skip to Main Content

Jie kovojo už Tėvynę(2).  Keturi komunarai

Tęsiame straipsnių ciklą ,,Jie kovojo už Tėvynę“. Pirmasis  šio ciklo straipsnis buvo skirtas V.Šiupinio vadovaujamai tarybinių partizanų grupei, kuri kovojo prieš fašistus ir didvyriškai žuvo. Antrasis straipsnis skirtas kitai grupei Lietuvos patriotų, irgi kovojusių prieš fašizmą ir darbo žmonių išnaudojimą.  Šį gruodį sueina 89 metai nuo Keturių komunarų žūties. Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Rapolas  Čarnas ir Kazys Giedrys buvo darbo žmonių teises gynusios Lietuvos Komunistų partijos(LKP) lyderiai. Jie buvo suimti greitai po 1926metų gruodžio 17 d. ivykusio karinio perversmo. Už kelių parų jie nuteisti mirties bausme. Ir buvo sušaudyti 1926 metų gruodžio 27d., anksti ryte, Kaune prie VI forto.  Vadinti tai nuteisimu galima tik su išlygomis, Išties jokio teismo nebuvo, nes nebuvo teisėjų, nebuvo advokatų.  LKP lyderius teisė kariškių grupė, nes po perversmo valdžią perėmė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kariškiai, pradėję vykdyti masines politines represijas visoje Lietuvoje-visur vyko suėmimai, kratos, pradėti steigti konclageriai. 

Kas rašoma apie Keturis komunarus  šiuolaikinėje Lietuvoje nuo 1990 metų?  Yra trys kryptys-tylinti pozicija, neigianti bei melaginga pozicija ir tikra istorinė pozicija-kurioje atvirai įvardijami istoriniai faktai ir pateikiama tikra informacija, kad LKP lyderiai buvo suimti ir sušaudyti po nuožmaus karinio perversmo. Tuometinėje Europoje buvo labai populiarios kairiosios idėjos, ir šie keturi Lietuvos patriotai buvo  socialistai, taikūs piliečiai, gynę darbo žmonių teises, kovoję prieš išnaudotojus.

Pravartu panagrinėti, kas gi buvo tie Keturi komunarai? Karolis Požėla gimė 1918 metų vasario 29 d. Pakruojo rajone, Bardiškių kaime. 1906-1915 metais  K.Požėla mokėsi Latvijoje, Mintaujos gimnazijoje. 1915-1917 m. Tartu universitete studijavo mediciną, dalyvavo socialistinių jėgų veikloje, dirbo pogrindinėje spaustuvėje. Svarbiam gyvenimo posūkiui K.Požėla ryžosi 1918 m. kovo mėnesį-tuo laiku jis grįžo į Lietuvą, Diržių ir Bardiškių kaimuose įkūrė komunistų kuopeles, dirbo propagandinį darbą, rašė straipsnius ir proklamacijas. 1918m. spalio mėnesį jis dalyvavo LKP I suvažiavime, tapo vienu iš pagrindinių LKP lyderių Šiaulių krašte, kartu su bendražygiais 1919m. sausio 8 d. organizavo sukilimą Šiauliuose.

 Vykstant baltajam terorui, 1919m. liepos mėnesį persikėlė į Raseinius, čia organizavo laikraščio ,,Tiesa“ leidybą. 1920m. balandžio mėnesį K.Požėla iš Raseinių persikėlė į Kauną, įkūrė pogrindinę spaustuvę ,,Spartakas“. Čia prasidėjo aktyvios veiklos etapas,  Karolis Požėla (žinomas ,,Senio“ ir ,,Adolfo“ slapyvardžiais) kartu su kitais bendražygiais redagavo laikraščius ,,Darbininku gyvenimas“, ,,Kareivių tiesa“ bei kitus socialistinius leidinius, organizavo posėdžius ir pasitarimus, platino proklamacijas. Daug prisidėjo prie LKP organizacinės plėtros 1923-1925 metais, pastoviai vykdavo į Ukmergę, Kėdainius, Panevėžį, Šiaulius bei kitas Lietuvos vietoves.

Juozas Greifenbergeris (gimęs 1898 m. balandžio 6 d.Kalvarijoje) ir Rapolas Čarnas ( gimęs 1900m. lapkričio 13d. Kaune) buvo patyrę komjaunimo veikėjai, nuo 1924m.tapę aktyviais LKP lyderiais. Už savo veiklą visaip persekioti, ne kartą suimti ir kalinti, pas juos vykdytos kratos.

Kazys Giedrys gimė 1890 m kovo 15 d. Salų miestelyje, Rokiškio rajone. Nuo 1908 metų dirbo Peterburge, keliuose fabrikuose. 1910 metais emigravo I JAV, dirbo baldų fabrikuose Baltimorėje, Filadelfijoje. Emigracijoje K.Giedrys studijavo marksistinę literatūrą, rašė straipsnius, suartėjo su vietos socialistais.  1917 metų balandžio mėnesį jis grizo į Rusiją, į Piterį, aktyviai dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose. Nuo 1918 metų  vis daugiau užsiėmė organizacine veikla, buvo vienas iš LKP I suvažiavimo organizatorių. O 1919 metų rugsėjo mėnesį K.Giedrys atvyko į Vilnių, užsiėmė pogrindinės veiklos organizavimu, 1920 m. birželio mėnesį buvo suimtas. Bet po metų-1921 metų birželio mėnesį įvykus apsikeitimui kaliniais, išvyko į  Rusiją. 

 Svarbios permainos K.Giedrio gyvenime įvyko už dviejų metų- 1923 metų spalio mėnesį jis atvyko į Lietuvą, dirbo pogrindinį darbą. Aktyvus LKP narys suimtas 1924 metų balandžio pabaigoje, nuteistas 4 metų įkalinimo bausme. Iš kalėjimo Kazys Giedrys išėjo 1926 metų birželio pabaigoje, po naujosios vyriausybės amnestijos. Ėmėsi aktyvios veiklos, rašė straipsnius ir proklamacijų tekstus, organizavo įvairias akcijas.

Brutalus susidorojimas su šiais patriotais sukėlė jų bendražygių pasipiktinimą ir tuo pačiu stiprino jų kovos dvasią. Prisiminimus apie nužudytus patriotus savo knygoje ,,Kito gyvenimo neturiu“ pateikė ir LKP narys nuo 1920 metų Juozas Stimburys:  ,,Buvo gauti iš kalėjimo ten parašyti priešmirtiniai nužudytų draugų laiškai. Skaitėme  tuos laiškus ir mes savo kameroje. Ir šiandien, pagerbdamas mūsų kovos draugus, noriu pateikti tų laiškų ištraukas. K.Požėla-,,Viešas žodis draugams. Draugai, dirbau kiek galėjau, mirštu už  mūsų bendrą tikslą.  Mirštu už didelį dalyką. Linkiu ir jums dirbti, kovoti, iki laimėsite“.   K.Giedrys- ,,Brangūs draugai, tariu paskutinį žodį: aš kovos kelią už tiesą užbaigiau, -mane karo lauko teismas nuteisė sušaudyti.  Mirsiu pilnas vilties, kad toji kova nesustos, kol bus laimėta…Aš žengiu po šautuvu drąsiai ir tvirtai. Būkite ir jūs, draugai, tvirti ir drąsūs“. Tie laiškai man paliko didelį įspūdį. Jie padėjo palaikyti kovos dvasią, kada 1927m. sausio  viduryje buvome išsiusti iš Kauno kalėjimo į Varnių koncentracijos stovyklą“.

Giedrius Grabauskas

 

Facebook komentarai
Back To Top