skip to Main Content

Vilkė Vaida Tulabaitė

 

Jau beveik mėnesį žiemoju Portugalijoje. Pribrendau pasidalinti išvadomis.

 

Tikslas buvo patirti, išmėginti, pajausti, kaip ši šalis tinka man asmeniškai žiemojimui. Be to yra žmonių grupė, kuri irgi kažko panašaus ieško ir gal net rengiasi kurti žiemojimo bendruomenę kažkur pietuose. Apie tai FB grupėje ŽIEMOS DAUSUVA.

 

PORTUGALIJA – NUOSTABI ŠALIS, vienareikšmiškai. Marga, šilta, svetinga, jauki, rami. Energetika stipri ir rami, tarsi snaudžianti… Apkeliavau pietinę dalį – Algarvę ir Monshique kalnus.

Gyvenu čia ne kaip laikina poilsiautoja, o daugiau maž labiau kaip ilgalaikė atvykėlė, tad iš arčiau teko susipažinti su vietine kultūra.

 

Gyvenimas pakrantėje ir kalnuose skirtingas. Vakarinėje pakrantėje daugiau vandenyno energetikos, tiksliau čia ji viską nukošia. Bet užtad – tai banglentininkų rojus. Yra vietų, kuriose jie čia gyvena beveik visą laiką, atvažiuoja su kemperiais ir gyvena aikštelėse.

 

Pajūrio miesteliai orientuoti turistams. Daug restoranų, suvenyrų ir rankdarbių parduotuvių. Prekybos centrai netgi skirtingi – vienuose daugiau apsipirkinėja portugalai, kituose užsieniečiai. Na dideliuose miestuose kitaip yra, ten viskas susimaišę daugiau.

 

Kalnuose ramiau. Gyvenu kalnuose – vienkiemyje. Nuostabu čia, nuo rūpesčių pailsėjau, galva prasivalė. Miegu kaip rąstas, kaip labai labai sunkus rąstas.

 

Namai akmeniniai, beveik visi. Storos akmeninės sienos. Prisipažinsiu viduje dieną nesinori būti, nes tarp akmeninių sienų užsistovi energijos. Čia pabuvojusi pradedu suprasti, kodėl mūsų protėviai statė medinius namus (ir tai ne iš bet kokio medžio, o daugiausiai spygliuočio), o molinius statė tik tvartukus gyvuliukams.

 

Na bet dieną viduje ir nebūnam, nes saulės čia daug, jeigu nevažiuoju kažkur į miestelį tuomet drybsau terasoje, saulėje.

Kalnuose interneto ryšio beveik nėra, telefono ryšys trūkinėjantis. Žodžiu – pakankamai švari atmosfera.

 

Oras/gamta

 

Žiemos pradžioje buvo netgi labai šilta – apie 19 kartais 20, 22. Dabar jau vėsiau ir visas ateinantis mėnesis nusimato apie 10 – 15 šilumos dienomis. Saulės – taip, užteks 🙂 Tas yra didelis gėris, nes Lietuvoje pastaruoju metu saulės badas.

 

Kartais lyja, žiema – lietaus metas, tuomet gamta gauna vandens ir viskas pradeda žaliuoti, realiai jau dabar žolė pradeda augti.

 

Daržuose dabar auga įvairūs žalėsiai, sėjamos sėklos, pavyzdžiui, burokėlių. Soduose noksta apelsinai ir citrinos, mandarinai. Daugelyje vietų dar apyžaliai, bet jau jau, galima prisiskinti visai saldžių.

 

Galimybės įsigyti NT

 

Portugalija – apleistų sodybų kraštas. Visur pilna griūvėsių. Deja daugelyje vietų statybos leidžiamos tik ten, kur yra griuvėsiai, na pamatai ar kažkas tokio. Įsigyti nėra paprasta. Nes tokios senos sodybvietės dažnai priklauso didelėms šeimoms, ir turi daug savininkų.

 

Žemė pakrantėje kainuoja kosminus pinigus, šimtai tūkstančių už hektarą, kalnuose, toliau nuo jūros pigiau – keletas tūkstančių už hektarą.

 

Galimybės ūkninkauti – puikios, nes auga čia viskas, tik reik žiūrėti, kad būtų vandens, kad būtų kur netoli koks upelis, iš kurio galima būtų naudoti vandenį laistymui, nes vasarą būna nelyja ir po kelis mėnesius.

 

Vasarą negalima kurti laužų ir vietiniai gyventojai tą puikiai supranta, nes viskas būna taip sausa, kad mažiausia žiežirba gali sukelti baisius gaisrus, kokie ir buvo praėjusią vasarą. Jų dūmus matė dalis europos ir Lietuvoje buvo matyti, tada saulė buvo raudona.

 

Maistas

 

Nuostabus, daug organinio maisto turguose ir prekybos centruose. Šį šalis ekologijos srityje toliau pažengusi už Lietuvą.

 

Mane labiausiai žavi vietinės alyvuogės, figos, vynuogės (kurias valgau neplautas ir kūnas sako dar dar dar), granatai, šajotai, tomarilai, avokadai, mangai, citrinos ir apelsinai, kuriuos skinamės tiesiog nuo medžių.

 

Nuostabu tai, kad čia daug kur auga rozmarinai, raudonėliai, čiobreliai, laurai. Lauro lapai čia išties nuostabūs – kvepia gėlėmis.

 

Atvežtiniai vaisiai irgi daug geresnės kokybės, nei LT, tai papajos, didieji mangai, didieji avokadai, ananasai. Viskas prinokę.

 

Bioparduotuvėse galima nusipirkti ir ruginių miltų, ir net grikių. Taigi kažko stygiaus, prie ko pripratę Lietuvoje, nejaučiame.

 

Maisto kainos… kai kas pigiau (dauguma vaisių ir daržovių), kai kas brangiau nei pas mus (pvz svogūnai ir burokėliai bei bulvės).

 

Gyventojai

 

Per visą laiką, kiek esu čia, didžioji dalis žmonių, su kuriais tenka bendrauti – ne portugalai. Vokiečiai, anglai, lietuviai.

 

Kaime aplink visi kaimynai vokiečiai, su portugalais keliais žodžiais persimetame kavinėje, kurion atvažiuojame pasinaudoti wifi, bei turgeliuose.

 

Portugalai šilti, labai šilti, svetingi. Kartą teko tranzuoti į kitą miestą pasiimti mašinos iš serviso, tai patyriau tokį nuotykį. Ten, kur aš ėjau, sustoti buvo negalima, tai sustojo už pusės km ir laukė manęs, kol priėjau, nuvežė, kur reikia, ir dar padovanojo savo keptos duonos kepalą. Kitas portugalas, kuris sustojo pavežti, irgi nuvežė mane ten, kur man reikėjo, kad nereiktų kalidžioti po miestą.

 

Dauguma portugalų gan gerai kalba angliškai, jaunimas beveik visi, vyresni žmonės net jeigu ir nekalba visai gerai supranta, ypač turgaus prekeiviai, nes didžioji dalis jų klientų – užsieniečiai.

 

Yra viena tokia užsieniečių rūšis, kuri čia sakyčiau labai dažna… Lietuvoje sutikti žmogų su dredais gana retas dalykas. Čia – dažnas. Šį šalis mėgstama tokios marichuaniškos dvasios žmonių. Pirma – kanapę čia auginti savo reikmėms yra legalu, antra – čia jos galima gauti vos ne bet kur ir niekas nuždarys į kalėjimą už jos vartojimą.

 

Kaip susirasti kur gyventi

 

Internete ieškoti skelbimų – beviltiška beveik. Geriasia klausinėtis per vietinius arba skaityti skelbimus parduotuvėse. Čia, pasirodo tokia mada, nuomininkų ieškoma prisegant raštelius skelbimų lentose prekybos centruose.

 

300 – 400 eurų per mėnesį kainuos nelabai įmantrus būstas. Jeigu norėsis pakeliauti (o tikrai norėsis, nes gamta čia nuostabi, yra ką pamatyti) dar teks pakloti kažkiek degalams. Dyzelis čia kainuoja apie 1,30 – 1,40 eur.

 

Pramogos

 

Banglentės, yra nemažai banglentininkų mokyklėlių, jogos užsiėmimai…. ateinančią savaitę važiuosiu pasimokyti groti būgnais… na dar Pica Night (apie tai jau rašiau) ir įvairūs turgai – renginiai. Pavyzdžiui kartą per mėnesį čia netoliese būna turgus, kur suvažiuoja įvairiausio plauko prekeiviai: kas dėvėtais rūbais ir daiktais prekiauja, sendaikčiais, kas eko maistu, kas pyragais, kas šašlykus kepa, kas rankdarbiais ir panašiai. Renkasi dauguma iš vakaro, švenčia, o kitą dieną vyksta turgus.

 

Tradicijos – daug laiko praleidžiama kavinėse, geriama kava ir bendraujama. Vietiniai susirenka į kaimų kavines, čia susitinka, pabendrauja. Net ir aš pripratau tą daryti beveik kasdien… Nors Lietuvoje kavos negėriau, bet taip ir nujaučiau, kad atvykusi į Portugaliją pamėgsiu. Taip ir įvyko. Atvažiuoti į kaimo kavinukę – išgerti puodelį kavos, persimesti keliais žodžiais su vietiniais, pasinaudoti internetu tapo ir mano tradicija. (Kava 70 centų tekainuoja… :)… na kai kur 1 eur).

 

Kiti dalykai

 

Švaru. Portugalija – švari šalis, miestelių gatvės švarios, jie nemėto šiukšlių kur papuola, tvarkingi šaligatviai. Švarūs viešieji tualetai, ir nemokami. Ir jų yra daug, net mažuose miesteliuose.

Dar malonus dalykas – viešieji nemokami dušai. Ne visuose būstuose kaime yra karštas vanduo, ten, kur gyvenu irgi jo nėra. Tenka pasišildyti vandens ir pasidaryti tokį rankinį dušą su pakabinamu kibiru…. Bet kartais tingisi, tad sėdu į mašiną ir atvarau iki artimiausio miestelio (5 km) iki viešojo dušo. Čia dar neteko susidurti su eile… vasarą turbūt didesnė paklausa, bet dabar ramu.

 

Kokybiškas geriamas vanduo – viena didžiausių vertybių čia. Važiuojame keletą kilometrų į kalnus ir pilamės vandenį iš patikrinto šaltinio. Kartais ten būna eilės, žmonės savaitgaliais atsiveža po kelis šimtus litrų talpų…

 

Ar čia liksiu visai žiemai? Nežinau… dar kažkiek pabūsiu… man čia labai patinka, tik mano charakteriui, kažkiek trūksta dinamikos.. Bus maty

Back To Top