Š.m. kovo 26 dieną Aplinkos ministerija buvo informuota, kad Civilinis kodeksas 6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos nustato, kad daugiabučiuose namuose geriamo ( t.t. pašildyto) vandens vartotojai, yra pastato savininkai, todėl diskutuoti apie kokius tai geriamo vandens karštam vandeniuio ruošti tiekėjus – dirbtinius tarpininkus (parazitus) tarp vartotojų ir tiekėjo visiškai nėra prasmės.
Nes ruošiant karštą vandenį daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektuose šilumos punktuose naujas produktas nesukuriamas.
Taipogi, vadovaujantis ta pačia logika, tada reiktų daugiabučiuose namuose įvesti ir šilumos tiekėją – jos paskirstytoją …
O jeigu būtų neteisėtai įvestas tas tarpininkas – parazitas, jisai už teikiamas paslaugas turėtų mokėti atitinkamus mokesčius, kuriuos pasiimtų iš daugiabučio namo savininkų, na ir plius dar savo pelną ….
Tačiau Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė – Gofmanė kovo 30 dienos pasitarime visiškai ignoravo tiek šią informaciją, tiek visų dalyvavusių valdžios institucijų atstovų vieningą pasiūlymą, kad tiek už geriamą vandenį (šaltą), tiek už geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti, su geriamo vandens tiekėju būtų atsiskaitoma viena ir ta pačia tvarka – pagal butų apskaitos prietaisų parodymus.
Deja pasitarimo protokole pasisakiusių nuomonė nebuvo užrašyta.
Atseit buvo nutarta:
Gavus rašytines institucijų pastabas ir pasiūlymus jas įvertinti. Įvertinus pastabas ir pasiūlymus parengti ir LR Vyriausybei pateikti Vyriausybės nutarimo „Dėl A.A. Miškinis peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymo tenkinimo“ projektą.
O balandžio 20 dieną įvyko antras pasitarimas, kuriam pirmininkavo jau pats aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Deja tai buvo ne pasitarimas, o vienos pono ministro nuomonės įteisinamas, nes nė viena valdžios institucija jam nepritarė.
Beje Buitinių vartotojų sąjunga į pasitarimą pakviesta nebuvo.
Tokiu būdu atseit buvo nutarta: Nekeisti šiuo metu galiojančios tvarkos, kai daugiabučių namų gyventojai, priėmę sprendimą apsirūpinti 2-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, pasirenka asmenį ( bendriją, administratorių, geriamo vandens tiekėją ar kitą asmenį), atsakingą už 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo įgyvendinimą.
Betgi šiuo metu tokios teisės aktais nustatytos galiojančios tvarkos, kad „daugiabučių namų savininkai galėtų pasirinkti asmenį ( bendriją, administratorių, geriamo vandens tiekėją ar kitą asmenį), atsakingą už 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo įgyvendinimą“, NĖRA ir negali būti.
Yra tiktai eilė daugiabučių namų kur geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamo vandens tiekėjų perka bendrijos.
Sprendžiant iš pasitarimo įrašo, taip yra ir ministro daugiabučiame name – geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti perka bendrija.
Pažymėtina, kad ministras nepraleido progos pasigirti, kad taip, matote, išeina pigiau, nei pirkti geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti butuose.
Betgi visų pirma tai prieštarauja Civiliniam Kodeksui, o ir Šilumos ūkio įstatymas nustato: „Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis“.
O tas „pigiau“ reiškia, kad bendrija, tokiu būdu tapusi paslaugos teikėja, nemoka atitinkamų mokesčių.
Tokiu būdu ponas ministras, mokėdamas bendrijai už geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti pažeidžia Civilinį kodeksą, Šilumos ūkio įstatymą, ir dar viešai džiaugiasi, kad jam tai yra iš esmės naudinga, nes bendrija nemoka tokiu atveju jai priklausančių mokesčių.
Tokią ministro veiklą turėtų įvertinti Tarnybinės etikos komisija, o jo namo bendrijos veiklą Mokesčių inspekcija.
Šia proga tenka pažymėti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija šalyje iki šiol įrengta tik ~ 42 procentai geriamo vandens apskaitos prietaisų butuose …
Kas nepaneigiamai rodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato nepagrįstai aukštas geriamo vandens kainas.
Nes, jeigu kainos būtų realios, geriamo vandens tiekėjai senai būtų daugiabučių namų butuose įrengę geriamo vandens apskaitos prietaisus.
Betgi aplinkos ministro tai nedomina, jo nedomina ir tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ daugiabučių namų butuose įrenginėja geriamo vandens apskaitos prietaisus butuose be nuotolinio duomenų perdavimo.
O nedomina reikia manyti todėl, kad šios problemos jam yra tiesiog neprieinamos ………….
Ką ir patvirtina pono ministro biografija ………….
—————————————————-
P.S.
Est modus in rebus – Horatius
——————————————————-
|
Gyvenimo aprašymas
|
|
|
Gimimo data
ir vieta
|
1970 m. birželio 13 d. Kaunas
|
|
Išsilavinimas
|
|
|
2009 m.
|
Mykolo Romerio universitetas, viešojo administravimo magistras
|
|
1999 m.
|
Vilniaus universitetas, istorijos bakalauras
|
|
1988 m.
|
Kauno 40 – oji profesinė technikos mokykla, elektromonteris
|
|
1986 m.
|
Kauno 25 – oji vidurinė mokykla (dabar Kovo 11 – osios gimnazija)
|
|
Darbo patirtis
|
|
|
Nuo 2016 m.
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras
|
|
2006-2016 m.
|
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, darnaus vystymosi ekspertas
|
|
2007-2009 m.
|
VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, direktorius
|
|
1998-2006 m.
|
VšĮ Regioninio aplinkos centro Centrinei ir Rytų Europai biuras Lietuvoje, direktorius
|
|
1998 m.
|
Lietuvos žaliųjų judėjimas, projektų vadovas
|
|
1995-1998 m.
|
Bendrija „Atgaja“, pirmininkas
|
|
1992-1995 m.
|
Kultūros paveldo departamento Kauno miesto padalinys, valstybinis vyriausiasis inspektorius
|
|
1992 m.
|
Leidykla „Taura“, vadybininkas
|
|
1991-1992 m.
|
D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykla, ūkvedys
|
|
1989-1991 m.
|
Kauno turistų klubas, turizmo instruktorius
|
|
Kalbos
|
Anglų, rusų
|
|
Pomėgiai
|
Žygeivystė, nematerialaus kultūros paveldo tyrimai
|
|
Šeima
|
Vedęs. Žmona Vilma, sūnus Balys (g. 1994 m.), sūnus Gustas (g. 1998 m.), dukra Angelė (g. 2002 m.)
|
