skip to Main Content

Šiaip rezultatai geri, reikia tą pripažint. Pakako konservatoriams vieną kadenciją pabūt opozicijoje – ir viską viską pamiršo. Tai dabar anie atgaivins atmintį. Ir ne vieni, o su dviem liberalais poroje.

Gal dar vienas Independence atsiras Lietuvoje, ar dar kartą Mažeikiu Nafta bus parduota, o gal vėl kas užsimanys kokiam Chevronui dalį Žemaitijos atiduot?

Turėsim 4 metus pasiruošimui prieš metant juos iš barščių, jei dar tų barščių, žinoma, bus likę. Jei bus likę vyrų, kurie nepabijos savo gerovės paaukot vardan savo anūkų šviesesnės ateities. Jei atsiras moterų, kurios skirs daugiau laiko savo augantiems vaikams, kad jie paaugę nebalsuotų už marichuanos laisvę ir pliažus Lukiškių aikštėje

Aš manau, kad Lukiškių aikštę reikės atstatinėt po 4 metų, nes dabar anie ne vien pliažą padarys, o dar ir šokių aikštelę, o gal net ir aludę su vėmykla.. visa tai gerai – tai padės mums susitelkti ir suprasti, kad tai, kas vieniems gėris – kitiems gali būti atstumtina, todėl primesti visuomenei tokį matymą galima tik neilgam, ne ilgiau, nei vienai kadencijai.

Iš tiesų mums tereikia visai nedaug – patiems auklėti savo vaikus.. ir jau po vienos kartos šitie bus išmėžti iš politikos.

Ir būtent todėl, jie tai suprasdami, vis ankstina darželių amžių, mokyklas, priešmokyklinį ugdymą, kad galėtų perimti mūsų vaikų auklėjimą, kad išaugintų tokius.. kure balsuoja už pliažus ir BLM, klaupdamiesi ant kelių…

Keturi metai greitai praeis.. nešvaistykime jų veltui – keikt laimėtojų nėra prasmės – tai neproduktyvu. Savo energiją reikia panaudoti kūrybai.. ir pirmiausia naujiems telkimosi būdams, kurie neleidžia vienvaldžių lyderių, paskutinę minutę apdergiančių visą reikalą. Tų, kurie savo partijas pavadina gerovėmis, kur jokios gerovės nerasta, susivienijimais, kurie nieko nevienija, santalkomis ir kitais gražiais žodžiais, už kurių pasekoje nėra jokios į juos įdėtos prasmės.

Kalbėkime atvirai, kam mums tie politkorektiški išsireiškimai, kai pradėti vėl teks smukus žemiau plintuso. Bet tai gerai – bus atrama. Mes galime kristi ir vėl keltis.. palaikydami vieni kitus. Toks tas klaidų kelias – bet svarbu mokytis iš klaidų ir jų nekartoti pagal galimybes.

Gal, galų gale, net prieisime vieningos nuomones, jog tą pelkę reikia sausinti iki pat durpių, kad neliktų tų dvokiančių pamazgų ir žliugsinčio liūno.

Galbūt, norėčiau tuo patikėti, bet gali būti ir taip,kad esu pernelyg didelis optimistas. Laikas parodys. O šiandien reikia žvelgti į rytdieną ir numatyti laukiančius darbus ir veiklas.

Ir tai nebus postų dalybos ar Lietuvos gelbėjimas – tai bus mūsų kėlimasis po sunkaus kritimo. Paduok ranką parklupusiam, brolau, imk manąją. Va taip.

Facebook komentarai
Back To Top