skip to Main Content

Įspėja dėl žiemą gresiančių didelių nuostolių: kaip jų išvengti?

Užšalę vamzdynai, padidėjusi gaisro tikimybė, sveikatai ir turtui grasantys varvekliai – tai tik kelios nemalonios žiemos išdaigos, su kuriomis susiduria namų savininkai. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako, kad su netinkamu būsto paruošimu žiemai susijusi tiek gaisrų, tiek kitų nelaimių rizika. Per tris praėjusios žiemos mėnesius vien už gaisrų metu patirtas žalas draudimo bendrovė išmokėjo 388 tūkst. eurų, o vanduo butų ir namų savininkams pridarė nuostolių už 104 tūkst. eurų. Nors gaisrų nuostoliai didesni, tačiau problemų dėl vandens pasitaiko keturis kartus dažniau, todėl būtina apsisaugoti nuo abiejų stichijų.

 

Pasirūpinkite šildymo sistema

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius dešimt mėnesių dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų kilo beveik 200 gaisrų. Jų tikimybė išauga šaltuoju periodu, todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti šildymo sistemos paruošimui. Jei jūsų šildymo katilas automatizuotas, tuomet vargo mažiau – automatizuoti katilai veikia nuolat, jie turi lauko ir patalpų temperatūros daviklius, į kuriuose reaguodami dirba. Jei katilas yra prijungtas prie elektros, tuomet būtinai reikėtų įžeminimo. Jeigu šildymo katilas ne automatizuotas, tuomet ypatingą dėmesį reikėtų skirti visai šildymo sistemai.

 

„Reikia užtikrinti, kad šildymo sistemoje būtų reikiamas kiekis vandens – taip susidarys optimalus slėgis. Dūmtraukis turi būti išvalytas, apžiūrėtas, ar ten nėra pašalinių daiktų. Dar vienas svarbus dalykas – patalpų, kur stovi katilas, ventiliacija, oro cirkuliacija. Prieš šildymo sezoną verta išsikviesti specialistą, kad jis apžiūrėtų visą šildymo sistemą ir jei reikia, ją sureguliuotų“, – pataria T. Nenartavičius.

 

Dalis savininkų šaltuoju periodu sodybų ir sodo namų nešildo nuolat, todėl paspaudus šaltukui šildymo sistemos gali būti sugadintos nepataisomai. Jei sprogs vamzdžiai sienose ar grindyse, tai neišvengsite ir būsto užliejimo problemų.

 

„Jei žinote, kad patalpų žiemą nešildysite ar tai darysite nereguliariai, geriau išleiskite vandenį iš šildymo sistemos ir radiatorių, taip pat pirtyse esančių krosnelių rezervuarų. Tai padarius palikite kamščius atsuktus. Dalis žmonių į retai šildomų patalpų šildymo sistemas pila neužšąlantį skystį, tačiau prieš tai darant reikėtų įsitikinti, ar gaminio instrukcijoje numatyta tokia galimybė, ar šildymo sistema sandari, kad skystis nepatektų į vandentiekio sistemą“, – sako T. Nenartavičius.

 

Prevencija prieš gaisrą

 

Atsargus apsidraudžia du kartus – šis posakis galioja ir kalbant apie gaisrų grėsmę. Perspėti apie ugnies pavojų dar jam neįsiplieskus padeda autonominiai dūmų detektoriai, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Autonominius dūmų detektorius įrengti privaloma tiek daugiabučių gyvenamosiose patalpose, tiek vienbučiuose ir dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose. Jau kelerius metus šios taisyklės yra taikomos projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojant senus. Patalpose, kuriose įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, autonominių dūmų detektorių įrengti nebūtina.

 

Deja, kartais perspėjantys prietaisai nesuveikia. To priežastys – jie būna neįjungti, baterijos išsikrovusios ar nutrūkęs elektros tiekimas, todėl prieš žiemą patikrinkite, ar gaisro signalizacijos tinkamai atliks savo funkciją. Apsidrausdami galite pakeisti maitinimo elementus.

 

Tvarkinga elektros instaliacija

 

Užklupus didesniems šalčiams senesnių elektros laidų izoliacija suskeldėja, todėl gali įvykti trumpas sujungimas, nuo kurio persimetusi ugnis apima ir pastatus. Vien per šiuos metus dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų kilo 565 gaisrai – tai dažniausia priežastis, dėl ko nuo prietaisų kilusi ugnis nuniokoja gyventojų turtą.

 

„Ypač dažnai kenčia sodybos ir sodo namai, kur nuolat negyvenama, o elektros instaliacija nėra atnaujinta. Todėl prieš išvažiuojant reikėtų atjungti tiek pačią elektros srovę, tiek išjungti buities įrenginius iš rozečių. Jei sodyboje ar name elektros saugikliai yra ne automatiniai, tuomet išsukite juos – šiuo atveju atsargumas yra pamatuotas“, – sako T. Nenartavičius.

 

„ERGO Insurance“ Lietuvoje klientams gaisras turtą praėjusią žiemą suniokojo 61 kartą. Dažniausia tokių gaisrų priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija, o didžiausi nuostoliai dėl gaisro siekė šešiaženklę sumą – beveik 120 tūkst. eurų.

 

Silpna vieta – vandentiekio vamzdžiai

 

Žiemą kyla ne tik didesnė gaisro grėsmė, tačiau koja kiša ir kita stichija – vanduo. Dėl vandentiekio vamzdžių bėdų turi ne tik individualių namų ir sodybų savininkai, bet ir gyvenantys butuose.

 

„Vandentiekio vamzdžiai gali užšalti, kai patalpose temperatūra nukrenta žemiau 5 laipsnių šilumos. Jei vamzdžiai yra įkasti tinkamame gylyje, tuomet jiems niekas negresia. Tačiau dalis šių komunikacijų gali būti nešildomose patalpose, pavyzdžiui, garaže, arba turėti tiesioginį sąlytį su lauko oru. Labiau paspaudus šaltukui, vanduo, esantis vamzdžiuose, užšąla“, – pasakoja T. Nenartavičius.

 

Šaldamas vanduo plečiasi ir gali susprogdinti vamzdžius – tai gali sutrikdyti ne tik vandens tiekimą, bet ir sukelti nemenkų materialinių nuostolių. Siekiant to išvengti, rekomenduojama papildomai apšildyti vamzdynus šilumą sulaikančiomis medžiagomis. „Jei gyvenate daugiabutyje, sprogus vamzdžiams nukenčiate ne tik jūs, tačiau ir kaimynai. Sudrėkus sienoms sugadinama vidaus apdaila, buitinė technika, sugadinami dokumentai ir asmeniškai svarbios vertybės. Per praėjusią žiemą užfiksavome net 233 atvejus, kuomet buvo užlietas būstas – dažniausia priežastis buvo nuo šalčio trūkę vamzdžiai, o didžiausi nuostoliai siekė net 10 tūkst. eurų“, – nurodo Turto draudimo departamento direktorius.

 

Kybantys varvekliai – pavojus gyvybei ir turtui

 

Nors varvekliai kelia džiaugsmą, ypač vaikams, tačiau šie ledo dariniai yra itin pavojingi tiek sveikatai, tiek turtui, todėl į jų prevenciją reikėtų žiūrėti atsakingai. Ne veltui pastebėjus didesnius varveklius ant pastatų rekomenduojama atitverti teritoriją.

 

„Namų lietvamzdžių sistema būna užsikimšusi rudens palikimu – lapais, šakelėmis, įvairiomis šiukšlėmis, todėl atėjus šaltajam periodui vanduo negali laisvai tekėti ir veikiant temperatūrų skirtumams susidaro varvekliai. Prieš prasidedant žiemos sezonui reikėtų atlaisvinti lietvamzdžius nuo šių sankaupų, kad vanduo galėtų laisvai tekėti nuo stogo“, – pataria ekspertas.

 

Tam, kad būtų mažiau kritulių ant stogo, jį reikėtų reguliariai valyti nuo sniego. Jei namo palėpė tinkamai įrengta ir čia patenka šiltas oras, tuomet namo stogas neapledės, vadinasi, neturėsite ir bėdų dėl sniego nuošliaužų, kurios gadina lietvamzdžius ir latakus.

 

Vagys neužmiega žiemos miegu

 

Žiemos sezonu ištuštėjusios sodybos tampa puikiu taikiniu vagims, todėl reikėtų siųsti kuo mažiau signalų apie be žmonių paliktą sodybą.

 

„Pirmiausiai sutvarkykite aplinką – kuo gražesnė ir labiau išpuoselėta bus sodyba, tuo mažiau galimybių, kad ja sugalvos pasinaudoti kiti asmenys. Dar viena gudrybė, kuri padės atbaidyti ne tik chuliganus ar vietos ieškančius paauglius, bet ir vagis, yra automatinės lempos. Tai žibintai, kurie įsijungia nuo judesio ir sudaro iliuziją, jog namelyje kažkas gyvena arba bent jau saugo jį. Sodyboje būtinai turi būti signalizacija, kuri mobiliojo telefono pagalba perspės apie neprašytus svečius ne tik jus, bet ir kaimynus“, – dėsto ekspertas.

 

Būtent saugi kaimynystė, kai šalia gyvenantys žmonės prižiūri vieni kitų namus, svarbus faktorius net ir draudžiant sodybas. Pavyzdžiui, sodybą, aplink kurią nėra daugiau gyvenamųjų namų, apdrausti brangiau ir sunkiau, tad palaikyti gerus santykius su kaimynais tikrai būtina.

 

ER

Facebook komentarai
Back To Top