Lietuviškas bespredielas (neriba)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.64 (7 Votes)

Lietuviškas bespredielas (beribiškumas) 


Paskelbta: 2020-03-07 18:31 Autorius: ekspertai.eu

FNTT lyderis Antoni Mikulskis.

Žiniasklaida pranešė, kad kovo 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai Vilniaus centre iškratė savo darbuotojos Rasos Bernatonytės namus.

Teigiama, kad kratos daryti atvykę kolegos į namus pas savo darbuotoją iš karto patekti jie negalėjo, tad į pagalbą pasikvietė Vilniaus policijos patrulius.

Skelbiama, kad kiek vėliau į FNTT darbuotojos namus jau skubėjo ir ugniagesiai – lrytas.lt žiniomis, gelbėtojų prireikė iš buto pasklidus dūmams.

„Atvykę ugniagesiai buto virtuvėje, kriauklėje, rado sudegusių dokumentų krūvelę, kuri jau buvo užgesinta“, - rašo lrytas.lt.

FNTT darbuotojos Rasos Bernatonytės pavardė viešumoje pasirodė pernai, kai Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila dviejose spaudos konferecijose Seime papasakojo, jog ši FNTT darbuotoja tarnybos vadovui A.Mikulskiui surašė tarnybinį pranešimą apie, jos manymu, neteisėtą savo viršininkų veiklą. Z. Vaišvila yra teigęs, kad į šį tarnybinį pranešimą niekas nekreipė dėmesio, o pati R.Bernatonytė buvo pažeminta pareigose, buvo bandoma ją perkelti dirbti į kitą miestą.

Po aukščiau minėtų nuotykių, ekspertai.eu pabandė susiekti su R. Bernatonyte, tačiau nesėkmingai – prisiskambinti nepavyko, todėl kreipėsi į signatarą Z. Vaišvilą, prašydami atsakyti į keletą klausimų.

- Š.m. kovo 6 d. FNTT vykdė kratą tyrėjos Rasos Bernatonytės namuose. Pernai jūs skelbėte, kad skirtingai nuo buvusios Kauno tardymo izoliatoriaus vyr. buhalterės Rasos Kazėnienės, Rasos Bernatonytės, 2019 m. pranešusios Generalinei prokuratūrai apie korupciją FNTT, ne tik niekas negynė, kaip to reikalauja po R. Kazėnienės atvejo S. Skvernelio iniciatyva priimtas įstatymas dėl pranešusių apie koruciją apsaugos, bet su ja susidorojo. Kodėl toks skirtingas požiūris?

- Manau, kad dėl to, jog R. Bernatonytė užkabino gerokai gilesnius vandenis – FNTT vadovybę. Nors įstatymas ją gina, jos negalima atleisti, pažeminti pareigose, tačiau jai tai netaikyta. Priešingai – buvo atliktas dar vienas jos darbo patikrinimas, pažeminta pareigose ir perkelta dirbti į Kauną.

- Ir Generalinė prokuratūra iškėlė jai ir jums baudžiamąją bylą...

- 2019 m. kovo 5 d. FNTT direktorius Antoni Mikulskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl Z. Vaišvilos ir R. Bernatonytės veikų. Esą Z. Vaišvilai neteisėtai atskleidė duomenis iš ikiteisminio tyrimo, vykdomo dėl buvusio vidaus reikalų ministro pavaduotojo ir buvusio Vilkaviškio raj. vyr. prokuroro Juozo Matonio veikų sukčiavimo ir dokumentų klastojimo būdu neteisėtai užvaldant didelės vertės turtą – UAB „Skomė“, iššvaistant jos lėšas, kt, ir dėl to, kad R. Bernatonytė man neteisėtai pateikė šio tyrimo medžiagos kopijas. Ir dar viešai apšmeižėme FNTT.

Ikiteisminis tyrimas dėl apšmeižtų FNTT viršininkų ir neteisėtai atskleistų bylos duomenų buvo pradėtas. Tuomet UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktorius J. Matonis 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į šį A. Mikulskio inicatyva pradėtą ikiteisminį tyrimą, kad aš ir mano žmona Regina Vaišvilienė neteisėtai civilinėse bylose teikiame teismams ikiteisminio tyrimo dėl J. Matonio veikų tyrimo medžiagą.

- Tai negi jūs su žmona ir R. Bernatonyte esate tokie primityvūs galiūnai – darote tokius dalykus be prokuroro sutikimo?

- A. Mikulskio bėda yra tai, kad mes dėl bylos dėl J. Matonio veikų tyrimo susipažinimo ir kopijų darymo turime visus tyrimui vadovavusių ir dabar vadovaujančio prokuroro Mindaugo Greičiaus sutikimus ir kad mes nebuvome pasirašytinai perspėti, kad negalime šios medžiagos viešinti. A. Mikulskis, kaip šios bylos tyrimą vykdančios FNTT vadovas, taip pat tai žinojo. Tad jis pateikė prokuratūrai akivaizdžiai žinomai melagingą pranešimą apie nepadarytą nusikaltimą. Tai patvirtina ir pačios FNTT ikiteisminiam tyrimui prieš Z. Vaišvilą, R. Vaišvilienę ir R. Bernatonytę pateiktas 2019 m. rugsėjo 24 d. raštas, kuriame išvardinti visi tyrimo dėl J. Matonio veikų prokurorų sutikimai mums ir paaiškinta, kad pasirašytinai mes nebuvome perspėti, kad negalima viešinti šios medžiagos. R. Bernatonytė neturėjo teisės mums neleisti susipažinti su byla ir nedaryti mūsų prašomų dokumentų kopijų.

- Kažkoks absurdas. Taip kaip išvis dėl to galėjo būti pradėtas ikiteismnis tyrimas prieš jus ir R. Bernatonytę?

- Negalėjo būti pradėtas. Be to, prokuroro M. Greičiaus skyriaus vadovas vyriausias prokuroras Arūnas Stankevičius, kuris nėra bylai dėl J. Matonio veikų tyrimo vadovaujantis prokuroras, susipažino su šia savo pavaldinio M. Greičiaus byloje ir tokiu būdu žinodamas, kad prokuroras mums leido susipažinti su šia byla ir neribojo viešinimo, be raštiško kieno nors prašymo priėmė 2019 m. balandžio 5 d. nutarimą, kuriuo leido A. Mikulskio inicijuotam ikiteisminiam tyrimui (vadovauja prokuroras Antanas Gubista) susipažinti su bylos dėl J. Matonio veikų tyrimo medžiaga.

- Dar vienas absurdas. Taigi vyr. prokuroras A. Stankevičius, žinodamas, kad prokuroro sutikimus esate gavę, privalėjo prokurorui A. Gubistai pranešti, kad nėra ką tirti – Z. Vaišvila ir jo žmona turėjo visus būtinus prokuroro M. Greičiaus sutikimus! Byla dėl bylos?

- Taip, nes reikia ne tik Z. Vaišvilą ir jo žmoną sudoroti, bent jau psichologiškai ir fiziškai dar labiau apsunkinti jų gyvenimą, bet ir FNTT tyrėjai R. Bernatonytei atkeršyti.

- Spaudos konferencijoje Seime jūs rodėte sunkiai, bet gautą 2019 m. kovo 6 d. jūsų pokalbio su buvusiu FNTT Vilnaius valdybos viršininku Dainiumi Baršausku video įrašą.

 

Jame gi ir D. Baršauskas patvirtino, kad jūs turėjote prokurorų sutikimus dėl susipažinimo su bylos medžiaga be jokių apribojimų. Tai dėl ko keršijama R. Bernatonytei?

- Manau, visų pirma, dėl jos kreipimosi į prokuratūrą dėl korupcijos FNTT. „Lietuvos ryto“ TV laidoje, kurioje A. Mikulskis slapstėsi nuo žurnalistų, bijodamas komentuoti susidorojimą su R. Bernatonyte, ši tyrėja paminėjo, kad FNTT Vilniaus apygardos valdyboje tai yra įprastas reiškinys – vykdyti ne prokurorų, bet viršininkų nurodymus dėl bylų tyrimo. Todėl ir tarpusavyje Vilniuje dirbantys FNTT pareigūnai kalbasi, kad jiems tenka vadovautis ne Baudžiamojo proceso kodeksu, o vadinamuoju „Baršausko kodeksu“.

- Gal žinote konkrečių pavyzdžių?

- Žinau tik tos bylos, kurioje tiriamos J. Matonio veikos, išskirtinio ryškumo pavyzdžius. Net trys prokurorai R. Bernatonytei buvo pavedę išsiaiškinti, kas pagal banko išduotą čekį konkrečiame banke užsienyje nuėmė suklastotų dokumentų pagrindu UAB „Skomė“ direktoriaus J. Matonio neteisėtai (neteisėtumas nustatytas teismo) išplautus per 160 tūkstančių eurų. Šie nurodymai nebuvo vykdomi pusantrų metų. R. Bernatonytės viršininkai jai nurodinėjo atlikinėti jų nurodymus – konsultuotis su FNTT specialistais. Tokius nurodymus gaudavo R. Bernatonytė, apie ką ji tarnybiniu pranešimu pranešė FNTT direktoriui A. Mikulskiui. Šis jai elektronine rezoliucija nurodė nevilkinti viršininkų nurodymų vykdymo. Apie prokurorų nurodymus – tyla.

- Ar FNTT nežino, kaip išsiaiškinti, kas nuėmė pinigus banke?

- Matyt, pamiršo... Prieš tai reikia patirinėti banko čekius, pasikonsultuoti tarpusavyje. Ir taip bėga metai po metų. 2013 m. teismo nutartis, kuria buvo nurodyta iš UAB „Skomė“ poėmiu paimti suklastotus dokumentus, kurių pagrindu J. Matonis neteisėtai (neteisėtumas nustatytas teismo sprendimais) perėmė UAB „Skomė“ valdymą ir vis ją valdo, tik po 9 mėnesių FNTT paėmė iš J. Matonio ne dokumentų originalus, bet kopijas, kurias ir taip turėjo. Dokumentų suklastojimą tirs ne iš originalų, bet iš kopijų. Visa apimtimi ši teismo nutartis iki šiol neįvykdyta.

- UAB „Skomė“ – tai ta įmonė, kurią valdo neegzistuojantis ofšoras?

- Taip. Keliais etapais, vis panaudojant suklastotus dokumentus (tyrime tai jau nustatyta), J. Matonis vieną po kito pagrindiniu UAB „Skomė“ akcininku įregistravo vis kitą off-shore įmonę. Pakutinioji – net nebeegzistuoja nuo 2014 m. gruodžio 6 d.

- Ir prokuroras toleruoja tokią padėtį?

- Ne tik toleruoja, bet ir netrukdo nei J. Matoniui neteisėtai valdyti UAB „Skomė“, nei advokatui A. Aničui, kaip šios įmonės atstovui, UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimuose balsuoti šios neegzistuojančios įmonės vardu, panaudojant dar vieną komplektą suklastotų atstovavimo dokumentų. Ir J. Matonis, ir advokatas A. Aničas byloje – tik spec. liudytojai, bet ne įtariamieji.

- Tai iš kur viso to kojos dygsta? Ar šias kojas nepalaistydavo J. Matonio brolis – buvęs KGB-istas, vadovavęs Lietuvos kriminalinei policijai?

- Bent jau nenusausino šių „kojų“ dygimo. O atsakymo ieškoti reikia faktuose – UAB „Skomė“ adresu Konstitucijos pr. 12 Vilniuje nuosavybės teisėmis valdo 7676 kv.m komercinio nekilnojamojo ploto.

- O tai FNTT direktorius A. Mikulskis ir vyriausias skyriaus prokuroras A. Stankevičius neatsakingi už tai, ką jie padarė?

- Kol kas ne. Tyrimo prieš mane, mano žmoną ir R. Bernatonytę nenutraukia, kito tyrimo dėl A. Mikulskio žinomai melagingo pranešimo apie nepadarytą nusikaltimą nepradeda. O skyriaus vyr. prokuroras A. Stankevičius taip pat gali daryti, ką nori ar kažkas žodžiu paprašo...

P. S.

Peržiūros: 1142

Komentarai   

+16 # Atas 2020-03-08 22:55
Kas ,,laisvoje" Lietuvoje daro didžiausius nusikaltimus, ar kartais ne prokurorai?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # laikas 2020-03-09 22:28
vsio u nich zakono...etot bespredel
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Dr Remigijus Guobys 2020-03-10 00:48
Mano gyliu isitikinimu, prokurorai yra visuomenes padugnes. Nei vieno prokuroro iki siol nesutikau, kuris neklastotu faktiniu aplinkybiu. Jiems gal ilgalaikis bendravimas su banditais smegenis pazeidzia taip, kad jie pradeda galvoti, kad melas yra teisybe? Rekomenduoju prokurorams su ju paciu istirtomis bylomis kasmet apsilankyti pas psihiatrus ju smegenu sveikatai patikrinti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti