skip to Main Content

Išmanusis A.Veryga – nusikaltimus vykdė svetimomis rankomis?
Aurimas Drižius


Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos viceministrė Jaruševičienė, tris kartus brangiau nei kainuoja nusipirkusi greituosius testus covid-19 nustatyti, atsistatydindama pareiškė : „mano sąžinė rami“.

Tiesa, ta rami sąžinė turėtų būti labai nerami – STT inkriminuoja šio nusikaltimo organizatoriams labai sunkius nusikaltimus – sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.

 

Neva Jaruševičienė taip skubėjo gelbėti Lietuvą, kad kaina ir ką perka buvo visiškai nesvarbu, jeigu būtų kainavę milijardus, tiek ir būtų sumokėję.
Beda tik ta, kad taip staiga nupirktų testų niekam nereikia, jie nuo kovo mėnesio guli sandėlyje ir iš daugiau nei pusės milijonų panaudota tik 20 tūkst.
Žina, kad tokios jaruševičienės, kurios negalvodamos pasirašo ant sutarčių, nes įtaigiai paprašo garsusis psichiatras Aurelijus, yra tik atpirkimo ožiai, patrankų mėsa sukčiams. Gal tai moteriškei iš tikrųjų nenubyrėjo nė centas iš tų 6 mln. eurų, kuriuos išplovė SAM, pirkdama niekam nereikalingus testus.
Ne apie tai kalba – tokios jaruševičienės ir zimnickai, kuris pasirašė kitą skandalingą sutartį, iš kurios Verygos patarėjas gavo 300 tūkst. eurų „otkato“, yra tik kvaileliai, kuriems jų šeimininkai patiki pasirašyti svarbias sutartis, o paskui guščioja pečiais – aš nieko nežinojau, „tikiuosi, kad tai blogas sapnas“ ir pan.
Tokia metodika – pakišinėti kvailelius pasirašynėti tokias sutartis yra sena kaip pasaulis. Juk tas tas garsusis Lietuvos recidyvistas Vytautas Landsbergis kišo sutartį su „Williams“ pasirašyti premjerui Rolandui Paksui. Tam užteko proto paskaityti tai, ką pasirašynėja ir tada Paksas atsistatydino, nesutikęs būti tokiu durneliu.
Dra juokingiau, kad tokie kvaileliai, kaip visokios jaruševičienės, yra įsitikinę, kad padarė valstybei reikalingą darbą _ „mano sąžinė rami“.
Tiesa, ta sąžinė turėtų po truputį prabusti, aiškėjant naujoms aplinkybėmis – pvz, tai, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.
Beje, ta pati laboratorija niekaip nesiaiškina, kaip ir kodėl didelio kiekio greitųjų testų tiekėja pasirinkta bendrovė „Profarma“, anksčiau neužsiėmusi panašia veikla, motyvuodama tuo, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas
Kaip žinia, šią savaitę paskelbta, kad startavo populiacijos tyrimas dėl koronaviruso paplitimo atliekamas įmonės „Profarma“ tiektais greitaisiais testais, kurių pirkimo aplinkybes ir įtarimus dėl galimo dokumentų klastojimo aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Paskelbus apie teisėsaugos tyrimą, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ramino, kad šešis milijonus eurų kainavę testai yra kokybiški, patikrinti Lietuvos ekspertų. Šių testų kokybę buvo patikėta vertinti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės vadovaujamai VU ir Santaros klinikų mokslininkų grupei.
Spauda praneša, kad A.Žvirblienės sutuoktinis iki šių metų balandžio buvo „Profarmos“ akcininkas.
Sveikatos apsaugos ministerija BNS atsisakė pateikti A.Žvirblienės vadovaujamos grupės parengtą testų vertinimo ataskaitą, nurodydama, kad „tyrimo išvada yra didelės apimties ir yra vidiniam naudojimui skirtas dokumentas“.
Tačiau žiniasklaida jau pranešė, kad už šiuos greituosius testus Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.
Sprendimai dėl jų įsigijimo SAM priimti ir vykdyti per dvi dienas. NVSPL sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.
„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų vadinamųjų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Po pasitarimo premjeras tada pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“, bet pabrėžė, kad testai bus daugiau „pagalbinė priemonė“, leisianti psichologiškai ramiau jaustis žmonėms, tiesiogiai susiduriantiems su užkratu.
Kovo 19 dieną gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą. Pirmoji 2,5 tūkst. vienetų testų siunta atvyko kovo 28 dieną, o iki gegužės pabaigos įmonė jau buvo atgabenusi visą 510 tūkst. testų siuntą.
Sutartį dėl greitųjų testų pirkimo pasirašė tuometis Nacionalinės laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas. Jis liepos 15 dieną mirė. Laboratorija mokėjo apie 12 eurų už testą, KAM – 3,6 euro
Šių metų kovo 19 dieną pasirašytoje Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad greitieji testai bus pristatyti keliais etapais, vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad greitųjų testų gamintoja yra Austrijos bendrovė „Ameda Labordiagnostik Gmbh“, iš jos pirkta testų „AMP Rapid test SARS-CoV-2 IgG/IgM“. Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo pirko už vienetą mokėdama 3,6 euro.
Gynybos resursų agentūra 15 tūkst. šių testų už 54,4 tūkst. eurų pirko kovo 26 dieną iš bendrovės „ProAris“. Greitųjų testų kainų palyginimai nebuvo įmanomi, kol nebuvo žinomas jų gamintojas ir pavadinimas. Lietuvos kariuomenė skelbia jau sunaudojusi beveik visus šiuos testus, jų belikę 1,7 tūkst. Jos teigimu, buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Kariuomenės atstovų teigimu, greitiesiems testams parodžius virusą, kariai būdavo izoliuojami, tačiau visais šiais atvejais vėliau įtarimai dėl infekcijos nepasitvirtino.
Kas yra SAM pirktų tęstų gamintojai, ilgą laiką buvo slepiama, argumentuojant kad tai – konfidenciali info.
Tik Viešųjų pirkimų tarnybai nurodžius, kad informacija apie kainas ir gamintoją šiuo atveju negali būti konfidenciali, gegužės 14 dieną Nacionalinė laboratorija centriniame viešųjų pirkimų portale atnaujino informaciją apie pirkimą. Paskelbtame sutarties priede jų gamintoja nurodoma pati „Profarma“.
Bendrovė teigia, kad jos įvardijimas gamintoja, o ne platintoja, buvo nesusipratimas ir netikslumas, atsiradęs naudojant įprastą sutarties šabloną.
Viešai „Profarmos“ tiektų testų gamintojos – Austrijos įmonės – pavadinimas pirmą kartą nuskambėjo tada, kai sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kartu su profesore A.Žvirbliene pristatė greitųjų testų patikros išvadas. Gegužės 22 dieną spaudos konferencijoje jie pranešė, kad serologiniai testai ankstyvajai koronaviruso diagnostikai nėra tinkami, tačiau yra kokybiški ir gali būti naudojami vėlyvai infekcijai arba persirgimui šia liga patvirtinti.
Tiria sukčiavimą ir lėšų legalizavimą Greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti FNTT tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą. Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.
L.Jaruševičienė įtarimus neigia. Ji sako, kad ji sąžiningai atliko tai, ką privalėjo atlikti, o iš pareigų pasitraukė, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas, asmuo ir įrodyti savo nekaltumą. Ji sako, kad teisėsauga „turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje“. Įtarimai pareikšti jau iš viso šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys. Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. 2007 metais įsteigta „Profarma“ iki tol panašaus dydžio finansinių operacijų nebuvo vykdžiusi. Registrų centre įmonės pateiktų ataskaitų duomenimis, per visą „Profarmos“ gyvavimo laikotarpį jos bendros pardavimo pajamos nesiekė 3 mln. eurų, o 2019-aisiais įmonės pardavimai sudarė tik 460,4 tūkst. eurų. „Profarmos“ turimo turto vertė 2019-ųjų pabaigoje sudarė 1,394 mln. eurų, iš kurių tik 20,6 tūkst. eurų teko pinigams ir jų ekvivalentams.

Facebook komentarai
Back To Top