Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.25 (6 Votes)

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmoji šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu.

 

 

  1. BUTAS VILNIUJE IR MILIJONAS LITŲ GRYNAIS

 

2002 m. balandžio 15 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad galvojo, jog Gedeminas Kiesus pinigus turės kortelėse ir kur nors pasidėjęs, bet Gedeminas Kiesus pasakė, kad pinigus turi tik banke. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

2002 m. birželio 17 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad maždaug prieš metus iki Gedemino Kiesaus ir Alfonso Galmino nužudymo Algimantas Vertelka jam buvo pasiūlęs pagrobti Gedeminą Kiesų ir išreikalauti pinigų. Algimantas Vertelka sakė, kad iš Gedemino Kiesaus galima gauti keletą milijonų litų. 2000 m. gegužės mėnesį Algimantas Vertelka jam ir Romualdui Čeponiui vėl pasiūlė pagrobti Gedeminą Kiesų. Jie nusprendė tai padaryti. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

2002 m. birželio 21 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad su Gedeminu Kiesumi apie kodus kalbėjo jis ir Algimantas Vertelka. Kažkur po valandos Gedeminas Kiesus pasakė kortelių kodus. Jis reikalavo pasakyti kur Gedeminas Kiesus slepia grynus pinigus, bet pastarasis sakė, kad pinigus laiko tik banke. /.../. Gedeminas Kiesus prašė paleisti ir žadėjo gauti grynų pinigų, aiškino, jog dalį pinigų yra investavęs į akcijas, dalį laiko banke. Pas Gedeminą Kiesų buvo rastos dvi ar trys mokėjimo kortelės. Po to jis nuėjo pakalbėti su Alfonsu Galminu. Pokalbio su Alfonsu Galminu metu buvo Audrius Andrušaitis ir Algimantas Vertelka. Virginijus Baltušis klausinėjo Alfonso Galmino (Gedemino Kiesaus vairuotojo) apie butą, kuriame Gedeminas Kiesus slepia pinigus, kadangi Algimantas Vertelka sakė, jog Gedeminas Kiesus slepia pinigus kažkokiame bute, bet Alfonsas Galminas sakė nieko apie tai nežinantis. Alfonsui Galminui jis pasakė, kad pastarasis bus nužudytas, jei nepasakys kur slepiami pinigai. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 147 ir 148 lapai).

2002 m. birželio 21 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad buvo 4-5 valanda. To pasitarimo metu nebuvo sprendžiama ką daryti su Gedeminu Kiesumi ir Alfonso Galmino lavonu. Po to jis su Algimantu Vertelka nuėjo pakalbėti su Gedeminu Kiesumi. Algimantas Vertelka kalbėdamas keitė balsą. Kalbėjo apie valandą. Kaip suprato, Gedeminas Kiesus nepažino Algimanto Vertelkos. Jam atrodė, kad Gedeminas Kiesus nesako kur laiko pinigus, kadangi Algimantas Vertelka sakė, Gedeminas Kiesus turi butą, kuriame laiko pinigus. Kodėl Algimantas Vertelka taip galvojo, nežino. Jie klausė Gedemino Kiesaus, ar jis laiko pinigus namuose, bet Gedeminas Kiesus atsakė, kad jis yra susipykęs su žmona ir namuose pinigų nelaiko. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 148 lapas).

Pagal Virginijaus Baltušio parodymus (2002 m. birželio 17 d. kaltinamojo papildoma apklausa) nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Tai, kad nusikaltimu buvo siekiama užgrobti nukentėjusiųjų turtą įrodo ir bendrininkų veiksmai žvalgant Latvijoje bankomatus bei išgryninant pinigus bei Virginijaus Baltušio nurodytos Alfonso Galmino nužudymo aplinkybės, o būtent, kad buvo siekiama iš Gedemino Kiesaus gauti informaciją kur šis laiko pinigus. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 189 lapas).

Tiek Virginijus Baltušis, tiek ir Dainius Skačkauskas vienodai parodė, kad, pasak Algimanto Vertelkos, Gedeminas Kiesus savo pinigus laikė kažkokiame bute. Virginijus Baltušis parodė, kad ėmėsi vykdyti nusikaltimą įkalbėtas Algimanto Vertelkos, nes pastarasis tokį pasiūlymą buvo davęs Virginijui Baltušiui dar 1999 metais, po to jį pakartojo 2000 metais, po ko Virginijus Baltušis su kitais nusikalstamo susivienijimo „Tulpiniai“ nariais nutarė jį realizuoti. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 189 lapas).

 

Dienraštyje „Respublika“ 2002 m. balandžio 29 d. buvo išspausdintas korespondento Alfredo Zdramio parengtas straipsnis „Milijonas tapo G.Kiesaus žudikų masalu“, kuriame rašoma:

„Iki šiol neatmetama versija, kad būta Gedemino Kiesaus pagrobimo užsakovų. Jų pavardes, pareigūnų manymu, žino vienintelis Algimantas Vertelka, pagrindinis bylos įtariamasis.

Tačiau kiti sulaikyti Panevėžio „tulpiniai“ įsitikinę, kad buvusį „Mažeikių naftos“ vadovą pagrobė vien dėl pinigų. /.../.

Paskutinius kelerius metus Vilniuje gyvenęs A.Vertelka esą „tulpiniams“ pasakojęs labai intriguojančias istorijas apie nesuskaičiuojamus buvusio „Mažeikių naftos“ generalinio direktoriaus G.Kiesaus ir Jonavos „Achemos“ vadovo Bronislovo Lubio turtus. „Respublikai“ pavyko sužinoti legendą apie Mažeikių verslininko tariamus lobius.

Banditams buvo papasakota, kad G.Kiesus sostinėje neva turi nusipirkęs konspiracinį butą, jame slėpdavęsis ir nuo šeimos, ir nuo įkyrėjusių draugų. Išgirdę, kad toje slaptavietėje verslininkas turįs lagaminėlį su grynais pinigais, susidomėjo juo. Esą tada „tulpiniams“ buvęs ištartas magiškas žodis „milijonas“. To užteko, kad būtų pradėtas rengti verslininko pagrobimo planas. /.../.

Nors Kiesų bylą tiriantys pareigūnai prabilo apie tai, kad „tulpiniai“ mažeikiškius pagrobė tikėdamiesi rasti milijoną litų grynaisiais konspiraciniame naftos magnato bute, įrodymų buvus tiek pinigų iki šiol neaptikta.

Teisėsaugininkų teigimu, mįslingojo buto Vilniuje rasti taip pat nepavyko.“

 

 

- Virginijus Baltušis, kaip patvirtina jo parodymai, duoti 2002 m. balandžio 15 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu, galvojo, kad Gedeminas Kiesus pinigus turės kortelėse ir kur nors pasidėjęs.

- Netiesa. Turėdami tik tokią informaciją apie Gedemino Kiesaus pinigus, nei Virginijus Baltušis, nei Romualdas Čeponis nebūtų rizikavę dalyvauti nusikaltime. Jiems tai turėjo būti per daug neišsami ir per daug nepatraukli informacija.

Jeigu Virginijus Baltušis rizikavo, jis apie Gedemino Kiesaus pinigus iš Algimanto Vertelkos turėjo būti gavęs daug išsamesnę ir daug patrauklesnę informaciją.

Juk kalba tarp Algimanto Vertelkos ir Virginijaus Baltušio, kaip patvirtina pastarojo parodymai, duoti 2002 m. birželio 21 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu, vyko apie keletą milijonų litų, kuriuos galima gauti iš Gedemino Kiesaus.

Tokios sumos nuo kortelių per dieną ar dvi dienas nenusiimsi, tokios sumos Gedeminas Kiesus nelaikys kur nors pasidėjęs.

Pasiūlymas pagrobti Gedeminą Kiesų tam, kad galima būtų pasiimti tiek pinigų, kiek leis per dieną ar dvi pasiimti jo turimos kortelės, kiek jis turės kur nors pasidėjęs, tikti galėjo tik grupuotės lyderių nurodymus paklusniai vykdančiam ir aštresnių nuotykių ištroškusiam „tulpinių“ jaunimui, kaip jiems priklausantis atlygis už dalyvavimą nusikaltime, atliekant pagalbinius darbus.

Todėl Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, nepagrįstai patikėjo, jog Virginijus Baltušis galvojo, kad Gedeminas Kiesus pinigus turės kortelėse ir kur nors pasidėjęs.

Šia versija, kuria neįtikėtinai naiviai patikėjo Vilniaus apygardos teismas, patikėti galėjo tik Egidijus Bučys, Giedrius Liubartas, Ramūnas Narbutas, Aleksandras Lebedevas, galbūt, iš dalies dar Audrius Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas, bet ne Romualdas Čeponis, Virginijus Baltušis ir Algimantas Vertelka.

- Kaip turėjo atrodyti pasiūlymas pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, duotas Algimantui Vertelkai, Virginijui Baltušiui ir Romualdui Čeponiui?

- Nuosprendžio 146 lape aiškiai nurodyta suma – keletas milijonų litų. Tik tokią sumą, vykdydami nusikaltimą, patrauklia laikyti galėjo Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis.

Pasiūlyme turėjo būti įvardyta suma, kurią bus galima išreikalauti iš pagrobto Gedemino Kiesaus, paaiškinta, kokia dalis šių pinigų yra banke, kur yra likę pinigai ir kaip jie bus išreikalauti iš Gedemino Kiesaus.

Pasiūlymas turėjo būti ne tik finansiškai patrauklus, bet ir aiškus, tikslus, įtikinantis.

Žodžių „kažkur“, „kur nors“, „galimai“, „tikriausiai“, „kažkas sakė“, „kažkur girdėta“ pasiūlyme nebuvo ir negalėjo būti.

Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis nebuvo tokie nepatyrę, naivūs ir kvaili, kad kibtų ant jokių garantijų neduodančio, nieko konkretaus nepasakančio jauko.

- Minėjote, kad Algimantui Vertelkai duotame pasiūlyme pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų buvo įvardyta suma, kurią bus galima išreikalauti iš pagrobto Gedemino Kiesaus.

- Taip, tuo esu visiškai tikras.

- Kas tokį pasiūlymą Algimantui Vertelkai, Virginijui Baltušiui ir Romualdui Čeponiui galėjo pateikti?

- Virginijui Baltušiui ir Romualdui Čeponiui tokį pasiūlymą pateikė Algimantas Vertelka, o jam 2000 m. gegužę tokį pasiūlymą galėjo pateikti asmuo, įkalbinęs jį pagrobti ir keletu milijonų litų apiplėšti Gedeminą Kiesų.

- Asmuo, įkalbinęs Algimantą Vertelką pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, turėjo išsakyti ir savo interesą nusikaltime.

- Taip, turėjo. Jis turėjo žaisti atviromis kortomis. Bent jau tam ir taip, kad juo patikėtų Algimantas Vertelka ir pagrindiniai jo bendrininkai.

Šis asmuo Algimantui Vertelkai turėjo paaiškinti keleto milijonų litų istoriją, pasakyti, kur jie yra, kaip jie bus paimti, pasakyti, koks yra jo ir jo partnerių interesas.

Manau, kad Algimantui Vertelkai buvo pasakyta ne keletas milijonų litų, o įvardyta tiksli suma, kurią bus galima išreikalauti.

Šią sumą įvardyti „keletu milijonų litų“ galėjo tik teismas, nenorėdamas teikti nuorodos į tikslią 4,3 mln. litų sumą, kuri 1998 m. gruodį Gedeminui Kiesui buvo sumokėta už jo turėtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas.

Realiausia tikimybė, galėjusi tenkinti abi puses ir nesukelti didelių ginčų, tai tikimybė, kad pasiūlymas buvo toks – suma yra 4,3 mln. litų, o šalys, kiek iš Gedemino Kiesaus išsireikalauja, grobį dalinasi pusiau.

- Ar galėjo turėti Gedeminas Kiesus milijoną litų grynais, kurį laikė kažkokiame lagaminėlyje?

- Galėti tai galėjo, bet manau, kad jis nelaikė milijono litų grynais nei kažkur pasidėjęs, nei lagaminėlyje.

Panašu, kad tai Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo iniciatorių išgalvota istorija, kurią, kaip informaciją spaudai, nutekino Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo bylą tyrę teisėsaugos pareigūnai.

Asmuo, įkalbinęs Algimantą Vertelką pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, šią išgalvotą istoriją pasiūlė Algimantui Vertelkai ir patarė jam tokią istoriją papasakoti „tulpinių“ žemesnio rango nariams ir jaunimui.

- Ką apie tai galėjo žinoti Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis?

- Manau, kad jie žinojo, jog tai išgalvota istorija, skirta tiems „tulpinių“ gaujos nariams, kurie nebus prileisti prie pagrindinio grobio dalybų. Algimantas Vertelka net nebūtų rizikavęs taip pigiai apgauti Virginijų Baltušį ir Romualdą Čeponį.

Jeigu Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis būtų ką nors tikro žinoję apie Gedemino Kiesaus milijoną lagaminėlyje ar kur nors kitur padėtą, jie, pirmiausia, Gedemino Kiesaus džipą būtų nuvarę į garažą ir kruopščiai patikrinę, ar jame nėra paslėpta lagaminėlio, ar jame nėra paslėpta pinigų. Tik po to džipą būtų vairavę į Vilnių.

- Ar galėjo Gedeminas Kiesus tuos keletą milijonų litų ar bent dalį šių pinigų laikyti kažkokiame bute Vilniuje?

- Galėjo, tačiau Gedeminas Kiesus tokio buto Vilniuje neturėjo.

- Argi negalėjo Gedeminas Kiesus turėti butą Vilniuje ir jame laikyti pinigus.

- Bet ar turėjo? Jeigu Alvyra Kiesienė teisme liudijo, kad jos vyras Vilniuje lankydavosi 2-3 kartus per savaitę, vadinasi, kiekvieną kartą jis grįždavo į namus, t. y. į Mažeikius. Ką jis veikdavo tame bute, jeigu jame nenakvodavo?

Alvyra Kiesienė teisme nieko nesakė apie tai, kad jos vyras negrįždavo į namus ir nakvodavo Vilniuje, kad jis Vilniuje ar kur nors kitur turi įsigijęs butą.

Atvykti į butą Vilniuje, kuriame niekas negyvena, jame apsistoti ir nakvoti – per daug nepatogu ir per daug rizikinga tokiam verslininkui kaip Gedeminas Kiesus. Daug patogiau ir saugiau apsistoti ir nakvoti viešbutyje.

Laikyti pinigus - didelius pinigus – bute, kuriame negyveni, važinėti tikrinti, ar jų niekas nepavogė – tai naivu ir kvaila. Nebuvo Gedeminas Kiesus nei toks naivus, nei toks kvailas.

Visa tai puikiai suprato ir Algimantas Vertelka, ir abu jo pagrindiniai bendrininkai. Tokias ir panašias versijas Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo byloje teismas turėjo labai greitai patikrinti ir atmesti, o ne jomis vadovautis, jų net netikrindamas.

Kodėl nei Algimantas Vertelka, nei Virginijus Baltušis neklausinėjo Gedemino Kiesaus apie jo turimus raktus, kuris iš jo turimų raktų yra nuo buto Vilniuje, kuriame laikomi pinigai?

Juk raktą nuo buto Vilniuje, kuriame laikomi pinigai, Gedeminas Kiesus turėjo turėti su savimi arba galėjo būti paslėpęs kur nors džipe, kurį „tulpiniai“ taip skubotai nuvairavo į Vilnių.

- Ką, jūsų nuomone, būtų darę Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis, jei tikrai būtų tikėję tuo, kad Gedeminas turi butą Vilniuje, kuriame laiko lagaminėlį su milijonu ar keliais milijonais litų?

- Jie Gedeminą Kiesų, atvykstantį į Vilnių 2-3 kartus per savaitę, Vilniuje būtų sekę mažiausiai du ar tris mėnesius, kol būtų išsiaiškinę viską apie konspiracinį butą, kuriame Gedeminas Kiesus neva laikė pinigus. Tai viena.

Antra, jie 2000 m. liepos 6 d. ryte Gedemino Kiesaus būtų laukę kelyje „Panevėžys-Vilnius“, prie įvažiavimo į Vilnių.

Vilniuje Gedeminą Kiesų būtų sekę ir laukę, kada jis nuvyks aplankyti savo buto, patikrinti ir perskaičiuoti ten paslėptų pinigų.

Gedeminui Kiesui iš buto išvykus, artimiausiomis dienomis ten perskaičiuoti pinigų būtų apsilankęs Algimantas Vertelka su abiem savo bendrininkais – Virginijumi Baltušiu ir Romualdu Čeponiu.

Arba, Gedeminui Kiesui išeinant iš buto, Algimantas Vertelka su abiem bendrininkais būtų paprašę Gedemino Kiesaus sugrįžti atgal į savo butą, kartu patikrinti ir perskaičiuoti ten slepiamus pinigus.

Antrasis atvejis būtų nutikęs, jei Algimantas Vertelka būtų turėjęs patikimos informacijos, kad kitą dalį pinigų Gedeminas Kiesus laiko dar kažkur pasidėjęs.

Kam grobti Gedeminą Kiesų automagistralėje ir po to versti prisipažinti, kur ta pinigų saugykla, jeigu galima paskui Gedeminą Kiesų nuvykti tiesiai į pinigų saugyklą ir ten kartu perskaičiuoti esančius pinigus, pasikalbėti apie kur nors kitur padėtus likusius pinigus.

Ir kartu su Gedeminu Kiesumi, ir be jo apsilankant Gedemino Kiesaus bute Vilniuje nusikalstamos operacijos sąnaudos būtų buvusios daug kartų mažesnės, mažesnė būtų buvusi ir nusikaltimo rizika.

Jeigu Gedeminas Kiesus buvo pagrobtas ne Vilniuje, savo bute, o automagistralėje „Vilnius – Panevėžys“, tai gali reikšti tik tai, kad Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis gerai žinojo, kad tie keli milijonai, kuriuos galima gauti iš Gedemino Kiesaus, randasi kitur, bet ne Gedemino Kiesaus bute Vilniuje, kad tokio Gedemino Kiesaus buto Vilniuje iš viso nėra.

- Bet ir bylą tyrę teisėsaugos pareigūnai buvo prabilę apie tai, kad „tulpiniai“ mažeikiškius pagrobė tikėdamiesi rasti milijoną litų grynaisiais konspiraciniame naftos magnato bute.

- Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis mažeikiškius pagrobė ne todėl, kad tikėjosi rasti milijoną litų grynaisiais konspiraciniame naftos magnato bute, nes jie neturėjo jokios rimtesnės informacijos apie tai, kad Gedeminas Kiesus turi Vilniuje konspiracinį butą, kuriame laiko milijoną litų grynaisiais.

Jeigu jie būtų turėję tokią informaciją, jie, pirmiausia, būtų išsiaiškinę, kur toks butas Vilniuje yra, ir po to būtų apsilankę šiame bute Gedeminui Kiesui iš jo išvykus arba Gedeminui Kiesui į šį butą atvykus.

- Teismas išsiaiškino, kad Virginijus Baltušis nežinojo, kodėl Algimantas Vertelka galvojo, kad Gedeminas Kiesus laiko pinigus savo bute Vilniuje.

- Toks naivumas visiškai nebūdingas Virginijui Baltušiui. Dar labiau stebina tai, kad tuo taip naiviai patikėjo Vilniaus apygardos teismas, skelbdamas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį.

Teismui toks Virginijaus Baltušio patiklumas keistas nepasirodė.

Teismui net nekilo klausimas - kas informavo Algimantą Vertelką apie tai, jog Gedeminas Kiesus Vilniuje turi kažkokį butą, kuriame slepia pinigus?

Sunku paaiškinti, kodėl teismui tai buvo neįdomu ir jis galvojo, kad tai neturės reikšmės nagrinėjami bylai ir skelbiamam nuosprendžiui.

Skaitant 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį susidaro nuomonė, kad ir Virginijus Baltušis, ir Vilniaus apygardos teismas yra vienodai naivūs ir vienodai kvaili, daugiau tikintys pasakomis, o ne realia tikrove.

Bet tai apgaulinga nuomonė – nei Virginijus Baltušis, nei Vilniaus apygardos teismas nebuvo nei tokie naivūs, nei tokie kvaili – tokius suvaidinti jie, matyt, turėjo kiekvienas savų motyvų, savų priežasčių.

- Jeigu 2000 m. liepos 6 d. Gedeminas Kiesus su sūnumi ir vairuotoju būtų likę Vilniuje ir nakvoję savo kažkokiame bute, apie kurį 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje rašo Vilniaus apygardos teismas, ar tam Algimantas Vertelka, kiti „tulpinių“ gaujos nariai buvo pasirengę, ar tokiam atvejui jie taip pat turėjo nusikaltimo įvykdymo planą?

- Skaitydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį suprantu, kad tokiam atvejui jie nebuvo pasirengę ir neturėjo nusikaltimo įvykdymo plano.

Tai taip pat patvirtina, kad Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis nieko tikro nežinojo apie tai, kad Gedeminas turi butą Vilniuje, kuriame laiko lagaminėlį su milijonu ar keliais milijonais litų.

- Kaip turėjo atrodyti realus pasiūlymas pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų, skirtas Algimantui Vertelkai, Virginijui Baltušiui ir Romualdui Čeponiui?

- Pusė sumos mažiausiai nuo 4,3 mln. litų, kuriuos buvo planuota išreikalauti pagrobus Gedeminą Kiesų, plius premija Algimantui Vertelkai už pagalbą padedant organizuoti nusikaltimą.

- Spaudoje buvo skelbiama, kad Gedeminas Kiesus turėjo uždirbęs daug nešvarių pinigų, kai vadovavo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“.

- Tokią informaciją spaudai teikė šios informacijos platinimu suinteresuota asmenų grupė, iš Lietuvos valstybės įsigijusi akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“. Tokia informacija platinama buvo už pinigus, už didelius pinigus.

- Ar Algimantas Vertelka žinojo, kaip iš Gedemino Kiesaus išsireikalaus tuos 4,3 mln. litų, kurie 2000 m. liepos 6 d. ne visi buvo Gedemino Kiesaus sąskaitoje banke?

- Taip, žinojo. Apie tai Algimantą Vertelką informavęs buvo asmuo, 2000 m. pavasarį įtikinęs jį pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų.

Tai, kaip suprantu, žinojo ir Virginijus Baltušis, ir Romualdas Čepinis, nes, to nežinodami, jie nebūtų sutikę dalyvauti nusikaltime, nebūtų sutikę aklai tokio nusikaltimo imtis.

Visos Vilniaus apygardos teismo pastangos įtikinti 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio skaitytoją, kad ne tik Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis, bet ir Algimantas Vertelka nieko tiksliau nežinojo apie tuos kelis milijonus litų, kuriuos jie ketino išreikalauti iš pagrobto Gedemino Kiesaus, neatitinka tikrovės ir yra apgailėtinos.

Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis, prieš imdamiesi nusikaltimo, turėjo gavę tikslią informaciją apie tai, kad Gedeminas Kiesus turi mažiausiai 4,3 mln. litų, kaip jis tuos pinigus įgijo, kur ir kokia forma jis tuos pinigus laiko, kaip bus galima iš jo tuos pinigus išreikalauti.

Tokią informaciją Algimantas Vertelka turėjo būti gavęs iš asmens, kuris 2000 m. pavasarį jį įkalbėjo pagrobti ir apiplėšti Gedeminą Kiesų.

Visa tai neigiantys arba nutylintys Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio teiginiai neatitinka tikrovės.

- Jeigu Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis ir Romualdas Čeponis žinojo, kur, t. y. kokiame banke, Gedeminas Kiesus laikė pinigus, tai, tikriausiai, ir Vilniaus apygardos teismas tai žinojo, skelbdamas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį?

- Kad tai žinojo Vilniaus apygardos teismas, 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje apie tai neparašyta.

Mano giliu įsitikinimu, teismas žinojo, kad Gedeminas Kiesus didžiąją dalį pinigų, kuriuos gavo pardavęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas, kaip ir kitus savo pinigus, laiko „Snoro“ banke, kurio valdybos nariu buvo išrinktas dar tuomet, kai vadovavo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“. Kito Lietuvos banko teikiamomis paslaugomis, mano turima informacija, Gedeminas Kiesus nesinaudojo.

Tačiau apie tai teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje neparašė nieko.

Gal todėl, kad nereikėtų aiškinti, kiek 2000 m. liepos 6 d. „Snoro“ banke Gedeminas Kiesus turėjo pinigų, kaip Algimantas Vertelka ir jo bendrininkai sužinojo, kiek Gedeminas Kiesus „Snoro“ banke turi pinigų, kaip Algimantas Vertelka ir jo bendrininkai 2000 m. liepos 6 d. buvo suplanavę pasisavinti pinigus, kuriuos Gedeminas Kiesus laikė „Snoro“ banke.

Visi šie paaiškinimai, pateikti 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje, būtų neleidę šio nuosprendžio skelbti tol, kol nebus atsakomybėn patraukti Algimanto Vertelkos bendrininkai, jį įkalbėję imtis šio nusikaltimo, jam teikę visą informaciją, būtiną Gedeminą Kiesų pagrobti ir jį apiplėšti.

 

 

Peržiūros: 1173

Komentarai   

+19 # Ona 2020-02-09 13:48
visa Lietuva zino uzsakovus.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Volkovas 2020-02-09 18:31
Kas gi, jei ne Landsbergis...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Atas 2020-02-09 22:58
Labai įtikinamai rašoma, bet taip ir nėra žinių, ar tuos pinigus iš Kiesaus išlupo nusikaltėliai, ar ne?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # argi 2020-02-11 22:14
viska reguliuoja MAFIA ,kuri sedi tautai ant sprando
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti