skip to Main Content

Paul Craig Roberts kreipimasis Tarptautinėje Konferencijoje dėl Vašingtono sukurtos Europos/Rusijos Krizės 

 

Polas Kreigas Robertsas, buvęs JAV iždo sekretoriaus padėjėjas dėl Ekonomikos Politikos, „Wall Street Journal“ žurnalistas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Standord Universitete, William E. Simon pirmininkas Politinėje Ekonomikoje, Strateginių ir Tarptatautinių Studijų centre, Džordžtauno Universitete, Vašingtone.

Jungtinės Valstijos siekė imperijos nuo pat jos ankstyvosios istorijos, bet Sovietų kolapsas 1991 m. leido Vašingtonui visą pasaulį pamatyti kaip savo „austrę“.

Tarybų Sąjungos griūtis JAV valdžioje lėmė neokonservatorių jėgos ir įtakos kilimą. Neokonservatoriai interpretavo Sovietų kolapsą taip, kad Istorijos pasirinko jų „Amerikietiškąjį demokratinį kapitalizmą“ kaip Naująją Pasaulio Tvarką.

Istorijos išrinkta kaip išskirtinė ir nepakartojama šalis, Vašingtonas tvirtino turintis teisę ir atsakomybę visam pasauliui primesti savo Hegemoniją. Neokonservatoriai mano kad jų darbotvarkė yra per svarbi, kad būtų varžoma vidaus ar tarptautinių įstatymų, ar kitų šalių interesų. Išties, kaip vienvaldei jėgai, Vašingtonui būtina neokonservatorių doktrina, kad užkardytu kitų šalių kilimą, kurios galėtu varžyti Amerikos galią.

Polas Volfovicas (Paul Wolfowitz), vedantysis neokonservatorius, parašė neokonservatorių doktriną netrukus po to kaip griuvo Sovietai. Ši doktrina tai JAV užsienio ir karinės politikos pagrindas.

Doktrina sako:

„Mūsų pirmoji užduotis yra neleisti, kad iškiltu naujas konkurentas buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje ar kur nors kitur, kuris kelia mūsų tvarkai grėsmę, – tokią, kokią kėlė buvusi Tarybų Sąjunga. Tai dominuojantis sprendimas esantis naujosios regioninės gynybos strategijoje, kurios mes laikomės tam, kad dominuojančiame regione neleistume atsirasti jokiai priešiškai jėgai, kurios resursai konsolidavus kontrolę leistų būti pakankamu faktoriumi naujos globalios jėgos atsiradimui.“

Pastebėkite, kad Vašingtono „pirmoji užduotis“ tai ne taika, ne gerovė, ne žmogaus teisės, ne demokratija, ne teisingumas. Vašingtono „pirmoji užduotis“ yra pasaulinė hegemonija. Tik labai įsitikinę taip atvirai atskleidžia jų darbotvarkę.

Kaip buvęs Šaltojo Karo Komiteto narys dėl dabartinės grėsmės, aš galiu paaiškinti ką reiškia Volfovico žodžiai. „Grėsmė kurią anksčiau kėlė Tarybų Sąjunga“ buvo galimybė kai kuriose pasaulio šalyse blokuoti vienašališkus JAV veiksmus, ne visur, bet tik kai kuriose vietose. Bet koks Vašingtono suvaržymas yra grėsmė.

„Priešiška jėga“ tai šalis su nepriklausoma užsienio politika, tokios kaip pasiskelbusios BRIKS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika). Iranas, Bolivija, Ekvadoras, Venesuela, Argentina, Kuba ir Šiaurės Korėja taip pas pasiskelbė savo nepriklausomą užsienio politiką.

Tai per daug nepriklausomybės, kad Vašingtonas galėtu suvirškinti. Kaip nesenai pareiškė Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas, „Vašingtonui nereikalingi partneriai. Vašingtonas nori vasalų.“

Volfovico doktrina reikalauja Vašingtono atsikratyti ar nuversti vyriausybes kurios nesutinka su Vašingtono valia. Tai ir yra „pirmoji užduotis“.

Tarybų Sąjungos griūties rezultate Borisas Jelcinas tapo padalintos Rusijos prezidentu. Vašingtonas priprato prie Jeltsino paklusnumo ir pasinėrė į Vidurio Rytų karus, tikintis, kad Vladimiras tęs Rusijos vasalo politiką. 

Tačiau per 43 Municho konferenciją dėl Saugumo Politikos, Putinas pasakė: „Aš manau, kad vienpolis modelis yra ne tik, kad nepriimtinas bet ir negalimas šiandieniniame pasaulyje.

Putinas pridūrė:

„Mes matome vis didesnę ir didesnę panieką pagrindiniams tarptautinių įstatymų principams, o nepriklausomos teisinės normos, faktiškai, artėja vis arčiau prie vienos šalies teisinės sistemos. Viena valstybė ir žinoma, pirma ir pirmiausia Jungtinės Valstijos, visais aspektais peržengė savo valstybines sienas. Tai matoma ekonomikoje, politikoje, kultūroje ir švietimo sistemose kurias ji primeta kitoms šalims. Na, ir kam tai galėtu patikti? Kas dėl to labai džiaugiasi?“

Tada Putinas išreiškė šį fundamentalų iššūkį JAV vienvaldystei, Vašingtonas buvo susirūpinęs dėl nesėkmių jo invazijose į Afganistaną ir Iraką. Misijos buvo neįvykdytos.

Iki 2014 į Vašingtono dėmesį, kol Vašingtonas sprogdino vestuves, laidotuves, kaimo senolius ir vaikų futbolo varžybas Vidurio Rytuose, Rusija pasiekė nepriklausomybę nuo Vašingtono kontrolės ir prisistatė kaip didžiulis iššūkis Vašingtono vienvaldystei. Putinas užblokavo Obamos planuotą invaziją į Siriją ir Irano bombardavimą. Nenuneigiamas Rusijos kilimas perkėlė Vašingtono dėmesį iš Vidurio Rytų į Rusijos silpnąsias vietas.

Ukraina, ilgai buvusi sudėtine Rusijos, o vėliau ir Tarybų Sąjungos dalimi buvo atskirta nuo Rusijos, Sovietų griūties metu, manevruojant Vašingtonui. 2004 m. Vašingtonas mėgino užgrobti Ukrainą Oranžinės Revoliucijos metu, kuriai nepavyko Ukrainos perduoti į Vašingtono rankas. Todėl, remiantis neokonų Valstybės Sekretoriaus Asistente Viktorija Nuland, Vašingtonas išleido 5 mlrd. Dolerių, per paskutinę dekadą, vystant Ukrainos nevyriausybines organizacijas (NVO) kurias galima būtų sukviesti į Kijevo gatves ir ruošiant Ukrainos politinius lyderius norinčius atstovauti Vašingtono interesus.

Vašingtonas savo perversmą pradėjo 2014 m. vasario mėnesį. Diriguojamomis demonstracijomis kurios su papildomu smurtu lėmė demokratiškai išrinktos Viktoro Janukovyčiaus valdžios perversmu. Kitais žodžiais, Vašingtonas sunaikino demokratiją naujoje šalyje perversmo būdu, net nepalaukęs kol ta demokratija įsišaknys.

Ukrainiečių demokratija Vašingtonui nieko nereiškė. Vašingtonas siekė užgrobti Ukrainą tam, kad iškelti Rusijai saugumo problemą, bei pateisinti sankcijas prieš „Rusijos agresiją“, tam, kad palaužti augančią Rusijos ekonomiką ir politinius santykius su Europa. Vašingtonas bijo, kad šie santykiai galėtu pakenkti Vašingtono kontrolei Europoje.

Sankcijos prieštarauja Europos interesams. Nežiūrint į tai Europos vyriausybės pradėjo įgyvendinti Vašingtono darbotvarkę. Priežastis buvo paaiškinta jau prieš kelis dešimtmečius mano Mokslų Daktaro disertacijos komiteto pirmininku, kuris tapo Gynybos Sekretoriaus Asistentu Tarptautinio saugumo klausimuose. Aš turėjau galimybę jo paklausti, kaip Vašingtonas sugebėjo paveikti užsienio vyriausybes veikti Vašingtono interesams, o ne savo šalių interesams. Jis pasakė, „pinigai“. Aš pasakiau, „turite omeny užsienio pagalbą“? Jis atsakė, „ne, mes duodame politikams pilnus maišus pinigų. Jie mums priklauso. Jie mums atsako.“

Neseniai, Vokietijos žurnalistas Udo Ulfkotte parašė knygą, Nupirkti Žurnalistai (Bought Journalists“, kurioje jis pranešė, kad kiek vienas reikšmingas Europiečių žurnalistas funkcionuoja kaip CŽV agentas.

Manęs tai nestebina. Tokia pati situacija yra ir JAV.

Kol Europa yra Vašingtono priedas, šalių vasalų rinkinys, Europa įgalina Vašingtono hegemonijos siekius net iki tos ribos, įsitraukiant į konfliktą su Rusija dėl „krizės“, kuri yra visa sukurta Vašingtono propagandos.

Žiniasklaida iškreipia realybę. Klintono režimo metu, šešioms mega žiniasklaidos kompanijoms buvo leista įsigyti 90 % JAV spaudos, TV, radijo ir pramogų žiniasklaidos, koncentraciją kuri sunaikino įvairovę ir nepriklausomybę. Šiandien žiniasklaida per visą vakarų pasaulį veikia kaip Vašingtono Propagandos Ministerija. Vakarų žiniasklaida yra Vašingtono Tiesos Ministerija. Gerald Celente, tendencijų prognozuotojas, vadina Vakarų žiniasklaidą „presstitutes“, žiniasklaidos prostitučių deriniu.

JAV Putinas ir Rusija yra kiekvieną valandą demonizuojami. Kiekviena laida mus įspėja dėl „Rusijos grėsmės“. Net Putino veido išraiškos yra psichologiškai išanalizuojamos. Putinas tai Naujasis Hitleris. Putino ambicijos siekia atkurti Sovietų Imperiją. Putinas įsiveržė į Ukrainą. Putinas ruošiasi įsiveržti į Baltijos šalis ir Lenkiją. Putinas yra tokio lygio grėsmė kaip Ebola ir Islamo Valstybė. JAV rusų ekspertai, tokie kaip Styvenas Kohenas (Stephen Cohen), kuris sako faktus yra nurašomas kaip „Putino agentas“. Bet kam, kas tik nesutinka su antiputinine antirusijos propaganda yra klijuojama „Putino agento“ etiketė. Taip kaip 9/11 skeptikai yra nurašomi kaip „konspirologai“. Vakarų pasaulyje, keli tiesos sakytojai yra demonizuojami kartu su Putinu ir Rusija.

Pasaulis turėtu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien, dabar, tiesos sakymas yra labiausiai nepageidaujamas reiškinys Vakarų pasaulyje. Niekas jos nenori girdėti nei Vašingtone, nei Londone, ne Tokijuje, ar be kuriuose Vašingtono imperijos sostinėse.

Dauguma Amerikos populiacijos patikėjo antirusiška propaganda, taip pat kaip jie patikėjo dėl „Sadamo Huseino masinio naikinimo ginklų,“ „Assado naudojamo cheminio ginklo prieš savo paties žmones,“ Irano atominius ginklus, „nesibaigiantį melą apie Kadafį, 9/11, batų sprogdintojus, triusikų sprogdintojus, šampūno ir gazuoto vandens sprogdintojus. Visada yra pateikiamas naujas melas, tam, kad išlaikyti baimės faktorių, dirbantį nesibaigiantiems Vašingtono karams, policinės valstybės priemonėms, kurios praturtina turtinguosius ir nuskurdina neturtinguosius. 

Visuomenės patiklumas leido Vašingtonui įsteigti Šaltojo Karo fondą, ar išankstiniam atominiam smūgiui prieš Rusiją. Kai kurie neokonservatoriai norėtu sekančio. Jie mano, kad branduolinis karas gali būti nugalėtas, ir jie klausia, „Kam gi tada tie Branduoliniai ginklai, jei jų negalima panaudoti?“

Kinija yra kita kylanti jėga kuri pagal Volfovico doktriną turi būti suvaržyta. Vašingtono posūkis į aziją, kuriant naujas jūros ir oro bazes Kinijos kontroliavimui ir įtvirtinant Vašingtono hegemoniją Pietų Kinijos Jūroje.

Mes priėjome paskutinę liniją. Vašingtono pozicija yra neginčijama. Vašingtonas neturi jokio intereso siekti kompromiso su Rusija ar Kinija. Vašingtonui neįdomūs jokie faktai. Vašingtonas veikia taip: „Tu gali būti mūsų pasaulio tvarkos dalimi arba vasalais, bet ne kitaip.“

Europos vyriausybės ir žinoma,  JK vyriausybės šunelis, bendrininkauja šiame nerašytame karo paskelbime prie Rusiją ir Kiniją. Jei prieis iki karo, Europiečiai už tai sumokės didžiausią kainą, dėl jų lyderių išdavystės, tokių kaip Merkel, Kamerono ir Oliando, nes Europa nustos egzistuoti.

Karas su Rusija ir Kinija viršija Vašingtono galimybes. Tačiau, jei demonizuojamas priešas nesuklumpa nuo spaudimo ir nepriima Vašingtono lyderystės, karas gali būti neišvengiamas. Vašingtonas užpuolė. Kaip Vašingtonas atsitraukia? Nesitikėkite, kad koks Amerikos režimas sakytu, „mes suklydome. Bandykime taisyt klaidas.“ Visi iš paskelbtų Amerikos prezidentavimui kandidatų yra įsipareigoję Amerikos hegemonijai ir karui.

Vašingtonas tiki, kad Rusija gali būti izoliuota nuo vakarų ir, kad ši izoliacija motyvuos sekuliarizuotus ir vesternizuotus Rusijos elementus, kurie nori būti vakarų dalimi, labiau aktyviai opozicijai prieš Putiną. „The Saker“ vadina šiuos rusus „Atlantistų integratoriais“.

Po dviejų dekadų infiltruojant į Rusiją Vašingtono NVO penktąsias kolonas, Rusijos valdžia pagaliau ėmėsi veiksmų reguliuoti šimtus šių Vakarų finansuojamų NVO organizacijų Rusijos viduje, kurios sudaro Vašingtono ardomąją prieš Rusijos valdžią veiklą. Tačiau, Vašingtonas ir toliau tikisi naudoti sankcijas, kad pasiektu pakankamai nesklandumų Rusijos ekonominiame gyvenime, kad būtų galima išsiųsti protestuotojus į gatves. Režimo pakeitimas, kaip ir Ukrainoje, yra vienas iš Vašingtono įrankių. Kinijoje JAV organizavo Hong Kongo „studentų“ riaušes, kurios, tiki Vašingtonas, išplis į Kiniją, be to Vašingtonas remią Musulmonų populiacijos nepriklausomybę Kinijos provincijose, šalia Kazachstano sienų.

Problema su valdžia kuri kontroliuojama ideologijos yra ta, kad ideologija, o ne pagrindimas lemia valdžios veiksmus. Kadangi dauguma Vakarų populiacijai trūksta noro ieškoti nepriklausomų paaiškinimų, populiacijos neprimeta jokių apribojimų savo valdžioms.

Tam, kad suprasti Vašingtoną, junkitės prie interneto ir paskaitykite neokonservatorių dokumentus ir pozicinius dokumentus. Jūs pamatysite darbotvarkę, nevaržomą įstatymų, moralės, užuojautos, ar sveiko proto. Jūs pamatysite blogio darbotvarkę.

Kas yra Obamos Valstybės Sekretoriaus Asistentas Ukrainos daliai pasaulyje? Tai neokonservatorė Viktroija Nuland kuri organizavo Ukrainos perversmą, kuri į valdžią pastatė naują marionetinę vyriausybę, kuri ištekėjusi už dar ekstremalesnio neokonservatoriaus, Roberto Kagano.

Kas yra Obamos Nacionalinio Saugumo patarėjas? Tai Suzan Rais (Susan Rice), neokonservatorė.

Kas yra Obamos ambasadorius JT? Tai Samanta Pauer (Samanthą Power), neokonservatorė.

Dabar pasisukime į materialius interesus. Neokonservatorių darbotvarkė dėl pasaulio hegemonijos tarnauja galingam kariniam/saugumo kompleksui, kurio vienas trilijonas metinio biudžeto priklauso nuo karo, karšto ar šalto.

Amerikos hegemonijos darbotvarkė tarnauja Volstrytui (Wall Street) ir mega bankams. Kada Vašingtono galia ir įtaka plinta, taip pat plinta Amerikos finansinis imperializmas. Taip pat ir tai, kiek gali pasiekti Amerikos naftos kompanijos ir Amerikos agroverslo korporacijos kaip Monsanto.

Vašingtono hegemonija reiškia tai, kad JAV korporacijos gali plėšti visą likusį pasaulį.

Neokonservatorių ideologijos pavojus slypi tame, kad ji yra tobuloje harmonijoje su galingais ekonominiais interesais. JAV kairysis sparnas, tapo bejėgis. Jis tiki visais pamatiniais valdžios melais kurie sukūrė Amerikoje policinę/karinę valstybę, negalinčią suteikti alternatyvaus vadovavimo. Amerikos kairė, kas iš jos belikę, dėl emocinių priežasčių tiki valdžios 9/11 pasaka. Antireliginis kairysis sparnas tiki, kad laisvajai minčiai grėsmę kelia krikščioniška Rusija. Kairysis sparnas, įsitikinęs, kad Amerika rasistinė, tiki vyriausybės pasakojimu dėl Martino Liuteriu Kingo nužudymo.

Kairysis sparnas sutinka su valdžios skaidria 9/11 pasaka, nes ji emociškai svarbi Amerikos kairei, nes engiami žmonės kerta atsakomąjį smūgį. Amerikos kairei yra emociškai patenkinama, kad Vidurinieji Rytai, ilgai engti ir išnaudoti Prancūzų, Britų ir Amerikiečių kirto atgal ir pažemino vienvaldę jėga 9/11 išpuolyje.

Šis emocinis poreikis kairei toks stiprus, kad apakina kairįjį sparną neįtikinamoje versijoje, kad keli Saudo arabai, kurie negalėjo skraidyti lėktuvais, apžaidžia ne tik kad FTB, CŽV, ir NSA, kurių šnipai yra per visą pasaulį, bet taip pat ir 16 JAV žvalgybos agentūras, Vašingtono NATO vasalų valstybių žvalgybos agentūras, Izraelio Mosadą, kurios yra infiltravusios kiek vieną teroristinę organizaciją, tame tarpe ir tas, kurios sukurtos paties Vašingtono.

Kažkaip tie patys saudžiai sugebėjo apžaisti ir patį NORAD, aerouosto apsaugą, kuri suklydo keturis kartus per vieną valandą, tą pačią dieną. Jie sugebėjo pirmą kartą istorijoje užkirsti kelią JAV Oro Pajėgoms perimti užgrobtus lėktuvus. Oro eismo kontrolė kažkaip pametė užgrobtus lėktuvus iš radarų. Du lėktuvai sudužo, vienas į Pensilvanijos kaimą, o kitas į Pentagoną nepalikę jokių nuolaužų. Atakos lyderio Mohammedo Atta pasas, buvo pranešta rastas kaip vienintelis nepažeistas elementas iš Pasaulio Prekybos Centrų bokštų nuolaužų. Pasų istorija buvo tokia absurdiška, kad ji turėjo būt pakeista.

Ši neįtikinama pasaka nesukėlė jokios nuostabos Vakarų spaudoje ar Televizijoje.

Dešinysis sparnas yra apsėstas dėl juodaodžių emigracijos ir 9/11 tapo argumentu prieš imigraciją. Kairysis sparnas laukia kada engiamieji smogs atgal jų engėjams. 9/11 pasaka gyva kol tarnauja abiems tiek kairei, tiek dešinei.

Galiu jus užtikrinti, jei Amerikos nacionalinis saugumas taip suklystu, kaip tai buvo parodyta, jam suklydus oficialiame 9/11 aiškinime, Baltieji Rūmai, Kongresas, spauda spiegtų, kad būtų atliktas tyrimas. Riedėtu galvos tų agentūrų kurios leido tokias masyvias klaidas pažeidžiant nacionalinį saugumą. Superjėgos gėda kuri buvo taip lengvai užpulta ir pažeminta kelių arabų, kurie veikė nepriklausomai nuo bet kokios žvalgybos agentūros, jau būtų sukūrusi triukšmą reikalaujant atsakomybės.

Vietoj to, Baltieji Rūmai visus metus priešinosi bet kokiam tyrimui. Spaudžiant 9/11 šeimoms kurios prarado savo šeimos narius Pasaulio Prekybos Centro bokštuose, Baltieji Rūmai sukūrė politinę komisiją, susidedančią iš politikų, Baltųjų Rūmų kontroliuojamą. Komisija sėdėjo ir klausėsi valdžios pasakojimo ir jį užsirašė. Tai nėra tyrimas.

Jungtinėse Valstijose, kairysis sparnas sutelkė dėmesį demonizuojant Ronaldą Reiganą, kuris išvis neturi su tuo nieko bendro. Kairysis sparnas nekentė Reigano nes jis privalėjo naudoti antikomunistinę retoriką, tam, kad išlaikytų jo elektorato bazę, kol jis siekė užbaigti Šaltąjį Karą, didžiulės opozicijos akivaizdoje iš karinio/saugumo komplekso.

Ar kairysis sparnas yra labiau efektyvus Europoje? Kiek aš matau ne. Pažiūrėkite į Graikiją pavyzdžiui. Graikijos žmonės ta parklupdyti ant žemės ES, TVF, Vokietijos ir Olandijos bankų, Niujorko fondų. Tačiau, kai reikia rinkti kandidatus kurie žada priešintis Graikijos plėšimui, Graikijos balsuotojai kandidatams duoda vos 36 % balsų, pakanka suformuoti vyriausybę, bet nepakanka norint kovoti su kreditoriais.

Ribojant savo vyriausybę su tokiu mažu rinkėjų palaikymu, Graikijos žmonės dar toliau primeta bejėgiškumą savo valdžiai reikalaujant išlikti ES. Jei išėjimas iš ES nėra reali grėsmė, Graikijos valdžia neturi jokios derybinės galios.

Akivaizdu, Graikijos populiacijai yra praplautos smegenys, dėl būtinumo būti ES dalimi, kad populiacijai geriau būti ekonomiškai nustekenta, nei išeis iš ES. Taip Graikai atiduoda savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Šalis be savo pačios pinigų, nėra ir negali būti nepriklausoma šalis.

Kai Europos intelektualai pasirašė dėl ES, jie pasmerkė tautas vasalatui, tiek ES biurokratams ir Vašingtonui. Todėl, Europos tautos nėra nepriklausomos ir negali vykdyti nepriklausomos užsienio politikos.

Jų bejėgiškumas reiškia, kad Vašingtonas gali siųst juos į karą. Kad pilnai suprast Europos bejėgiškumą pažiūrėkite į Prancūziją. Vienintelis lyderis Europoje kuris vertas savo vardo tai Marine Le Pen. Tai pasakęs, aš tuoj pat Europos kairės paskelbiamas fašistu, rasistu ir t.t. Tai tik rodo kvailą ir neapgalvotą Europos kairės atsaką.

Tai ne man patinka Le Pen požiūris dėl imigracijos. Tai Prancūzijos žmonėms. Le Pen partija laimėjo nesenus rinkimus į ES. Dėl ko kovoja Le Pen, tai prancūzų nepriklausomybės nuo ES. Dauguma prancūzų save mato kaip prancūzus ir jie nori išlikti prancūzais su savo pačių įstatymais ir papročiais. Tik Le Pen tarp Europos politikų pareiškė tai kas akivaizdu: „Amerikiečiai mus varo į karą!”

Nežiūrint prancūzų noro pasiekti nepriklausomybę, prancūzai išrinks Le Pen partiją į ES, bet neduos balsų, kad ji taptu Prancūzijos valdžia. Prancūzai paneigia savo nepriklausomybę, nes jie stipriai paveikti smegenų plovimo, kurio didžioji dalis eina iš kairės ir yra gėdinami esant rasistais, fašistais ir dar kokie tik norite epitetai yra priskiriami Le Pen politinei partijai partijai kuri kovoja dėl Prancūzijos nepriklausomybės.

Europos kairysis sparnas, kažkada progresyvi jėga, net revoliucinė, tapo reakcine jėga. Tas pats yra ir JAV. Tai sakau kaip vienas iš „CounterPunch“ populiarių bendraautorių.

Nesugebėjimas net intelektualams atpažinti ir priimti realybę reiškia, kad neokonservatoriai nėra niekur varžomi išskyrus Rusiją ir Kiniją. Vakarai bejėgiai išvengti Armagedoną. Viskas priklauso nuo Rusijos ir Kinijos, o kadangi Vašingtonas šią dilemą jau įrėmino, Armagedonas gali būt sustabdytas tik Rusijos ir Kinijos sutinkant priimti vasalų statusą.

Aš netikiu, kad taip gali įvykti. Kodėl save gerbiantys žmonės turėtu pataikauti korumpuotiems Vakarams?

Viltis lieka tame, kad Vašingtonas lems savo Europos vasalų sukilimą, stumiant juos per stipriai į konfliktą su Rusija. Viltis yra, kad Europos šalys bus priverstos nepriklausomai užsienio politikai atrodo taip pat yra Rusijos valdžios pagrindinė strategija.

Galbūt intelektualai galėtu šias viltis įgyvendinti. Jei Europos politikai norėtu kada atitrūkti nuo Vašingtono hegemonijos ir vietoj to atstovauti Europos interesus, Vašingtonas netektu priedangos savo kariniams nusikaltimams. Vašingtono agresija būtų suvaržyta nepriklausomos Europos užsienio politikos. Neokonservatorių vienvaldžio modelio žlugimas būtų aiškus net Vašingtonui ir pasaulis taptu saugesne ir geresne vieta.

http://www.paulcraigroberts.org/2015/06/19/paul-craig-roberts-address-international-conference-europeanrussian-crisis-created-washington/ 

 

Facebook komentarai
Back To Top