Dėl teisėjų gaujos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sunkius nusikaltimus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (4 Votes)

Byla Nr. 1S-2-873/2020

Lietuvos Apeliaciniam teismui

Per Vilniaus apygardos teismą

Pareiškėjas Aurimas Drižius, 

 

Konstitucijos per. 23B, Vilnius

2020 m. sausio 23 d.

 

Skundas dėl masinio dokumentų klastojimo, sunkių nusikaltimų dengimo Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą dėl generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusiu aplinkybių, nutarė atsisakyti mano skundą.

Tokia nutartis yra visiškai neteisėta ir nemotyvuota, teisėja N.Žimkienė tęsia sunkių nusikaltimų dengimą Vilniaus apygardos teisme .

Teisėja N.Žimkienė visiškai nepasisakė dėl pagrindinio mano skundo argumento – visa eilė apylinkės ir apygardos teismų teisėjų, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, daug metų klastoja dokumentus ir dengia nusikalstamą A.Sadecko veiklą. 

 

Nurodžiau, kad visa teismų sistema jau daug metų klastoja savo nutartis buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko naudai. Teisėjai, vykdydami šiuos nusikaltimus, nesibodi itin grubiai klastoti savo nutarčių:

.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas  (teisėja R. Vancevičienė) patenkino A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Vien todėl, kad toliau rašiau straipsnius ir pateikiau įrodymus, kad Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, buvau nuteistas šešis kartus už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo  sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu,  tai pačiai „teismų“ sistemai  ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus. Visus aštuonis kartus apylinkės ir apygardos teismai klastojo savo nutartis, įrašydami žinomai melagingus duomenis, pvz., kad Konstitucijos punktas yra „deklaratyvus“ ar panašių nesąmonių. Itin grubiai savo nutartį suklastojo aukščiausias teismas.

 

T.y. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė, kurią prezidentas G.Nausėda nori paskirti nuolatine LAT pirmininke,  man savo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje Nr. 3P-1352/2019 nurodė, kad cenzūra Lietuvoje yra visiškai legali ir spaudos persekiojimas už žurnalistinę veiklą Lietuvoje yra visiškai teisėtas veiksmas. T.y. Rudėnaitė kartu su dar dviem LAT kolegijos nariais V.Grabinsku ir Sagaičiu (nuotr. viršuje) man nurodė, kad : „cenzūra Lietuvoje yra visiškai legalizuota, neprieštarauja jokiems teisės aktams, ir kad spaudos laisvė Lietuvoje yra apribota iki minimumo“.

„Išsigimę teismai – sužlugdyta valstybė“

 

  1. Nors pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas vienasmeniškai priėmė sprendimus, kam ir kokiomis sąlygomis turi būti parduotos „Mažeikių naftos“ valstybės valdomos akcijos, visus mano pateiktus įrodymus kaip mano „išgalvotus“ atmetė skundus išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėją Aiva Survilienė. Galiausiai, kai pavadinau šia teisėją „nusikaltėle“ ir paprašiau, kad ji būtų nušalinta nuo mano skundų, eilinį kartą buvau apkaltintas įvykdęs šiuos „nusikalstamus” veiksmus: sužinojęs, kad mano skundą dėl to, kad neteisėtai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinės teisėja A.Survilienė, pareiškiau nušalinimą šiai teisėjai, kuri jau anksčiau buvo nagrinėjusi jo bylas. Štai kaip aš nurodžiau priežastis, kodėl jis nepasitiki teisėja A.Surviliene ir prašo ją nušalinti: „Vakar gavau pranešimą, kad mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rašytinio proceso tvarka nagrinės nuolat dokumentus šiame teisme klastojanti teisėja A.Survilienė.

Galiausiai ši byla pateko net į Meilutytės  knygą „Išsigimę teismai – sužlugdyta valstybė“. Joje rašoma, kad aš prašiau nušalinti šią pseudoteisėją nuo mano skundo nagrinėjimo, kadangi ji nuolat atlieka nusikalstamą veiką - klastoja dokumentus, t .y. savo nutartis”...šj ikiteisminį

tyrimą nutraukti nurodė, žinoma, ta pati Survilienė, kuri jau seniai aptarnauja nusikaltėlius, padėdama jiems išvengti

baudžiamosios atsakomybės”,                         nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas „Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi" ir dokumentų klastojimas",      Žodžiu, prašau daugiau niekada neprileisti ponios Survilienės prie mano skundų nagrinėjimo, nes aš puikiai žinau, kad ji dirba nusikaltėliams ir pati yra nusikaltėlė“.

 

Taip šie A.Drižiaus prašymo nušalinti teisėją teiginiai, kaip užgauliai pažeminantys teisingumą vykdančius teismą ar teisėją, nurodyti Kauno apygardos teismo nutartyje.

Kad būtent tokia forma pateikęs argumentus A.Drižius siekė įtikinti teismą, kad teisėja A.Survilienė negali nagrinėti jo skundo, abejonių kilti neturėtų. Tai reiškia, kad A.Drižiaus tikslas rašant prašymą buvo ne pažeminti ar paniekinti teisėją A.Survilienę ar teismą, bet tokia forma jis išreiškė argumentus, kodėl ši teisėja turi būti nušalinta nuo jo skundo nagrinėjimo.

 

A.Drižius pavadino A.Survilienę „pseudoteisėja" todėl, kad jis teigė, jog ši teisėja nuolat klastoja dokumentus, tuo atlikdama nusikalstamus veiksmus, nes piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, padėdama nusikaltėliams išvengti baudžiamosios atsakomybės; be to, pažymėjo, kad teisėja A.Survilienė pažeidžia įstatymą, nes nagrinėdama bylas nevertina pateikiamų įrodymų ir dėl jų nepasisako. Dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, A.Drižius teisėją A.Survilienę vadino nusikaltėle. A.Drižius įsitikinęs, kad ši teisėja ne tik nevykdo teisingumo, bet padeda nusikaltėliams išvengti baudžiamosios atsakomybės ir todėl pati vykdo nusikaltimus.

 

Kokias aplinkybes privalėjo nustatyti teismas, nagrinėdamas šią bylą? Visų pirma, išsiaiškinti, kodėl A.Drižius kaltina teisėją, kad ji klastoja dokumentus ir kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nevertindama pateiktų įrodymų. Jeigu teismas nustatytų, kad neturėdamas jokio realaus pagrindo, vien tik siekdamas apšmeižti, pažeminti ir paniekinti teisėją, A.Drižius tyčia šitaip parašė apie teisėją A.Survilienę, jis privalėtų būti baudžiamas. Tokiu atveju apkaltinamasis nuosprendis būtų teisingas ir teisėtas.

Tačiau vien tik pareiškimas, kad teisėjas nesąžiningai atlieka tarnybines pareigas, negali būti vertinamas kaip nepagarba teismui. Jeigu A.Drižius pateikia teismui konkrečius pavyzdžius, kurie rodo, kad ši teisėja yra iš tikrųjų suklastojusi vieną ar daugiau dokumentų, kad ji iš tikrųjų nevertino pateiktų įrodymų, priimdama procesinius sprendimus (nežiūrint, kad teisėja už tokius veiksmus ir nebūtų oficialiai bausta), tokiu atveju A.Drižius negalėtų būti baudžiamąja tvarka apkaltintas nepagarba teismui. Tai aiškiai rodytų, kad A.Drižiaus tyčia buvo nukreipta ne parodyti nepagarbą teismui, o išreikšti motyvus, kodėl teisėja A.Survilienė privalo būti nušalinta nuo jo bylos nagrinėjimo.

 

Kaip galima suprasti iš Kauno apygardos teismo nutarties, nei pirmosios instancijos teismas (šią A.Drižiaus bylą išnagrinėjo eksperimentais neteisėtai paleisdamas iš arešto sunkių nusikaltimų padarymu įtariamus asmenis išgarsėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas D.Grizickas), nei apeliacine tvarka nagrinėdama bylą Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija šios esminės aplinkybės visai nevertino. Dar daugiau: nutartyje Kauno apygardos teismo teisėjai nurodė, kad ši aplinkybė neturi jokios reikšmės! Štai kaip teisėjai Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė ir Algerdas Urbšys parašė:

Nors apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teismo priimtų sprendimų kitose bylose ir jų pagrįstumo bei netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo priimti sprendimai kitose bylose šioje baudžiamojoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A.Drižiaus nuteisimo pagal BK 232 straipsnį, neturi jokios reikšmės apelianto padarytos veikos vertinimui, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta apie bylos nagrinėjimo teisme ribas:

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjai K.Dargužis, D.Šiugždinytė ir A.Urbšys nesibodi griebtis akivaizdžios demagogijos: juk neprašė teisiamasis A.Drižius, kad teisėjai šioje byloje teistų teisėją A.Survilienę dėl dokumentų klastojimo ar kitų jos padarytų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikalstamų veiksmų. A.Drižius tik pagrindė savo teiginius, kodėl jis įsitikinęs, kad teisėja A.Survilienė padarė nusikaltimus, todėl pavadino ją nusikaltėle ir prašė, kad ji būtų nušalinta nuo jo bylos nagrinėjimo.

Teisėjai net susipainiojo savo vertinimuose: rašo, kad aplinkybės, jog kitose A.Drižiaus bylose priimti įstatymą pažeidžiantys sprendimai šiai bylai neturi jokios reikšmes, bet kartu pažymėjo, kad A.Drižiaus pasisakymai apie teisėją A.Survilienę „neatitinka tikrovei”.

Kodėl jie neatitinka tikrovei? Teismas privalėjo apie tai nurodyti nutartyje, bet apie tai nei žodžio. Tai rodo, kad ne tik teisėja A.Survilienė, bet ir Kauno apygardos teismo teisėjai K.Dargužis, D.Šiugždinytė ir A.Urbšys nevertina pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisako. Tik paneigus A.Drižiaus pateiktus įrodymus, kad A.Survilienė klastoja dokumentus ir atlieka kitus jo nurodytus nusikalstamus veiksmus, A.Drižius galėjo būti pripažintas kaltu.

Teisiamojo A.Drižiaus pasisakymai apie teisėją A.Survilienę yra jo pateikti teismui įrodymai, kuriuos teismas privalo vertinti.

 

Įstatyme - Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vadinasi, A.Drižiaus pateiktus įrodymus apie tai, kad A.Survilienė klastoja dokumentus ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi teismas privalėjo įvertinti. Kadangi teismas šiuos įrodymus atmetė, privalėjo nurodyti motyvus, kodėl A.Drižiaus pateikti įrodymai atmetami.

Kauno apygardos teismo nutartis šioje A.Drižiaus byloje akivaizdžiai neteisėta, nes šiurkščiai pažeistas baudžiamojo proceso

įstatymas - teismas nevertino A.Drižiaus pateiktų įrodymų, tyčia neteisėtai tvirtindamas, kad jie neturi jokios reikšmės. Kaip gali neturėti reikšmės įrodymai, kuriais A.Drižius neigia savo kaltę, aiškindamas, kad jis neturėjo tikslo (tyčios) reikšti nepagarbą teismui, o pareikšdamas, kad teisėja A.Survilienė nagrinėdama bylas daro nusikaltimus, pagrinde savo prašymo reikalavimą nušalinti nuo jo bylos nagrinėjimo teisėją A.Survilienę. Reiktų tikėtis, kad kasacinė instancija į tai atsižvelgs.

Būtina pažymėti ir tai, kad A.Drižius prašyme nušalinti teisėją nevartojo jokių keiksmų, jokių pažeminančių, pasityčiojančių ar kitokių nepagarbą teismui ar teisėjai A.Survilienei išreiškiančių žodžių ar išsireiškimų. Jis tik nurodė, kad prašo teisėją A.Survilienę nušalinti nuo jo bylos nagrinėjimo, nes ši teisėja daro nusikaltimus, nagrinėdama bylas. Vien tik nurodymas, kad teisiamasis nepasitiki teisėja, kuri jo įsitikinimu nesąžiningai nagrinėja bylas, negali būti kvalifikuojamas kaip teismo negerbimas ir žmogus už tai pripažįstamas nusikaltėliu.

Kai teisiamasis A.Drižius teismui pateikia įrodymus, kodėl jis įsitikinęs, kad teisėja A.Survilienė nagrinėdama bylas klastoja dokumentus ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, teismas privalo šiuos A.Drižiaus nurodytus faktus patikrinti ir dėl jų pasisakyti nuosprendyje. Kita vertus, ar gali A.Drižius, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos gyventojas, gerbti teismą ir teisėjus, kurie vykdydami teisingumą piktnaudžiauja tarnybine padėtimi?

Pagalvokime, kokį precedentą sukuria ši byla. Ji rodo, kad vien už tai, kad žmogus, įsitikinęs, jog teisėjas nesąžiningai vykdo teisingumą apie tai viešai pareiškia, jis persekiojamas baudžiamąja tvarka ir baudžiamas kaip nusikaltėlis. Ar visuomenė gali gerbti tokius teisėjus ir tokius teismus? Dar svarbiau: ar visuomenė gali toleruoti tokius teismus?

 

„Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė“

 

  1. Kreipiausi į taip vadinamą generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąsias bylas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teisėjų nusikalstamo susivienijimo.

Nurodžiau, kad net Generalinės prokuratūros ONKT  skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika 2019-05-16 priėmė nutartį atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Aivos Survilienės, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Grizicko, Panevėžio apygardos teismo teisėjo Evaldo Vanago nusikalstamos veiklos, tačiau kartu pripažino, kad visi minėti teisėjai priėmė „galimai neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus“.

Tai, kad teisėjai piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo savo nutartis, pagaliau pripažino ir prokuratūra, kuri kartu nurodė, kad negali kelti baudžiamųjų bylų minėtiems teisėjams, nes „net ir teismo priimtas galimai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės dalyku, nes baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio priemonės, turi būti imamasi tik tada,  kai tai neišvengiama ir kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonės apginti pažeidžiamų teisinių gėrių nėra“.

Tiesa, prokuroras R.Šileika man nepaaiškino, kokiomis kitomis priemonėmis man galima ginti savo pažeistus interesus šiuo atveju, kai man teisia teisėjų nusikalstama organizuota gauja.

Nurodžiau, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas 2019 m. sausio 30 d. priėmė nutartį Nr. 1S-17-337/2019, kuria man išaiškino, kad teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus, prisidengdami savo “nepriklausomybe”.

Tai yra eilinis šios teisėjų grupuotės nusikaltimas, nes Teismų įstatymas neleidžia teisėjams ignoruoti įstatymų – priešingai, įstatymas nurodo, kad “teismas klauso tik įstatymo”. Tačiau teisėjas Evaldas Vanagas pagaliau išaiškino : “teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus, nes yra „nepriklausomi nuo įstatymo“. Tai yra sąmoninga tyčia, sąmoninga nusikalstama veikla, kurią BK įvardina kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“.

Dar 2018 m. buvau nuteistas tokio apylinkės teismo teisėjo D.Grizicko „už nepagarbą teismui“, nes savo skunde pavadinau Vilniaus apygardos teismo teisėją Aivą Survilienę nusikaltėle.

 Nurodžiau ir pateikiau įrodymus, kad teisėja A.Survilienė „nuolat klastoja savo nutartis, aptarnauja nusikaltėlius ir jiems dirba“, ir paprašiau ją nušalinti nuo mano skundų nagrinėjimo“. Teisėja Survilienė kreipėsi į prokuratūrą „dėl nepagarbos teismui“, ir toks A.Survilienės kolega Vilniaus apylinkės teismo teisėjas D.Grizickas, kuris pats pripažino, kad artimai pažįsta teisėją A.Survilienę, tačiau nenusišalino nuo bylos, o  mane nuteisė už tai, kad aš negerbiu teisėjo A.Survilienės. galiausiai visa ši gauja mane nuteisė dvejiems metams laisvės atėmimo lygtinai „už nepagarbą teismui“.

Teisėja A.Survilienė prieš tai mane nuteisė už tariamą tokio Kriminalinės policijos biuro steigėjo Alvydo Sadecko tariamą šmeižtą. Mat A.Sadeckas dar prieš dešimt metų teismų rankomis įvedė cenzūrą ir uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį “Mažeikių naftos” privatizavime. Nors pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra šiame privatizavime, vienasmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos “Mažeikių naftos” akcijos, ir pats apie tai gyrėsi  teismo posėdyje, nagrinėjant Vytauto Kabailos baudžiamąją bylą Nr. 1-913/2006, tačiau teisėja A.Survilienė nusprendė, kad teismo posėdžio protokolas yra mano išgalvotas.

A.Survlienei nurodžiau, kad teismų praktika nurodo, kad “faktus labai lengva patikrinti ir įsitikinti, kad tai realūs įvykiai, o ne mano fantazijos vaisius”, ir pateikiau A.Sadecko parodymus teismo posėdyje, nagrinėjant minėtą bylą Nr. 1-913/2006,  kuriame jis gyrėsi, kad “įstatymo projektas yra mano pačio taisytas”. T.y. A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pagal savo kompetenciją išbraukė iš Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projekto nuostatą, kad “Mažeikių naftą” gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. Tokiu būdu A.Sadeckas atvėrė kelią “Mažeikių naftą” įsigyti Rusijos įmonei “Jukos”. Tačiau kartu A.Sadeckas padavė “prevencinį ieškinį” uždrausti jį sieti su “Mažeikių naftos” privatizavimu, ir teismai dešimt metų šoka pagal A.Sadecko dūdelę nurodydami, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtų privatizavimu.

Visus mano skundus dėl melagingų A.Sadecko parodymų teisme, kad jis niekaip nesusijęs su “Mažeikių naftos” privatizavimu, nagrinėjo tokia jau minėta teisėja A.Survilienė. Ji tris kartus suklastojo savo nutartis, pridengdama Alvydo Sadecko nusikalstamą veiklą. Teisėja A.Survilienė savo nutartyse nurodė, kad mano pateikti faktai tėra “mano subjektyvi nuomonė”, ir remdamasi savo melaginga išvada, atmetė mano skundus, o mane pati nuteisė dėl tariamo A.Sadecko šmeižto. Nors pateikiau faktus, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tuos faktus įrodančius dokumentus, tačiau teisėja A.Survilienė visus šiuos faktus pavadino mano išgalvotais, ir nurodė, kad tokių dalykų nėra buvę, t.y. tai yra „subjektyvūs duomenys".

 

Kai teismo paprašiau nušalinti A.Survilienė nuo mano skundų nagrinėjimo, ji labai įsižeidė, padavė dar vieną skundą – dėl “nepagarbos teismui”.

Visiems šiems tariamiems teismams buvo pateikti tokie įrodymai:

A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta", „Mažeikių nafta" ir „Naftotiekis" reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas - leisti Rusijos kompanijai "Jukos" įsigyti trečdalį "VViIliams" valdomų "Mažeikių naftos" akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. "Mažeikių naftos" akcijų. Kitaip sakant, A.Sadeckas vienasmeniškai padirbėjo, kad kontrolinis "Mažeikių naftos" valdomų akcijų paketas pereitų Rusijos kompanijos "Jukos" nuosavybėn. Tam reikėjo pakeisti kelis įstatymus, kurie draudė Lietuvos strategines įmones pirkti įmonėms iš šalių, kurios nėra NATO narės, t.y. Rusijos bendrovėms.

Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius" šį projektą, buvo pakeista jau minėto reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimų.

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*' pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti.

  1. Sadeckas teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-913/2006 prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti", prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime, ir niekaip šiame procese nedalyvavo. Neva tai padarė Seimas, o ne konkretus pilietis - A.Sadeckas.

Nurodžiau, kad toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, tai yra veikimas Lietuvai nedraugiškos valstybės Rusijos atžvilgiu, nes buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos". Kitaip sakant, A.Sadecko veikimas šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui.

0 tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A.Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį", kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta", jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Tokie yra faktai, o teisėja A.Survilienė juos vadina „subjektyviu duomenų vertinimu" „nepagrįstais argumentais" (tačiau nepaaiškina, kodėl tie argumentai nepagrįsti arba subjektyvūs).

Nors tai yra pagrįsti objektyvūs duomenis, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias teismas. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Kai pateikiau visus šiuos įrodymus teismui, teisėja A.Survilienė, negalėdama jų paneigti, tiesiog juos įvardino „subjektyviais duomenis", ir nurodė, kad „nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sadeckas padarė nusikalstamą veiklą, numatytą BK 235 str." (melagingas skundas).

Tiesa, apylinkės teismas nedrįso taip akivaizdžiai klastoti savo nutarties, tad pripažino, kad A.Sadeckas melavo, tačiau neva tai darė “netyčia”.  O teisėja Survilienė apskritai atsisakė vertinti šį faktą, ir nurodė, kad tai „neobjektyvūs duomenis".  Kreipiausi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos A.Survilienei dėl nusikaltimo, BK 300 str. įvardintą kaip „dokumento suklastojimas", padarymo.

Mat pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas: veikiant jo materialinę formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis".

A.Survilienė į savo nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu jį suklastojo. A.Survilienė ne tik kad nevertino mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir nuteisė, t.y. padarė dar vieną nusikaltimą, įvardijamą kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi".

Teismų sistema gana ilgai stūmdė tą mano skundą, kol galiausiai jis nusėdo Panevėžio apygardos teisme.  Šio teismo teisėjas E.Vanagas man išaiškino, kodėl teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus – tai yra todėl, kad “teisėjai yra nepriklausomi”, ir bylas nagrinėja pagal savo “vidinį įsitikinimą”.

Nors apylinkės teismas mane buvo išteisinęs dėl tariamo Sadecko šmeižto, kai parašiau, kad buvau nuteistas pagal melagingą A.Sadecko skundą, tačiau teisėja A.Survilienė nusprendė, kad “Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad straipsniuose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją, yra nepagrista".

A . Survilienė nurodė, kad „Šiuo atveju minėtame savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomone (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir 1.1.), kas leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad A. Drižius, rašydamas apie A.Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų".

 

Nors minėtai teisėjų kolegijai buvo pateikti visi mano įrodymai, kad Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos" akcininkas, tačiau neigė savo bet kokias sąsajas su šia įmone, kad vadovavo „Mažeikių naftos" privatizacijai, asmeniškai keisdamas privatizavimo įstatymus, tačiau neigė savo bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu. Todėl tokius Sadecko veiksmus ir skundus aš įvertinau kaip melagingus.

Teisėja Survilienė privalėjo juos įvertinti, nes Teismų įstatymas aiškiai sako, kad „teismai priima nutartis remdamiesi įrodymais", tačiau visus mano pateiktus įrodymus teisėja Survilienė ignoravo, mano pateiktus duomenis vadino „nepagrįstais" ir taip padarė nusikaltimą - tarnybos pareigų neatlikimą.

Pati teisėja A.Survilienė minėtos b.bylos nagrinėjimo metu manęs paklausė, kodėl aš įvardinau, kad A.Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos" privatizavime yra neteisėtas - jai buvo paaiškinta, kad Konstitucijos teismas jau yra išaiškinęs, kad visas minėtas privatizavimo procesas įvardintas kaip neteisėtas, todėl bet kokie sadeckų veiksmai šiame procese - taip pat neteisėti. Be to, asmeniškai teisėjai Survilienei klausiant paaiškinau, kad A.Sadeckas, būdamas „Mažeikių naftos" akcininkų, nenusišalino nuo privatizavimo reikalų, nors privalėjo tai padaryti. Žinoma, kad aš šio atvirai mafijai tarnaujančio taip vadinamo Vilniaus apygardos teismo kolegijos buvau nuteistas, ir garbi kolegija nieko nepasisakė apie mano pateiktus įrodymus. Nesugebėdami jų paneigti, mane vis tiek nuteisė, nors apylinkės teismas mane šioje byloje buvo išteisinęs.

Savo nuosprendyje Survilienė nurodė, kad „faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas". Jai tereikėjo įvertinti mano įvardintus faktus ir palyginti su Sadecko parodymais, tačiau minėta teisėjų kolegija visų minėtų faktų ir tiesos nebandė tikrinti ir vertinti. Nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako, ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi", ir dokumentų klastojimas.

Teisėja Survilienė šioje byloje dar kartą įprasmino stalininį teisingumą ir apskritai atsisakė vertinti bent kokius A.Drižiaus pateiktus įrodymus. "Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius buvo nuteistas jau bene 10-ą kartą už savo profesinę veiklą. Anksčiau buvo teisiamas dėl cenzūros, dabar - dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto.. Nors A.Drižius pateikė bent 10 įrodymų, kokius esminius "Mažeikių naftos" privatizavimo veiksmus atliko A.Sadeckas, o teisme sakė, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas nė vieno iš šių įrodymų nevertino ir taip dar kartą patvirtino A.Drižiaus teiginį, kad šis teismas yra "nusikalstamas susivienijimas". Nors Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Rainys dėl minėtų teiginių jau buvo išteisinęs A.Drižių.

 

Be to, savo nutartyje Survilienė dar kartą parašė melą : „byloje nėra duomenų, kad Drižius būtų kreipęsis į policiją dėl Sadecko melagingų parodymų". Tai melas, nes visas mano atsiliepimas ir visi aukščiau minėti straipsniai kaip tik apie tai ir kalba - kaip prokuratūra ir teismai dengia A.Sadecką nuo atsakomybės, ir suminėta gal dešimt kartų, kai aš kreipiausi j prokuratūrą dėl melagingų Sadecko parodymų. O teisėja Survilienė rašo, kad aš niekada nesikreipiau dėl Sadecko melagingų parodymų ir taip eilinį kartą suklastoją savo nutartį.

Po šio nuosprendžio teisėja Šurvilenė toliau nagrinėjo mano skundus dėl melagingų Sadecko parodymų, ir juos atmetinėjo, nors prašiau teismo ją nušalinti.

Teismų įstatymas numato, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, klauso tik įstatymo. Jeigu teisėjas nevykdo įstatymo, o jį ignoruoja ir sąmoningai laužo, jis nebegali prisidengti savo „nepriklausomybe", nes tada sugriūtų visa teisinė sistema ir bet koks įstatymų laužymas būtų pateisintas valstybės pareigūno „nepriklausomybe".

Vilniaus apylinkės teismo nutartyje byloje nr. ITS-2832-784/2016 nurodo, kada teisėjai padaro veiką, priešinga teisei: „teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant faktiniams duomenims apie tai, kad rengdamasis nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jog atitinka BK nurodytų nusikalstamų veikų požymius ir nėra procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui pradėti".

Visus šiuos mano pateiktus įrodymus ir argumentus Vilniaus apygardos teismo teisėja .Žimkienė skrupulingai perrašė ir sugrupavo savo nutarime, tačiau dėl jo esmės – dokumentų klastojimo – nepasisakė nė vienu žodžiu, tik perrašė, ką jau “nusprendė” Vilniaus apygardos ir aukščiausi teismai.

Teismas tik parašė, kad atnaujinti bylą – labai išimtinis atvejis. Jis nurodė, kad „pareiškėjo nurodytos buvo  apeliaciniame teisme ir jos teismo buvo įvertintos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartyje konstatavo, jog apygardos teismas pagrįstai įvertino Aurimo Drižiaus veiką kaip Alvydo Sadecko šmeižimą, detaliai motyvavo savo sprendimą ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį“.

Tai netiesa, nes aukščiausias teismas nieko nepasisakė dėl mano pateikiamų argumentų, tiesiog pacitavo anksčiau priimtas suklastotas teismų nutartis.

Teisėja Žimkienė dar leido sau pasityčioti iš manęs, nurodžiusi, kad „atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą Nr. PK-624-276/2016, tokio nuosprendžio dėl Alvydo Sadecko nėra“.

 

Nors jau dešimt metų teikiu įrodymus apie tai, kad Sadecko skundas ir parodymai melagingi, teismai apeina šį mano klausimą, nieko dėl jo nepasisako, jį ignoruoja. Arba – kaip daro teisėja Survilienė – nurodo, kad mano išvardinti faktai yra mano fantazija arba mano išgalvoti.

Taip pat melagingas ir teisėjos Žimkienės vertinimas, kad prokuratūra neva nepripažino, kad Sadecko skundas ir parodymai nėra melaginti. Teisėja Žimkienė rašo : „Pareiškėjo manymu, prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pripažinta, jog teisėjai Dainius Grizickas, Evaldas Vanagas, Aiva Survilienė priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus ir piktnaudžiavo tarnyba, ir tai pareiškėjas įvardina kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę. Apygardos teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka, kadangi tai prieštarauja minėto nutarimo turiniui“.

Minėto prokuratūros nutarimo turinys – tai, kad teismai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus, tačiau kelti baudžiamąsias bylas teisėjams atsisakoma, nes tai būtų per daug griežta priemonė.

Nors BPK aiškiai sako – bet kokio dokumento, ypač teismo nutarties – suklastojimas yra baudžiamas baudžiamąja tvarka. Iki šiol teisėjai savo nutartis drąsiai klastojo, prisidengdami savo „nepriklausomybe nuo įstatymo“.

Visai tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės – net prokuratūra pagaliau išdrįso pripažinti, kad teismai priima „nepagrįstus sprendimus“, todėl reikalauju:

  1. Panaikinti skundžiamą teismo nutarimą, atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-787-893/2018, kuria aš buvau nuteistas tariamų teisėjų dėl nepagarbos tariamai teisėjai Aivos Survilienės. Visi mano pateikti faktai įrodo, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, pateikė melagingą skundą, kad jis su tuo privatizavimu nebuvo susijęs, o teisėja Survilienė sąmoningai dengė šią nusikalstamą veiklą. Vadindamas Survilienę nusikaltėle, aš sakiau savo nuomone, kuri pagrįsta mano paminėtais faktais.
  2. Atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-29-851/2017, kuria aš buvau nuteistas jau minėtos teisėjos Survilienės dėl tariamo Sadecko šmeižto, kai parašiau, kad buvau nuteistas pagal melagingus Sadecko parodymus ir skundus. Kad jie melagingi, jau įrodžiau, o prokuratūra jau pripažino, kad teisėjai sąmoningai priėmė neteisėtas ir nepagrįstas nutartis.
  3. Prašau atnaujinti abi mano paminėtas bylas ir mane išteisinti, man nepadarius jokios nusikalstamos veiklos. Atkreipiu prokuroro dėmesį, kad kita Vilniaus apygardos teismo teisėja Kolyčienė mane išteisino analogiškoje byloje 1A-299-989/2016 dėl tariamo Sadecko šmeižto.
  4. Prašau įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų Aivos Survilienės, Evaldo Vanago, Dainiaus Grizicko atžvilgiu – BPK įpareigoja teismą, matanti, kad yra padarytas nusikaltimas, pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo įstaigai

 

 

Aurimas Drižius

 

 

 

Peržiūros: 1342

Komentarai   

+19 # Pranas Pričkus 2020-01-23 16:20
Nepasisekus nužudyti Aurimo Drižiaus, rado kitą metodą kaip susidoroti. Man baudžiamąją teisę labai gerai dėstė Vytautas Piesliakas, dabartinis Aukščiausiojo teismo teisėjas, ką išdarinėja dabartinė tariama teisėsauga, tai galima drąsiai pavadinti organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kiek tas tęsis? Sakote kol bus gyvas Landsbergis, Grybauskaitė, Nausėda ir t.t.? Prieš rinkimus Senis Landsbergis jau ruošiasi naujai atgimimo bangai, gal kartais užlies jį patį su visa nusikalstama šutve?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # Komentatorius 2020-01-23 21:02
Dabar ta "nusikalstama šutvė" stovi nuošalyje, prisidengusi firmos širma, tačiau labai efektyviai ir užtikrintai valdo ir Landsbergį, ir Grybauskaitę, ir Nausėdą, ir visą teisėsaugą....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Nepakaltinami 2020-01-23 16:27
Su Seimo pagalba jie padaryti neopakalinamais ir už tai neatsako. Nebent koks girtas papuls, ar nesidalins otkatais, tada jau išmeta. :-*
Bet į tą vietą naujų pilna, kuriems dabar Nausėda "licencijas" dalina vykdyti "teisingumą :cry:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Saliamonas 2020-01-23 16:58
Dar nesugedę ir mąstantys ,,teisingumo'" vykdytojai stebisi šia sistema. Visi laukia permainų, tačiau vyksta protu nesuvokiami dalykai. Pinigai užšaldė mafijos smegenis. Jie nebeveikia. Jeigu išsilavinęs žurnalistas, galintis viešinti klano darbus, neranda TIESOS, tai ką kalbėti apie eilinius piliečius? Tokios pat patyčios su sąžininga, dora teisėja-parlamentare Neringa Venckiene. Kur tai matyta, kad už klano banditų padarytus nusikaltimus, ji pririšta, kaip šuva su antkoju? Atviros patyčios!
„Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė“. Už ką ,,teisingumo'' vykdytojus gerbti? Gatvės banditai protingesni už tuos dėvinčius juodus apdarus. Pagal išorę ir vidus toks likęs. Jie patys teisingai save įvardijo - pūliniai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # Atas 2020-01-23 22:06
Na kas tuos teisėjus patrauks baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jie ten visi tokie pat?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Banditai su sutana 2020-01-24 01:51
Prašom sotis, teismas vaikšto.
Didžiausią žalą atlikę asmenys lieka nekalti
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Reikia gi taip padaryti ir sukurti tokią gaują ? :-|
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti