skip to Main Content

 

Kaunietis Jonas Aleksandravičius : „Teisėjai dalinasi kyšiais su prezidentūra“

 

Aurimas Drižius

 

 

Lapkričio 19 d. kartu su kauniečiu Jonu Aleksandravičiumi nuėjau į prezidentūrą – kanceliarijos vedėja Bogušienė man iš karto pareiškė kad manęs neįleis, nes „neturiu žurnalisto akreditacijos“.

 

 

https://www.youtube.com/watch?v=mr7lxSN_qdc&feature=youtu.be

 

Prezidentui G.Nausėdai savo skundą nunešė tik kaunietis Jonas Aleksandravičius, kuris ilgia Bogušienei įrodinėjo, kad prezidentą imtis veiksmų korumpuotų teisėjų atžvilgiu įpareigoja Konstitucija. Bogušienė jam atšovė, kad tai ne prezidento reikalas. Neva reikia kreiptis į prokuratūrą, o į prokuratūrą J.Aleksandravičius kreipėsi n kartų, ir visada prokurorai nurodydavo – „teisėjai nepriklausomi daryti nusikaltimus“.

 

Nors žmogus pateikia akivaizdžius įrodymus, kaip dokumentą klastojo dabartinė Konstitucinio teismo teisėja.

J.Aleksandravičius prarado savo turtą dar koncerno EBSW laikais – jis turėjo trečdalį buitinių paslaugų įmonės „Žaibas“ akcijų, tačiau Gintaro Petriko berniukai veikė sau įprastais metodais – perėmė įmonės valdymą, suklastoję dokumentus, kad jie neva turi kontrolinį akcijų paketą. EBSW veikė įprastais metodais – iš pradžių nusipirko dalį akcijų, papirko įmonės vadovą, kad reikia didinti įstatinį įmonės kapitalą, ir jį padidinę, neva tokiu būdu įgijo kontrolinį akcijų paketą.

 

Vėliau „Žaibą“  Gintaro Petriko gauja įkeitė bankui, pasidalino pinigus, ir įmonė bankrutavo, niekam ji neberūpėjo, turtą akcininkai prarado.

 

„Aš tą „Žaibą“ stačiau, vėliau jame ilgai dirbau, ir kai prasidėjo privatizacija, agitavau visus kolegas pirkti savo įmonės akcijas, – pasakojo J.Aleksandravičius, – tačiau vėliau, kiek žinau, EBSW papirko mūsų įmonės vadovą, kad galėtų perimti jo valdymą, ir vadovas ėmė tikinti žmones, kad reikia parduoti akcijas EBSW. Tačiau aš jiems nepasidaviau, ir padaviau skundą teismui dėl neteisėtų veiksmų. Tada EBSW ėmėsi visokių machinacijų, kad tik užvaldyti įmonę. O tada teisėjai ir prokurorai buvo viena gauja“.

 

J.Aleksandravičius dar 1997 m.  padavė skundą Kauno apylinkės teismui – jame nurodė, kad sprendimas padidinti „Žaibo“ įstatinį kapitalą buvo neteisėtas, nes apie akcininkų susirinkimą nebuvo pranešta prieš mėnesį, jame nebuvo pranešta, kad bus svarstomas klausimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, kaip reikalavo įstatymas. Be to, tame „Žaibo“ akcininkų susirinkime balsavo žmonės, kurie neturėjo įgaliojimų atstovauti kitiems akcininkams, todėl jame nebuvo kvorumo, ir sprendimas didinti įstatinį kapitalą buvo neteisėtas. Tačiau teisėja D.Mekšraitienė atmėtė skundą – neva dėl susirinkimo datos „įvyko klaida“, o negaliojantys įgaliojimai neva buvo galiojantys.

 

„Bylos sudėtingumas tame, kad reikėjo atlikti paprastą aritmetikos veiksmą – suskaičiuoti, kiek galiojančių akcininkų balsų buvo tame susirinkime, – pasakojo J.Aleksandravičius, – paaiškėtų, kad tų balsų nepakako kvorumui, todėl ir visi susirinkimo sprendimai yra neteisėti. Praėjo 30 metų, ir nė vienas teisėjas, prokuroras ar valdininkas nesugeba atlikti paprasto aritmetikos veiksmo – sudėti akcininkų balsus. Tada teisme aš pasiūliau – išeikime į gatvę, pasikvieskime pirmą vaiką, ir paprašykime jo sudėti visus balsus. Kai tą istoriją papasakojau Vytautui Landsbergiui, jis taip sureagavo – „tu ką, atėjai manęs mokyti aritmetikos?“. Atsakiau, kad jeigu žmones su intelekto negalia patenka į aukštas pareigas, tai aš ne čia pataikiau“.

 

Žmogus nepasidavė, ir Kauno apygardos teismas pripažino, kad Jono Aleksandravičiaus skundas pagrįstas, klausimas dėl „įstatinio kapitalo didinimo“ nebuvo numatytas susirinkimo dienotvarkėje, o susirinkimo pirmininkas G.Balkevičius negalėjo balsuoti kitų akcininkų vardu, nes buvo stebėtojų taryboje. Be to, teisme liudininku apklaustas R.Augustinavičius „teisme paneigė balsavęs pagal įgaliojimą 12774 balsais“.  

 

 Kauko apygardos teismas nutartyje nurodė, kad „teismo posėdyje apklaustas liudininku Augustinavičius paneigė balsavęs“, tačiau EBSW nepasidavė – padavė skundą apeliaciniam teismui, ir šio teismo teisėja J.Stripeikienė savo nutartyje nurodė, kad „to nepatvirtina posėdžio protokolas, kuriame nėra tokių parodymų“.

 

„Dar romėnai sakė, kad valstybės pagrindas yra teisingumas, o jeigu teisingumą vykdančiuose teismuose vyrauja chaosas, tai čia toks ir teisingumas, – pasakojo žmogus, – tačiau EBSW nepasidavė, ir parašė skundą Apeliaciniame teismui. Skundą nagrinėjo trijų kyšininkų kolegija – A.Ablingis, J.Stripeikienė ir B.Pupkovas.  Ablingis vėliau už kyšininkavimą buvo išvytas, tačiau vėliau sugražintas į teismą. O tokia J.Stripeikienė atsidūrė vėliau Aukščiausiame, o dabar dirba Konstituciniame teisme teisėja. Ta pati Stripeikienė ta pačią civilinę bylą nagrinėjo du kartus, nors tai daryti draudė Civilinis kodeksas. Žodžiu, ta kyšininkų kolegija panaikino Kauno apygardos teismo nutartį“.

 

Apeliacinis teismas nurodė, kad nors vienas „Žaibo“ akcininkas R.Augustinavičius ir paneigė balsavęs 122274 balsais, tačiau to neva „nepatvirtina posėdžio protokolas, kuriame nėra tokių parodymų“. Nors tokie parodymai buvo užfiksuoti Kauno apygardos teismo nutartyje, Apeliacinis teismas nutarė, kad to nėra, ir dar nusprendė, kad EBSW ir neturėjo skelbti, kad didins įstatinį įmonės kapitalą, nors to reikalavo įstatymas.

 

 

 

 

 

Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad „teismo posėdyje apklaustas liudininku Augustinavičius paneigė balsavęs“, o Stripeikienė apeliacinio teismo nutartyje (dokumentas viršuje) nurodė, kad „to nepatvirtina posėdžio protokolas, kuriame nėra tokių parodymų“. 

 

„Ta Apeliacinio teismo kolegija yra paprasti kyšininkai“, – įsitikinęs J.Aleksandarvičius, – tačiau vėliau jiems prireikė visas tas aferas įteisinti, ir viską užbaigti. Nors dar 2005 m. Seimas buvo įkūręs komisiją EBSW veiklai ištirti. Ši komisija baigė darbą 2007 m.  – aš jai pateikiau dokumentus apie teismų darbą ir EBSW įtaką. Tada Seimo komisija sutiko, kad teismai klastojo dokumentus, nesugebėjo atlikti paprastų aritmetinių veiksmų, ir nutarė kreiptis į teismų tarybą. Seimo komisijos pirmininkas Algis Rimas, nors ir buvęs LKP veikėjas, tačiau buvo sąžiningas ir teisingas žmogus, tai jis man atvirai prisipažino : „Jonai, aš tau nieko negaliu padėti“.

 

Visas šias bėdas J.Aleksandravičius norėjo išdėstyti prezidentui G.Nausėdai, tačiau sulaukė tik kanceliarijos vedėjos Bogušienės patyčių : „eik į prokuratūrą“.

 

„Kreipiausi į  prezidentą dėl kyšininkės, Konstitucinio teismo teisėjos J.Stripeikienės, tačiau pabendravus su Bogušiene, man susidarė įspūdis, kad prezidentūra dalinasi kyšiais su teisėjais, nes įvairiais išvedžiojimais dengia kyšininkus teisėjus. Kreipiausi į prezidentą, kad jis kreiptųsi į prokuratūrą dėl teisėjos Stripeikienės. Mat EBSW dokumentų klastojimo būdu, netikėtai padidinus įstatinį kapitalą, neteisėtai perėmė įmonės ‚Žaibas“ valdymą. Būtent tokiu būdų buvo atimta nemažai Lietuvos įmonių, ir vėliau jos privestos prie bankroto. O dabar aiškinama, kad nėra pinigų pensininkams ir mokytojams. Tų pinigų yra, tik jie išvagiami, o tuos vagis dengia ir mūsų aukščiausia valdžia su prezidentu priešakyje. Nes prezidentas nusišalina nuo šių klausimų sprendimo ir ima ginti Ukrainą ir kitas šalis. O teisėja Stripeikienė, kaip aš manau, už kyšį surašė diktantą, ir suklastojo dokumentus. Lietuvoje teisingumas yra perkamas, o teismai yra turgus, o Bogušienė man pasakė, kad prezidentūra tų klausimų nespręs, nes tai ne jos kompetencija. O Konstitucija yra vientisa dokumentas, ir aš nežinau, kaip galima prezidentą priversti vykdyti savo pareigas. Aukščiausia valdžia visa korumpuota, tačiau prezidentas nenori to matyti“

 

Facebook komentarai
Back To Top