ daugiabučių namų butuose įrenginėja geriamo vandens apskaitos prietaisus butuose be nuotolinio duomenų perdavimo.
 
     O nedomina reikia manyti todėl, kad šios problemos jam yra tiesiog  neprieinamos ………….
 
Ką ir patvirtina pono ministro biografija       ………….
 
—————————————————-
P.S.
 
Est modus in rebus – Horatius
 
——————————————————-

Gyvenimo aprašymas
Gimimo data       
ir vieta
1970 m. birželio 13 d. Kaunas
Išsilavinimas
2009 m.
Mykolo Romerio universitetas, viešojo administravimo magistras
1999 m.
Vilniaus universitetas, istorijos bakalauras
1988 m.
Kauno 40 – oji profesinė technikos mokykla, elektromonteris
1986 m.
Kauno 25 – oji vidurinė mokykla (dabar Kovo 11 – osios gimnazija)
Darbo patirtis
Nuo 2016 m.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras
2006-2016  m. 
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, darnaus vystymosi ekspertas
2007-2009 m.
VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, direktorius
1998-2006 m.
VšĮ Regioninio aplinkos centro Centrinei ir Rytų Europai biuras Lietuvoje, direktorius
1998 m.
Lietuvos žaliųjų judėjimas, projektų vadovas
1995-1998 m.
Bendrija „Atgaja“, pirmininkas
1992-1995 m.
Kultūros paveldo departamento Kauno miesto padalinys, valstybinis vyriausiasis inspektorius
1992 m.
Leidykla „Taura“, vadybininkas
1991-1992 m.
D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykla, ūkvedys
1989-1991 m.
Kauno turistų klubas, turizmo instruktorius
Kalbos
Anglų, rusų
Pomėgiai
Žygeivystė, nematerialaus kultūros paveldo tyrimai
Šeima
Vedęs. Žmona Vilma, sūnus Balys (g. 1994 m.), sūnus Gustas (g. 1998 m.), dukra Angelė (g. 2002 m.)
 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));