skip to Main Content

Jurga Lago

O dabar aš jus nustebinsiu.

1. Kai suserga ir nepastovi ant kojų – kas eina į darbą?
2. Kai serga vaikas ir skauda širdį, bet kas eina į darbą?
3. Kai pagimdo ir dar su mažu kūdikiu atsiduria darbe – be jokių tėvysčių/motinysčių/mamadienių/biuletenių/popiergalių – kas?
4. Per gyvenimą tik kartą buvo atostogų – kas?
5. Dirba daugiausiai tam, kad išlaikytų valstybę, kas?
6. Turi virš galvos apie 300 kontroliuojančių valdiškų institucijų, kur “dirba” ir jį “kontroliuoja” nieko apie jo gyvenimą neraukiantys žmonės – kas?
7. Ir galiausiai – sumoka daugiausiai, dirba daugiausiai, bet pensija – mažiausia, kas? Ai, ir palyginus su savo samdomu darbuotoju yra be penkių minučių vergas. ? Atspėjot!

Mažo verslo savininkas Ispanijoje. Mano pažįstama Mari, kuri turi daržovių ir vaisių parduotuvėlę. Ir Ineta, kuri turi mažą restoraną.

O aš mąstau, kad realiai tas verslo demonizavimas, savininko laikymas “kiaule kapitalistu”, tuoj prieis iki visiško komunizmo. Ypač Ispanijoje, kur mažus vaikus gąsdina: “jei ilgai miegosi, negalėsi būti valstybės tarnautoju.” Ir kas antras jaunuolis renkasi… būti tokiu! Kiek jų reikia? Kam jų tiek reikia?! Pati žinau – po 5 metų valdiškame darbe, žmogus realiai niekada nebegali dirbti rinkos sąlygomis – jam stresas. Išimtys tik patvirtina taisyklę. Politikui labai apsimoka ginti valstybės tarnautojų, „darbininkų teises“, o va apie mažą ir vidutinį verslą (o ir šiaip apie verslą) visi tyli, šiknas suraukę. ?

Tegul visokie ten gyvenime versle nė kojos nepamirkę politikai baigia garsiai šaukti (šaukiantys itin pavojingi), nes yra linkę pūsti valdišką aparatą. Taip valstybė atsiduria ne tik tavo piniginėje, bet ir lovoje. Kaip neįtikėtinas gėris. ?

Daug blogų dalykų pasaulyje, bet blogiausias yra komunizmas. Pastatytas ant pavydo – amžino noro “būti lygiais”!

Valdiškas monopolis yra dar baisesnis už privatų, nes turi daugiau galimybių prievartai ir korupcijai. Šiems dviems susijungus, we have a big problem.
Man atrodo, per mažai apie tai kalbama. Ir Lietuvoje vis dažniau išgirstu apie lygybę/brolybę/socializmo gėrį. Nes realiai tai – kaip religija…
Kai Švedija apie 80 – uosius vos nebankrutavo, buvo priversta grįžti prie sveiko kapitalizmo, kad atsigautų nuo kuriamo socialistinio rojaus. Visi pritilo. (Beje, ne tik ispanai turi skeletų spintoje – dirbau Skandinavijoje, jų individualizmas privedė iki Vienatvės ministerijų, keistų šeimos santykių ir dar šio bei to. Bet ne apie tai.)

Šiandien vėl girdžiu ne kuriuos kalbant, “kaip komunizme būtų gerai.”

Būkit žmonės – nusipirkit bilietą į Venesuelą. ATOSTOGŲ. Galit ir į vieną pusę.

 

Facebook komentarai
Back To Top