skip to Main Content

Ką daryti su mafijos užvaldytais teismais? Nieko nepadarysit. Jie nepriklausomi

 

Aurimas Drižius

 

Ką daryti su atvirai mafijai dirbančiais Lietuvos Respublikos teismais. Pvz., aš, būdamas „Laisvo laikraščio“ redaktoriumi, per savo profesinę karjerą esu nuteistas penkis kartus vien už tai, kad dirbau savo darbą – rašiau straipsnius. O teismas tai prilygino nusikalstamai veiklai, nes buvo man uždraudęs tai daryti ir įvedęs cenzūrą – „uždrausti Aurimui Drižiui rašyti straipsnius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Nors Lietuvos Konstitucija aiškiai sako, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau mafijos užvaldyti teismai dešimt metų ir aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą. Nors pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, teismas niekaip šių įrodymų nevertino, tiesiog juos ignoravo.

Apie tai kalbamės su teisininke Daiva Guobiene:

  • Kaip patraukti atsakomybėn teisėjus, kurie priima nusikalstamas nutartis?
  • Niekaip. Tas yra įmanoma tik tada, jeigu kažkokiu teismo procesiniu dokumentu bus konkrečiai nustatyta arba įvardinta konkrečiai teisėjų kaltė, arba bent jie įvardinti tame dokumente. Šiai dienai tu turi reabilitacinę Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės kolegijos nutartį apie tai, kad buvai nuteistas už teisėtą veiklą. Todėl ten belieka tik įvardinti tuos asmenis, kurie tave nuteisė. Jeigu gautume Konstitucinio teismo nutartį apie tai, nes šis teismas vis tiek turės pasisakyti apie cenzūrą, tai tada tu, remdamasis tuo procesiniu dokumentu, kuriame įrašytos jų pavardės, tą galėsi padaryti. Nes aš noriu pasakyti, kad aš ir pati noriu išnaudoti tą rugsėjo 1 d. (kaip piliečiams bus galima patiems kreiptis į Konstitucinį teismą – aut. Pastaba), ir kad aš tą dieną nuo septintos ryto jau stovėsiu eilėje prie šio teismo, kad pirmoji įteikčiau skundą. Nors gal net reikės palapinę iš vakaro pasistatyti eilėje, nes įsivaizuoduoju, kiek bus nukentėjusių žmonių.  O tavo atvejis dėl cenzūros yra unikalus tuo, kad jame keliama labai įdomi problematika – ar turi būti vykdomas neteisėtas teismo sprendimas?
  • Aš tą patį sakiau visos Vilniaus apygardos teismo kolegijoms – tas sprendimas dėl cenzūros yra nusikalstamas, ir kad Sadeckas buvo šio privatizavimo ašis, pats sprendęs, kam parduoti tą sušiktą „Mažeikių naftą“. Tačiau teisėjai tik klapsėjo akimis, ir nieko nepasakė?
  • Tai pažeidžia konstitucinį principą – iš neteisės negali kilti teisė.
  • Kiek tiesos tame, kad tas baudžiamojoj atsakomybėn neseniai patrauktų teisėjų sąrašas buvo smarkiai išcenzūruotas?
  • Girdėjau tokį dalyką, tačiau aišku, kad niekas nepateiks įrodymų, kad tokių buvo ir daugiau. Tačiau ši informacija yra pakankamai patikima.
  • Yra toks Kauno apygardos teismo teisėjas Švirinas, kuris neseniai nuteisė vieną žmonių kontrabandininką, o šis teisme pareiškė, kad yra davęs teisėjui Švirinui kyšį ir dėl to STT jam yra pareiškusi įtarimus. Tačiau Šviriniui jokie įtarimai nepareikšti?
  • Mes turime unikalią situaciją teismuose, nes jie dabar priiminėja sprendimus, kurie ne tik prieštarauja įstatymams ir teismų praktikai. Tavo atvejis irgi labai tinka. Aš kreipiuosi į teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl konkretaus teisėjo veiksmų – konkretaus įstatymų pažeidimo.  Nes kito kelio kaip nors pareikalauti teisėjų atsakomybės nėra – tik per minėtą etikos komisiją. Nes juk turi būti kažkokia atsakomybė už įstatymų pažeidimus teisėjams. Tačiau teisėjų etikos komisija man atsako, kad „mes negalime kištis į bylos nagrinėjimą“.  Taip mes prisižaisime iki tokio lygio, kol koks nors teisėjas išsikraustys iš proto, ir nuteis kokį nors teisiamąjį mirties bausme, ir parašys, kad „skubiai vykdyti“. Ir tas nabagas bus skubiai sušaudytas. Nesvarbu, kad pas mus mirties bausmė uždrausta.  Tu pasiskųsi teisėjų drausmės ir etikos komisija, kuri atsakys, kad „mes negalime kištis“. Tai kas čia per institucija – ta etikos komisija, kuri neturi jokių įgaliojimų, tik stebėti, kad teisėjai, pvz., garsiai nesikeiktų.  Reiškia, ta teisėjų etikos komisija yra impotentiška.  Nes  kai žmonės prašo teisėjo nusišalinti, ir nurodo, kokius įstatymus jis pažeidė, tai teisėjas klausimą dėl savo nušalinimo baudžiamojoje byloje sprendžia pats vienasmeniškai,  o civilinėje byloje, kur žmonių interesai gal ir nėra gyvybiškai svarbūs, sprendžia teismo pirmininkas.  Tai kodėl toks teismo nušalinimo paskirstymo institutas?  Kodėl tą klausimą sprendžia pirmininkas, o ne kiti teisėjai, kurie kompetentingi?
  • Ar Seimas niekaip negali pažaboti tos teismų mafijos? Net ir V.Bakui išsprūdo frazė, kad „kažką reikės daryti su teismais, nes jie užkniso“ ar pan. ?
  • Aš tau galiu pasakyti, kad mes turime Šv.Dvasių teismą, kuris labai aiškiai išsakė, kad Konstitucija yra sureguliavusi teisėjų nepriklausomumo ir neįtakojimo principą. Niekas negali kištis į teismų veiklą. Ir tai reiškia, kad tu nieko negali padaryti. Bet tada yra dar viena galimybė, ir reikia tai pasakyti V.Bakui, tačiau jis manęs neklauso. Gerai, Konstitucija  pasakė, kad negalima įtakoti teisėjų, gerai, tegul taip ir būna.  Tačiau tada sudarome bent sąrašą dalykų, į kuriuos visuomenė gali kišis. Mes juk negalime kištis tik į nuosprendžių priėmimą. Tačiau kai teismas sako, kad šitų įrodymų netirsiu, o šituos tirsiu, čia nusišalinsiu, o čia nenusišalinsiu, tai šiuo apsektu negalima kalbėti apie teisėjų nepriklausomumą.  Tačiau kas baisiausia dabar – jeigu anksčiau viskas buvo sprendžiama per teisėjų sekretores, tai dabar mes turime labai silpną ir įtakojamą teismų grandį – teismų padėjėjus. Nes teisėjai net neskaito 80 proc. padėjėjų parengtų dokumentų. Visus tų nuosprendžių ar nutarčių projektus rašo teisėjų padėjėjai. O teisėjo padėjėjui net nereikia turėti jokios kvalifikacijos.
  • Tačiau žmogaus likimą ne padėjėjas, o teisėjas sprendžia?
  • Sutinku.
  • Man tik keista, kad „valstiečiai“ patys nesuprato, kad pvz., Kaunas negali organiškai Skvernelio pakęsti po to, kad tas padarė Garliavoje?
  • Aš kaip tik tai ir bandau paaiškinti, kad „valstiečiai“ neturėjo žmogaus, kurį jie galėjo pastatyti rinkimuose.
  • Kaip nebuvo? Koks nors Stasys Jakeliūnas tam būtų puikiai tikęs?
  • Aš taip pasakysiu – kas liko Karbauskiui ? Per tuos pustrečių metų iš „valstiečių“ frakcijos pabėgo daug žmonių. Todėl manau, kad R. Karbauskis bijojo tų, kurie galėjo bet kuriuo momentu pabėgti pas konkurentus. Todėl ir pastatė Skvernelį rinkimuose. Tačiau žmonės nesugebėjo to suprasti ir mąstyti plačiau. Aš atvirai sakau – kad jeigu „valstiečiai“ būtų rinkimuose pastatę Ramutį Jancevičių (ypatingai D.Guobienės nemėgstamą buvusį vyr. Vilniaus apygardos prokurorą – aut. pastata), ir matyčiau, kad to reikia šiai valdžiai, eičiau balsuoti taip, kaip jie sako.

 

K

 

Facebook komentarai
Back To Top